Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2005 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 75 straipsnį, vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams;2005 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;2006 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalies 3 punktą, trejų metų laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL (625 Lt) bauda. 2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi nuosprendis patikslintas, nustatyta, jog galutinė bausmė – trys metai laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs;

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų 180 straipsnio 3 dalyje bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe su J. B., O. V., J. S. ir A. M., kurie dėl šios veikos pripažinti kaltais ir nuteisti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, J. B. ir O. V. subūrus organizuotą grupę ir jai vadovavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkrečią juvelyrinę parduotuvę – lombardą, priklausantį UAB „Auksinis asilas“, esantį Vilniuje, Šopeno g. 1-22, nurodžius kiekvienam organizuotos grupės nariui konkrečius veiksmus plėšimo metu bei parūpinus priemones ir šaunamąjį ginklą nusikaltimui daryti, jis (V. K.), kartu su organizuotos grupės nariais J. S. ir A. M., vykdydami nurodymus 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.26 val., A. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Gėlių gatvę, Vilniuje, ir, A. M. likus laukti automobilyje prie pastato, adresu Vilniuje, Gėlių g. 9A bei stebėti aplinką, V. K. ir J. S. nuėjo į juvelyrinę parduotuvę – lombardą „Vilniaus Juvelyrika“, esančią Vilniuje, Šopeno g. 1-21, kurioje V. K., grasino darbuotojai K. S. šaunamuoju ginklu, o J. S., plaktuku išdaužęs vitrinos stiklus pagrobė 20 150 Lt vertės juvelyrinius dirbinius bei pasišalino A. M. vairuojamu automobiliu.

Taip V. K., veikdamas organizuota grupe su kitu nuosprendžiu nuteistais asmenimis, panaudodamas šaunamąjį ginklą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

V. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe su J. B., O. V., A. R. ir A. M., kurie dėl šios veikos pripažinti kaltais ir nuteisti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, J. B. ir O. V. subūrus organizuotą grupę ir jai vadovavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkretų lombardą, priklausantį UAB „Rosava“, esantį Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, nurodžius kiekvienam organizuotos grupės nariui konkrečius veiksmus plėšimo metu, bei parūpinus priemones ir šaunamąjį ginklą nusikaltimui daryti, jis (V. K.), kartu su organizuotos grupės nariais A. R. ir A. M., vykdydami nurodymus 2009 m. lapkričio 10 d., apie 16.55 val., A. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Geležinio Vilko gatvę, Vilniuje, ir, A. M. likus laukti automobilyje bei stebėti aplinką, V. K. ir A. R. nuėjo į juvelyrinę parduotuvę „Rosava“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, kurioje V. K., grasino nukentėjusiajai S. N. šaunamuoju ginklu, o A. R., plaktuku išdaužęs vitrinos stiklus pagrobė 26 920 Lt vertės juvelyrinius dirbinius bei pasišalino A. M. vairuojamu automobiliu.

Taip V. K., veikdamas organizuota grupe su kitu nuosprendžiu nuteistais asmenimis, panaudodamas šaunamąjį ginklą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

V. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe su J. B., O. V., A. R. ir A. M., kurie dėl šios veikos pripažinti kaltais ir nuteisti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, J. B. ir O. V. subūrus organizuotą grupę ir jai vadovavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkrečią juvelyrinę parduotuvę „Žiedų Valdovai“, priklausančią UAB „Vesma“, esančią Vilniuje, Kęstučio g. 54, nurodžius kiekvienam organizuotos grupės nariui konkrečius veiksmus plėšimo metu, bei parūpinus priemones (perukus ir lipnią juostą) nusikaltimui daryti, jis (V. K.), kartu su organizuotos grupės nariais A. R. ir A. M., vykdydami nurodymus 2009 m. lapkričio 23 d., apie 17.30 val., A. M. vairuojamu automobiliu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, nuvyko į Kęstučio gatvę, Vilniuje, ir, A. M. likus laukti automobilyje bei stebėti aplinką, V. K. ir A. R. nuėjo į parduotuvę „Žiedų valdovai“, esančią Vilniuje, Kęstučio g. 54-1, kurioje paprašė pardavėjos V. L. parodyti vitrinoje esančius juvelyrinius dirbinius. V. L. atrakinus vitrinos stiklą, V. K. ir A. R., panaudodami prieš nukentėjusiąją V. L. fizinį smurtą – V. K. ją pastūmė ir pargriovė, užspaudė jai burną, o A. R. lipnia juosta bandė užklijuoti nukentėjusiosios burną – ir šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos įdrėskimu kairės akies apatiniame voke, odos įdrėskimu ir nubrozdinimu viršutinės lūpos kairėje pusėje su paviršine muštine žaizda lūpos gleivinėje, bei pasikėsino pagrobti bendros 138 096 Lt vertės juvelyrinius dirbinius, buvusius vitrinose, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi V. L. aktyviais veiksmais pasipriešino. Po įvykio jie pasišalino A. M. vairuojamu automobiliu.

