Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1A-429-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00901-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 1.1.6.3.; 2.4.6.2.2. (S)

2013 m. birželio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, nuteistajam J. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti ar registruotis Darbo biržoje.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.

Nuosprendžiu priteista iš J. G., o jam neturint turto ir pajamų – iš jo tėvų V. G. ir G. G. solidariai 4 000 Lt neturtinės žalos T. M. ir 2 615,17 Lt žalos Valstybinei ligonių kasai.

2012 m. balandžio 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. G. priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2011 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, ties pastatu Nr. 8, J. G. be jokios priežasties sudavė vieną kartą kumščiu T. M. į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą.

Be to, J. G. 2011 m. gruodžio 24 d., apie 23.00 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, 1 namo kieme, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė T. M. tris smūgius į kairę veido pusę, tuo padarydamas apatinio žandikaulio lūžį kairiojo kampo srityje ir sukeldamas nukentėjusiajam T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį; sumažinti iš jo T. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 1 000 Lt; sumažinti iki pagrįsto dydžio Valstybinei ligonių kasai iš jo priteistą T. M. gydymo išlaidų sumą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Apeliantas nurodo, jog jis neginčijo savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, visiškai prisipažįsta nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei padarė išvadas. Nuteistasis aiškina, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis nurodė, jog sudavė nukentėjusiajam vienintelį smūgį Liepų aikštėje, t. y. tuo metu, kai jie visi susitiko. Nuteistasis aiškina, jog jo nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus, jis nenorėjo stipriai trenkti, tačiau greičiausiai įtakos turėjo nukentėjusiojo didelis girtumas bei anksčiau jo patirta trauma. Tai, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, patvirtina ir medicininiai dokumentai – 2012 m. sausio 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytojui apžiūrint T. M., nustatyta, kad pastarasis neblaivus, sunkiai pastovi ant kojų, kontakto su ligoniu nėra, apie traumą nepasakoja, lyg buvo sumuštas. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo girtumo faktas galėjo turėti įtakos pastarojo pasakojimui apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kadangi jis vis skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Apeliantas aiškina, jog jis įvykio metu buvo blaivus, todėl viską gerai atsimena. Nurodo, jog po to, kai jis sudavė smūgį T. M. į veidą, D. B. papurškė dujų ir jie abu pabėgo. Jam dujų beveik nekliuvo, o M. V. stipriai graužė akis. J. G. nurodo, jog jis bandė juos vytis, tačiau nesėkmingai. Tada jis su M. V. nuėjo į T. M. namus ir prie