Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, vykdydama individualią veiklą pagal pažymą, prekybos centre „Studlendas“, apatinio trikotažo parduotuvėje, 2010 m. gruodžio 18 d. leido dirbti G. K. pardavėja – konsultante, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Iš Protokolo ir Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad Klaipėdos AVMI darbuotojai 2010 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu prekybos centre „Studlendas“, Klaipėdoje, apatinio trikotažo parduotuvėje, rado nelegaliai dirbančią G. K. (b. l. 3-4, 5). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. šios aplinkybės neginčija (b. l. 8). Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad realaus G. K. darbo faktas darbdavio naudai byloje nustatytas.

Iš byloje pateiktos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad G. K. ir apeliantės santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių: G. K. dirbo atlygintiną parduotuvės apatinio trikotažo pardavėjos – konsultantės darbą: pardavinėjo prekes, rinko pinigus, dirbo su kasos aparatu ir kt.; G. K. dirbo susitarusi su apeliante, paklusdama darbo tvarkai, t. y. buvo nustatytas darbo laikas, naudojimosi kasos aparatu tvarka ir pan.(b. l. 3-4, 5, 8, 9). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Byloje nustatyta, kad G. K. dirbo nesilaikant darbo sutarties sudarymo tvarkos: 2010 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, G. K. nebuvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei nebuvo išduotas jos tapatybę patvirtinantis dokumentas (b. l. 5). G. K. pirminiame paaiškinime paliudijo, kad buvo parašiusi prašymą dėl priėmimo į darbą nuo 2010 m. gruodžio 17 d. bei kad apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo (b. l. 9, 10). Iš į bylą pateiktos apeliantės ir G. K. darbo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta ir įsigaliojo 2010 m. gruodžio 18 d. bei kad nustatyta G. K. darbo pradžia – 2010 m. gruodžio 19 d. (b. l. 6-7). Byloje taip pat pateikta pataisyta 2010 m. gruodžio 17 d. darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2010 m. gruodžio 18 d. (b. l. 38). Atsižvelgus į pirminius G. K. paaiškinimus bei Klaipėdos AVMI inspektorės V. K. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 46-47), darytina išvada, kad apeliantės ir G. K. darbo sutartis buvo sudaryta jau po atlikto operatyvinio patikrinimo, kas teisėjų kolegijai kelia abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiems darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti dirbti darbuotojui, o darbuotojo darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimo metu G. K. dirbo apeliantės naudai, įstatymų nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarties, neįteikus G. K. antro darbo sutarties egzemplioriaus ir neišdavus jos tapatybę patvirtinančio dokumento, bei kad tokiu būdu apeliantė padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Iš pateiktų duomenų teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad, įdarbinant G. K., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui tvarkos, kas taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kilti. Pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie G. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateiktas 2010 m. gruodžio 20 d. (b. l. 56), jau po atlikto operatyvinio patikrinimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad 2010 m. gruodžio 18 d. turėjo skubiai išvykti į Vilnių, todėl VSDFV teritoriniam skyriui duomenų neperdavė – tą pačią dieną įstaiga jau nebedirbo, elektroninės prieigos ji neturėjo (b. l. 43-45, 72-73). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., leisdama dirbti G. K., neužtikrino, kad, vadovaujantis Nuostatuose įtvirtinta tvarka, apie asmens socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui būtų pranešta laiku, bei tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.