Taip V. K., veikdamas organizuota grupe su kitu nuosprendžiu nuteistais asmenimis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir dėl juvelyrinės parduotuvės – lombardo apiplėšimo Šopeno g. parodė, jog J. B. ir O. V. pasiūlė apiplėšti šią parduotuvę, t. y. pasiūlė užsidirbti, o jam reikėjo pinigų, kadangi norėjo į užsienį išvažiuoti, nes tuo metu buvo tik prieš metus išėjęs į laisvę, neturėjo darbo. Dieną prieš nusikaltimą J. B. atvažiavo ir davė ginklą. Kitą dieną nuvažiavo prie parduotuvės. Iš anksto J. B. ir O. V. nenurodė, ką daryti, tik apiplėšimo dieną viską parodė, kur eiti, kaip greičiau išeiti, pro kur pabėgti. Jie nutarė padaryti apiplėšimą apie 16 val., 2009 m. lapkričio 2 d. , galėjo būti 15:26 val., kai bus daug mašinų. Jis važiavo su A. M. ir J. S., kurie buvo bendri pažįstami su J. B. ir O. V.. Atvažiavę prie parduotuvės apsimovė kaukes ir ėjo su J. S., o A. M. stovėjo mašinoje. Įbėgęs į parduotuvę jis laikydamas ginklą pasakė „stovėkite, apiplėšimas“, o J. S. plaktuku išmušė stiklą ir sudėjo auksą į turėtą krepšį. Viskas į krepšį netilpo, tai išnešė ir rankose. Parduotuvėje užtruko iki minutės, viskas vyko labai greitai. Tada jie bėgo per kiemą, gal kažką pakeliui ir sutiko. Nubėgę į mašiną nusimovė kaukes. Jis atsisėdo priekyje, o J. S. gale. Važiavo prie Šeškinės, ten susitiko su J. B. ir O. V., persėdo į pastarojo mašiną ir nuvažiavo su J. S., J. B. ir O. V. pas jį (V. K.) į namus. Ten apžiūrėjo auksą, viską tikrino organizatoriai bei paėmė sau. Atrodo svėrė ir ant svarstyklių, kurios buvo pas jį namuose. Jie išsinešė tą auksą ir sakė, kad pasidalins, tačiau davė tik 800 Lt. Dėl plėšimo iš UAB „Rosava“ Savanorių pr., V. K. paaiškino, jog prieš tą nusikaltimą O. V. ir J. B. nerodė, kurioje vietoje viskas vyks. Šiame nusikaltime J. S. nedalyvavo, o buvo A. R.. Jis tik tą pačią dieną sužinojo, kad bus ir kitas žmogus. O. V. iš karto, tą pačią dieną parodė, kur bus A. M. mašina pastatyta ir pro kur geriau bėgti. Iš pradžių jie nuėjo be kaukių, pažiūrėjo, kad nėra žmonių, tada apsimovė kaukes. A. R. įbėgo, o jis (V. K.), atrodo, sakė „apiplėšimas“. A. R. su plaktuku išmušė stiklą ir ištraukė lenteles su auksu, bet jam viskas krito iš rankų, todėl jis jam padėjo viską paimti ir išbėgo. Parduotuvėje užtruko gal 2 min., nubėgo link A. M. mašinos, kuri