vartų laukė, norėdami pasiaiškinti dėl ašarinių dujų panaudojimo. J. G. nurodo, jog jis buvo įėjęs į kiemą, bet nespėjo nieko pasakyti, nes tuoj pat išėjo T. M. tėvas ir kažkuo bandė apipilti, todėl reikėjo bėgti. Tuo viskas ir pasibaigė. Apelianto tvirtinimu, jis jokių smūgių kieme niekam nesudavė, todėl teismas neteisingai nustatė aplinkybes. Apelianto teigimu, jo nusikalstami veiksmai buvo padaryti toje pačioje vietoje – Liepų aikštėje – ir tuo pačiu metu. Tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog: „žandikaulis lūžo nuo vieno smūgio. Daugiau (kitų) į kairiąją veido pusę suduotų smūgių patvirtinti negalima“. Apeliantas teigia, jog būtent taip įvykio aplinkybes jis nurodė nuo pat pirmosios apklausos, nes taip buvo iš tikrųjų. Nukentėjusiojo pusė aplinkybes pasakojo skirtingai. Pats nukentėjusysis iš pradžių nieko neminėjo apie nugriuvimą nuo suduotų smūgių. Vėliau jau aiškino, kad nuo smūgio porą kartų apsisuko vietoje, tačiau ant žemės nenugriuvo. Teisme jau sakė, kad neva tai jis – J. G. – jam nieko nesakęs sudavė tris kartus kumščiu į veidą ir jis nuvirto. Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nuo vaikinų, t. y. jo – J. G. – ir M. V. jis pabėgo namo, kur jie jų jau laukė. Bijodamas, kad jie gali T. M. sumušti, nubėgo į namą pakviesti jo tėvą. Išėjus į kiemą, T. M. jam pasakė, kad jis – J. G. – sudavė tris smūgius jam į veidą (b. l. 54). Papildomos apklausos metu liudytojas J. M. parodė, kad kieme pamatė priešais ateinantį jį – J. G. – ir kad netaręs nė žodžio jis sudavė T. M. smūgį į veidą. Po to jis nubėgo į vidų pakviesti į pagalbą T. M. tėvą (b. l. 56). Teisme tas pats liudytojas nurodė, kad stovėdamas prie namo durų, jis matė, kaip jis – J. G. – tris kartus sudavė T. M. į veidą. Po to T. M. nuvirto, o jis – J. G. – su draugais pabėgo. Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad atbėgęs D. B. šaukėsi pagalbos, nes mušė jo sūnų Tomą. Išbėgęs į kiemą pamatė iš ten bėgančius jį – J. G. – ir M. V., o kieme stovėjo jo sūnus Tomas. Kai šis įėjo į vidų, pasakė, kad jį sumušė J. G. kieme, jo veidas buvo sutinęs (b. l. 51). Teisme tas pats liudytojas teigė, kad jis buvo namuose, kai D. B. atėjęs į namus jam pasakė, kad yra sumuštas jo sūnus. Jis išėjo į lauką ir pamatė ant žemės gulintį sūnų Tomą. Kas jam sudavė kieme, taip pat nematė. Taigi akivaizdu, kad liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra skirtingi. Liudytojų parodymų prieštaringumą, apelianto nuomone, galėjo lemti įvairios priežastys, t. y. jie galėjo nevisiškai suvokti ar neprisiminti įvykio detalių dėl girtumo, taip pat galėjo stengtis padėti nukentėjusiajam išsireikalauti kuo didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nes nukentėjusysis panašų įvykį patyrė ir 2009 metais. Apelianto teigimu, tiek nukentėjusysis, tiek anksčiau minėti liudytojai nurodė ne tokias įvykio aplinkybes, kokios buvo iš tikrųjų, todėl teismas neturėjo vadovautis jų parodymais. Be to, teismas, nustatęs, kad nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu.

Apelianto nuomone, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. BK numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 93 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis J. G. nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad jis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę. Apelianto teigimu, jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pripažino visiškai, tačiau tvirtina, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nustatė antrojo nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, tai skundžiamame nuosprendyje klaidingai patvirtino ir apylinkės teismas. Nuteistasis nurodo, kad po įvykio jis ėjo pas nukentėjusįjį atsiprašyti, susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau pastarasis nėjo į jokias derybas, reikalaudamas sumokėti jam atitinkamą pinigų sumą. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo ir šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti nukentėjusiajam prašomą pinigų sumą, nes šiuo metu mokosi, jokių savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų, todėl pagal savo realią turtinę padėtį negali atlyginti net dalies prašomos žalos, todėl susitaikyti su nukentėjusiuoju nepavyko.

Be to, apeliantas nurodo, jog jis iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, tik apsiribojo teiginiu, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Apelianto nuomone, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negalėjo visiškai patenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Nuteistasis J. G. aiškina, jog teisiamojo posėdžio metu jo gynėjas prašė teismo išreikalauti iš Klaipėdos miesto universitetinės ligoninės T. M. ligos istoriją, kadangi ieškinyje ir specialisto išvadoje buvo prieštaringi duomenys. Teismas šį prašymą patenkino ir išsiuntė reikalavimą ligoninei pateikti prašomus dokumentus. Tačiau iš Klaipėdos miesto universitetinės ligoninės buvo atsiųsti tik dokumentai, susiję su nukentėjusiojo T. M. gydymu po jo sužalojimo 2009 metais, tuo tarpu dokumentai apie T. M. gydymą 2011–2012 m. nebuvo pateikti. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2009 m. T. M. buvo patyręs veido sumušimą. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa pateikė naują, patikslintą ieškinį, kuriame ieškinio sumą sumažino nuo 3 350,01 Lt iki 2 615,17 Lt. Iš pradinio bei patikslinto Valstybinės ligonių kasos ieškinio sunku suprasti, kodėl ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą. Apeliantas J. G. nurodo, jog teismo posėdžio metu jo gynėjui bei jo mamai pareiškus, kad ieškinys neaiškus, nes iš pateiktų dokumentų negalima suprasti, kokios medicininės paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam, kiek jos kainavo ir kiek Valstybinė ligonių kasa už jas sumokėjo gydymo įstaigai, ieškovės atstovė nelabai ką galėjo paaiškinti. Apelianto nuomone, pradinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad T. M. buvo atlikti brangūs tyrimai ir procedūros, už kurias Klaipėdos universitetinei ligoninei Valstybinė ligonių kasa sumokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Pradėjus aiškintis aplinkybes dėl „brangiųjų procedūrų“, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame apie jas jau nekalbama. Iš prie ieškinio pridėto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad T. M. 2011-12-25 suteikta ambulatorinė ortopedo traumatologo paslauga už 42,10 Lt, apmokėta 38,73 Lt; jis stacionarizuotas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2011-12-25 iki 2011-12-26, ir 2011-12-25 jam suteikta stacionarinė Veido ir žandikaulių chirurgijos poskyrio paslauga už 778,20 Lt, apmokėta 739,29 Lt; taip pat stacionarizuotas toje pačioje ligoninėje nuo 2011-12-29 iki 2012-01-03, ir 2011-12-29 jam suteikta stacionarinė Veido ir žandikaulių chirurgijos poskyrio paslauga už 2 916,11 Lt, apmokėta 1 837,15 Lt. Kokios konkrečiai suteiktos paslaugos ir kokia jų kaina, ieškovė įrodymų nepateikė. Šiame išraše pateikti neteisingi duomenys apie lovadienius. Nurodyta, kad T. M. stacionarizuotas nuo 2011-12-29 iki 2012-01-03, nors 2011-12-30 jis buvo išleistas iš ligoninės. Taip teigė pats nukentėjusysis, tai yra užfiksuota ir specialisto išvadoje, nurodant, kad: „2011-12-30 operuotas: vietinėje nejautroje atlikta antdantinė osteosintezė vieliniais įtvarais su tarpžandikauline fiksacija gumutėmis, 38 dantis paliktas stebėjimui. 2012-12-30 (taip – dokumente) išrašytas tęsti gydymą ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą“ (b. l. 26–27, 30–31).

Ieškovė savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsniu, kuris numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų–faktūrų LIG Nr. 701590, VKL Nr. 6457 ir VKL Nr. 6549 nematyti, kiek ieškovė sumokėjo gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas, nors, apelianto teigimu, būtent šis dydis yra svarbiausias sprendžiant klausimą, kokio dydžio žala gali būti priteista regreso tvarka. Apelianto įsitikinimu, ieškovės elgesys kelia įtarimą, kad yra piktnaudžiaujama tuo, jog teismas nesigilina į minėtas aplinkybes, o kitiems asmenims yra sudėtinga ką nors suprasti, tuo labiau, kai ieškovė aiškiai rodo nenorą pateikti konkrečius įrodymus, iš kurių būtų aiškus ir pagrįstas ieškinio reikalavimas. Apelianto nuomone, kiekvienoje konkrečioje ligos istorijoje turi būti nurodomi duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų kainas, nes Valstybinė ligonių kasa apmoka gydymo įstaigai pagal šios pateiktus dokumentus. Todėl, apelianto nuomone, teismas turi išsireikalauti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ligos istorijų Nr. A-906286 ir Nr. A-909344 kopijas.