stovėjo šiek tiek toliau prie kelio. Mašina buvo „VW Golf“. Jis sėdo į priekį, A. R. į galą. Vėl nuvažiavo prie Šeškinės el. skydinės, ten susitiko su O. V. ir J. B. bei nuvažiavo pas jį (V. K.) į namus. O. V. ir J. B. ten vėl svėrė auksą, sakė, jog atsiskaitys, duos daugiau pinigų, jei trečiame apiplėšime padės bei davė 2000 Lt. Už šiuos pinigus savo namuose jis įsistatė duris. Manė, jog važiuos į užsienį, bet buvo prižadėjęs dalyvauti ir trečiame apiplėšime. Dėl epizodo Kęstučio g. V. K. paaiškino, jog šį kartą neturėjo būti jokių ginklų, bet reikėjo surišti darbuotoją, buvo duoti perukai, drabužiai kažkokie, akiniai. Įvykis galėjo būti 2009 m. lapkričio 23 d., 17:30 val., vėl panašiu laiku, kadangi tuo metu daug mašinų, kad būtų galima pasprukti. Tą dieną, atrodo vėl važiavo automobiliu „Golf“, nors galėjo būti ir kitas automobilis. Važiavo jis, A. R. ir A. M.. Jis su A. R. užėjo į parduotuvę ir pradėjo žiūrinėti auksą. Jis paprašė pardavėjos, kad parodytų kažkokį dirbinį, o kai ji atidarė vitriną, jis ją čiupo iš galo, užėmė burną ir pargriovė ant žemės. A. R. ją turėjo surišti, bet nepavyko to padaryti, nes darbuotoja priešinosi, todėl jie pabėgo. Išbėgę, atsisėdo į mašiną, visi perukai liko pas juos rankose. Šiaip po nusikaltimų J. B. ir O. V. sudegindavo visus rūbus. Tada vėl nuvažiavo prie el. skydinės, pasakė organizatoriams, kad nieko neišėjo. Tada nuvažiavo pas jį (V. K.) namo. Šie jį kalbino dar vienam nusikaltimui, kadangi tąkart nepavyko, bet jis atsisakė. Tuomet jis, kaip ir planavo, išvažiavo į užsienį. Tuo metu nežinojo, kad pradėtas tyrimas, žinojo, kad kitiems ketvirtas apiplėšimas kažkaip nepavyko. Jis bendravo su artimaisiais, kurie pasakė, kad namie buvo krata. Dirbo užsienyje neoficialiai, kadangi silpnai moka anglų kalbą. Jį sulaikė darbe 2014 m. gegužės 27 d., 11 val.. Savo poelgį vertina labai blogai, dėl jo labai apgailestauja, nusikaltimų daryti nenorėjo, tiesiog buvo krizinis metas, iš pradžių bandė ieškotis darbo, pas tėvą turguje stovėjo, norėjo į Angliją išvažiuoti, todėl jam buvo reikalingi pinigai. Išėjęs į laisvę dirbs, nebenusikals, bandys atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų. Turi planų ateičiai, su sugyventine nori kurti šeimą, pradėti normalų gyvenimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