Be to, apelianto J. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo nukentėjusiajam nepagrįstai didelę neturtinę žalą – 4 000 Lt. Apeliantas supranta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairių nepatogumų ir kt., tačiau, nuteistojo nuomone, teismas nukentėjusiajam priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam padarytas sužalojimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, t. y. žandikaulis sugijo, jokio tolimesnio gydymo nereikia. Turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. J. G. nurodo, jog jis yra moksleivis, savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų, todėl teismo priteista suma jam yra labai didelė. Apeliantas nurodo, jog jis nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašė, jo tėvai būtų sutikę iš karto sumokėti 1 000 Lt, tačiau nukentėjusysis nesutiko derėtis, reikalavo 8 000 Lt sumos. Apelianto nuomone, nukentėjusysis, reikalaudamas sumokėti 8 000 Lt, greičiausiai buvo kažkieno įkalbėtas, gal suklaidintas pasinaudoti proga pasipelnyti. Taip galima manyti ir dėl to, kad baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis aiškiai pasakė, kad jam visiškai nesvarbu, kokia bausmė kaltininkui bus paskirta, nurodė, kad jam svarbu tik tai, kad būtų priteista neturtinė žala, nes turi daug skolų, kurias reikia atiduoti. Apelianto nuomone, paminėtos aplinkybės yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. G. ir jo gynėja advokatė T. Borik prašė susitaikyti su nukentėjusiuoju T. M. ir bylą nutraukti.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. B. prašo nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palinkti galio Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Nukentėjusysis T. M. apeliacijos teismo posėdžio metu sutiko, kad nuteistasis J. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Prokuroras nuteistojo, jo gynėjos ir nukentėjusiojo pozicijai neprieštaravo.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla J. G. nutrauktina BK 38 straipsnio pagrindu, jam ir nukentėjusiajam T. M. susitaikius (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. G. ir jo gynėja pakeitė apeliacinio skundo reikalavimą ir prašė bylą J. G. nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Norą susitaikyti nuteistasis J. G. bei nukentėjusysis T. M. išreiškė 2013 m. gegužės 2 d. apeliacijos teismo posėdyje, pateikdami apygardos teismui rašytinį susitarimą, kuriuo nuteistasis J. G. įsipareigojo iki 2013-05-04 sumokėti nukentėjusiajam T. M. 2 000 Lt sumą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei prašė patvirtinti jų susitaikymą ir bylą J. G. nutraukti. Prokuroras palaikė tokio pobūdžio prašymą, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai paliktini nenagrinėtinais.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra kliūčių baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2 ) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas patenkinamai, vieną kartą, t. y. 2011-06-03, baustas administracine tvarka, jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriami atitinkamai nesunkiam ir apysunkiam nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Dėl padarytų nusikalstamų veikų J. G. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Kaip minėta, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nuteistojo J. G. ir nukentėjusiojo T. M. 2013-05-02 pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir prašymas bylą nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2013-05-20 Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo J. G. ir nukentėjusiojo T. M. pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad J. G. 2013-05-03 sumokėjo T. M. 2 000 Lt sumą. Taigi akivaizdu, kad kaltininkas yra visiškai atsiskaitęs su nukentėjusiuoju, t. y. J. G. atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltininkas ir nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaiko, ir prašė baudžiamąją bylą J. G. nutraukti jiems susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu, tai rodo, kad šalims yra žinomas BK 38 straipsnio turinys.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad J. G. nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Proceso dalyvių valia dėl susitaikymo yra išreikšta, todėl yra visos sąlygos nuteistąjį J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms privalomoms sąlygoms ir nesant kitų teisinių kliūčių, J. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla J. G. nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendį panaikinti.

J. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.