UAB „Auksinis asilas“ pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., UAB „Auksinis asilas“ priklausančioje juvelyrinėje parduotuvėje, Vilniuje, Šopeno g. 1/17-21, du asmenys, grasindami ginklu, išdaužė stiklines vitrinas 140 Lt vertės, kurių taisymas kainavo 260 Lt ir pagrobė juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 20 150 Lt. Dalis pagrobtų juvelyrinių dirbinių – 972 Lt vertės, yra grąžinta, atlikus inventorizaciją patalpose, nustatyta, jog pagrobta ir negrąžinta: 48 vnt. pakabukų, 8552 Lt vertės, 12 vnt. grandinėlių, 6288 Lt vertės, 3 vnt. apyrankių 4910 Lt vertės. Bendrovė pateikė civilinį ieškinį dėl 19578 Lt žalos atlyginimo, kartu dokumentus, pagrindžiančius minėtą žalą (t. 1, b. l. 39-48).

2009 lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos – juvelyrinės parduotuvės, adresu Vilniuje, Šopeno g. 1, apžiūros rezultatai (T. 1. b. l. 52-64).

2009 lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti juvelyrinių dirbinių, rastų ir paimtų 2009 lapkričio 2 d. įvykio vietos, adresu Vilniuje, Šopeno g. 1, apžiūros metu.

2010 m. gegužės 31 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole aprašyti vaizdo įrašo, kuriame už-fiksuotas 2009 m. lapkričio 2 d. plėšimas, adresu Vilniuje Šopeno g. 1/17-21, Vilniuje, apžiūros rezultatai. Viename vaizdo įrašo dokumentų matyti, kaip 2009 m. lapkričio 2 d. 15:20:10 val. į lombardo vidų pro stiklines duris įeina asmuo, vilkintis tamsiais drabužiais, su baltos spalvos pirštinėmis, su kapišonu ant galvos ir uždengtu veidu. Dešinėje rankoje jis laiko daiktą, panašų į pistoletą, kurį nukreipia į lombardo langelį, vėliau, paėjęs, jis nukreipia pistoletą pro atviras lombardo duris į tarnybines patalpas. Iš paskos įeina kitas asmuo, vilkintis šviesios spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis, su kauke ant galvos. Pirmasis asmuo yra prie tarnybinių lombardo patalpų, o antrasis tuo metu eina prie vitrinų. 15:20:13 val. asmuo su ginklu grįžta prie beužsidarančių lauko durų, jas laiko atviras, tuo pat metu ištiestoje rankoje laiko daiktą panašų į pistoletą. Asmuo vilkintis šviesia striuke atsisuka į jį. 15:20:27 iš lombardo pirmas išbėga asmuo su ginklu, jam iš paskos antrasis asmuo, kuris laiko rankoje padėklus. 15:20:34 val. iš tarnybinių lombardo patalpų išeina juvelyras R. B. ir pardavėja K. S.. Kitame vaizdo įrašo dokumente matyti, kaip asmuo vilkintis šviesia striuke ir kauke, suduoda rankoje laikomu daiktu (pakete) į vitriną. Šis asmuo kelis kartus atsisuka į už jo stovintį asmenį, kuris laiko rankoje daiktą, panašų į pistoletą. Dar kitame vaizdo įrašo dokumente matyti, kaip į lombardą įeina pirmas asmuo su ginklu rankoje, nukreipia šį ginklą į tarnybinių patalpų pusę, iš paskos įeina asmuo su kauke ant galvos, dešinėje jis laiko baltos spalvos paketą. Asmuo su ginklu prieina prie atvirų durų į tarnybines patalpas, nukreipia į šias patalpas ranką, kurioje laiko ginklą, tuo metu antrasis asmuo prieina prie vitrinų, suduoda daiktu, kuris yra pakete tris kartus į vitrinas, ima iš jų keturis padėklus su juvelyriniais dirbiniais, asmuo, kuris rankoje laiko ginklą, grįžta prie lauko durų ir jas laiko. 15:20:27 iš lombardo pirmas išeina asmuo su ginklu, jam iš paskos antrasis asmuo, kuris laiko rankoje padėklus. Vaizdo įrašą, BPK 98 straipsnio tvarka, pateikė UAB „Auksinis asilas“ direktorė H. D.-Karnecka. (t. 1, b. l. 71,72).

2009 m. lapkričio 18 d. UAB „Apsaugos komanda“ rašte nurodyta, kad UAB „Auksinis asilas“ patalpose, adresu Vilniuje, Šopeno g.1 signalizacijos signalas gautas 15:26 val. (T. 1, b. l.73).

Nukentėjusioji K. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., jai būnant lombardo, adresu Vilniuje, Šopeno g. 1/17-21, tarnybinėse patalpose, prie lombardo langelio, pamatė, kad į lombardą įėjo vyras, kuris veidą buvo užsidengęs skara. Jis, stovėdamas netoli lauko durų, rankoje laikydamas pistoletą, nukreiptą į lombardo langelį, sušuko „nejudėk šausiu“. Išsigandusi ji nukrito ant žemės ir pasislėpė po stalu, nes ji buvo nėščia ir grasinimas jai pasirodė realus. Durys į tarnybines patalpas buvo praviros, minėtas vyras priėjo prie šių durų. Po to ji išgirdo smūgį ir dūžtančių vitrinų garsą. Vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašą ji pamatė, kad užpuolikai buvo dviese. Šis įvykis ją labai sukrėtė, todėl pavojaus mygtuko iš karto nenuspaudė (T. 1, b. l. 76-77).

Liudytojas R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val. būdamas savo darbo vietoje tarnybinėse patalpose, esančiose juvelyrinėje parduotuvėje – Vilniuje, adresu Šopeno g. 1/17-21, išgirdo, kad į parduotuvę kažkas įėjo ir lietuviškai sušuko „tylėk suka šausiu“, po ko išgirdo smūgį ir dūžtančio stiklo garsą. Praėjus 15 sekundžių, asmenys, buvę parduotuvėje pasišalino. Vėliau jis pamatė, kad šie asmenys išdaužė vieną vitriną ir pagrobė padėklus su juvelyriniais dirbiniais bei juvelyrinius dirbinius buvusius ant lentynų (T. 1, b. l. 74-75).

Liudytojas T. K. (UAB „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotojas) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.26 val., iš centrinio signalizacijos suveikimo pulto gavo pranešimą, kad juvelyrinėje parduotuvėje, Vilniuje, Šopeno g. 1/17, suveikė pavojaus signalas. Atvykus į objektą, į jį kreipėsi minėtos juvelyrinės parduotuvės darbuotojai, kurie paaiškino, kad į juvelyrinę parduotuvę atėjo du asmenys, kurie grasindami ginklu, išdaužė vitrinos stiklą ir nuo lentynos pagrobė juvelyrinius dirbinius. Įtariamieji jau buvo pasišalinę, tačiau parduotuvės darbuotojai parodė kryptį, kuria pasišalino įtariamieji (T. 1, b. l. 79-80).

Liudytojas N. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., išėjo iš savo namo, adresu Vilniuje, Šopeno g. 19, vidinio kiemo pro vartelius, kurie paprastai yra rakinami, link vaikų darželio. Eidamas sutiko du nepažįstamus vaikinus, kurie ėjo į vidinį kiemą. Po to jis būdamas prie vaikų darželio „Gėlynas“, Vilniuje, Gėlių g. 9A, matė tuos pačius vaikinus, atbėgančius nuo pastato Vilniuje, Šopeno g. 1, pusės. Vienas vaikinas buvo su kauke, matėsi tik skylės akims. Jie įbėgo pro vartus į darželio teritoriją , kurioje laiptais nusileido į apačią ir pabėgo. Eidamas link savo namų, jis pamatė ant laiptų numestą auksinį kryželį su etikete, apie tai pranešė policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 83-84).

Liudytojas A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo draugui A. M. priklauso automobilis VW GOLF III, žalios spalvos, kurį pastarasis jam paskolino 2009 m. pabaigoje, lapkričio ar gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Jam besinaudojant minėtu automobiliu, Trakų r., Onuškio kaime, užsidegė laidai, todėl sudegė salonas, apie ką jis informavo A. M.. (T. 1, b. l. 87-88).

2010 m. balandžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota liudytojo A. P. BPK 98 straipsnio tvarka, pateikto A. M. automobilio VW GOLF II, v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūra. (T. 1, b. l. 91-94).

J. S., kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-2206-09 apklausos metu parodė, kad 2009 m. lapkričio pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet tai buvo vieną dieną iki nusikaltimo, netoli Vilniaus autobusų stoties, susitiko iš matymo pažįstamą vaikiną pravarde “Maiklas” (atpažino iš nuotraukų V. K.), kuris pasiūlė kartu apiplėšti juvelyrinę parduotuvę Šopeno gatvėje. Sekančią dieną jie susitiko prie stoties Mcdonaldo. V. K. parodė dvi kaukes ir jie susitarė, kad V. K. grasins pardavėjai dujiniu balionėliu, o jis (J. S.) išdauš vitriną ir paims auksą. Tada privažiavo „Karlsonas“ (atpažino A. M.), kuris vairavo žalios spalvos VW Golf III. Jis suprato, kad A. M. pakvietė V. K.. Įlipus į automobilį abu paaiškino, kur V. M. važiuoti. V. M. sustojo prie vaikų darželio Gėlių gatvėje. V. K. iš automobilio bagažinės paėmė plaktuką ir baltą polietileninį maišelį, o kaukę perdavė jam (J. S.). Priėjus prie lombardo, užsidėję kaukes, jie kartu įėjo į vidų. Jis (J. S.) nuėjo tiesiai iki vitrinų, kurios yra priešais įėjimo duris, plaktuku sudaužė vitriną ir paėmė iš jos tris padėklus su grandinėlėmis ir pakabukais. V. K. kažką lietuviškai sušuko, po ko jie kartu išbėgo. Atbėgę prie jų laukiančio A. M., įsėdo į automobilį ir V. K. nurodytu keliu nuvažiavo pas V. K. į namus. A. M. juos išleido Fabijoniškėse. Būdamas namie, V. K. kažkam skambino ir siūlė susitikti, bet su kuo jis kalbėjo telefonu jis nežino, tik suprato, kad pastarasis siūlo parduoti pagrobtą auksą. Pas V. K. mažomis elektroninėmis svarstyklėmis jie pasvėrė pagrobtą auksą. Tada jis (J. S.) paskambino O. V., kurio paprašė atvažiuoti ir jį pasiimti. Sekančią dieną V. K. jam sumokėjo 700 ar 750 litų, paminėjęs, kad sumokės ir A. M. 200 litų už tai, kad šis vežė ir už tai, kad tylėtų (T. 2, b. l. 25-27).

2010 m. kovo 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. S., pagal veido bruožus tvirtai atpažino V. K., kaip asmenį pravarde „Maiklas“, su kuriuo jis įvykdė plėšimą lombarde Šopeno gatvėje, Vilniuje (T. 2, b. l. 28-29).

2014 m. birželio 7 d. J. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino savo parodymus įtariamojo apklausos metu (T. 2, b. l. 31-32).

2014 m. rugsėjo 24 d. apklausos metu J. S. parodė, kad jis yra nuteistas ir atlieka bausmę už plėšimą, kurį įvykdė juvelyrinėje parduotuvėje. Jis pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (T. 2, b. l. 39).

UAB „Rosava“ pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 10 d., apie 17 val., ginkluoto plėšimo, įvykusio bendrovės lombarde, Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, metu buvo išdaužtas vitrinos stiklas, kurio remontas kainavo 778 Lt, bei pagrobti bendrovei priklausantys 5 padėklai ir stovas - 200 Lt vertės, su juvelyriniais dirbiniais: 18 auksinių apyrankių 585 prabos, 2981 Lt vertės, 102 auksiniais auskarais 585 prabos, 6971 Lt vertės, 2 auksiniais auskarais 750 prabos, 230 Lt vertės, 45 auksinėmis grandinėlėmis 585 prabos, 7345 Lt vertės, 70 auksinių žiedų 585 prabos, 9393 Lt vertės. UAB “Rosava“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius žalą (t. 1, b. l. 97-100). Iš bylos medžiagos matyti, jog dalis juvelyrinių dirbinių buvo grąžinta (T. 1 , b. l. 124). Bendrovė pateikė civilinį ieškinį 25368 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nuo minėtos sumos (T. 1, b. l. 101-102).

2009 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos adresu Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, apžiūros rezultatai (T. 1, b. l. 107-120).

2009 lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti juvelyrinių dirbinių, rastų 2009 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, rezultatai (T. 1, b. l. 121-123).

2010 m. liepos 19 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole aprašyti vaizdo įrašo, pateikto UAB “Rosava“ darbuotojos S. N. apžiūros rezultatai. Vaizdo įraše užfiksuotas 2009 m. lapkričio 10 d. įvykdytas plėšimas. Viename vaizdo įrašo dokumente matyti vaizdas, kaip 2009 m. lapkričio 10 d. 16:55:07 val. į patalpas iš lauko pro įėjimo duris įeina vyras, su gobtuvu ant galvos, apsirengęs juodais drabužiais, ištiesęs dešinę ranką, kurioje galimai laiko šaunamąjį ginklą, nukreiptą į prie kopijavimo aparatų dirbančią moterį, kairia ranka jis užsidengęs veidą. Jam iš paskos įeina antras vyras, kuris nueina į kairę nuo įėjimo durų, pro vartelius į lombardo patalpas, šis vaikinas apsirengęs tamsiais drabužiais, ant galvos užsidėjęs gobtuvą su vertikaliomis šviesios spalvos juostomis ir užrašu, per petį užsidėjęs tašę, veidą dengia kaukė. Girdisi, kaip kažkuris šaukia „stok suka šausiu, neliesk kurva kur spaudi, kur spaudi“. Pirmąja vaizdo kamera užfiksuota kaip antrasis vaikinas plaktuku, laikomu kairėje rankoje, suduoda į vitrinos stiklą ir iš vitrinos dešine ranka paima penkis padėklus su juvelyriniais dirbiniais. Antrąja kamera užfiksuota kaip vyras su ginklu eina į kopijavimo patalpos gilumą, nukreipęs ginklą ir dingsta iš vaizdo kameros filmavimo zonos, po to atsitraukia nugara link durų, laiko ranka duris, tuo pat metu grasina ginklu, atidaro duris ir 16:55:29 abu pasišalina (T. 1, b. l.135-137).

2009 m. gruodžio 8 d. UAB „G4S Lietuva“ rašte nurodyta, kad objekte, Vilniuje, Savanorių pr. 33, pavojaus signalas gautas 2009 m. lapkričio 10 d., 16.59 val. ( T. 1, b. l.137).

Nukentėjusioji S. N. (UAB „Rosava“ pardavėja) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 10 d., apie 17 val., jai dirbant lombarde, Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, į patalpas įbėgo du vyrai, vienas iš kurių grasindamas kopijavimo paslaugų salėje dirbančiai darbuotojai ginklu, šaukė „nejudėt“, kitas (su kauke ant veido) plaktuku sudaužęs lombardo vitrinos stiklą, pagrobė auksinius juvelyrinius dirbinius. Tuomet ji paspaudė pavojaus mygtuką ( T.1, b. l. 138).

Nukentėjusioji I. B. (UAB „Kopijavimo visata“ vadybininkė) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 10 d., apie 17 val., jai dirbant kopijavimo paslaugų salėje, esančioje Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, į patalpas įbėgo du vyrai, vienas iš kurių grasindamas jai ir tuo metu salėje buvusiai merginai šaunamuoju ginklu, šaukė „nieko nespaust“, kitas (su kauke ant veido) nubėgo į lombardo patalpą. Po kelių sekundžių vyrui su ginklu rankose pradėjus trauktis atgal, įėjimo durų link, iš lombardo patalpos išbėgo kitas vyras, laikydamas rankose padėklus su juvelyriniais dirbiniais. Plėšikams išbėgus iš patalpos, ji pro įėjimo durų stiklą spėjo pamatyti, jog pastarieji nubėgo gyvenamųjų namų link ( T.1, b. l. 140-141).

Nukentėjusioji I. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 10 d., apie 16.50 val., dauginant dokumentus kopijavimo paslaugų įmonėje, esančioje Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, ji pamatė vyrą, kuris kažką šaukdamas nutaikė į ją, bei į tuo metu patalpoje dirbančią darbuotoją šaunamąjį ginklą. Išsigandusi ir išgirdusi triukšmą, panašų į šūvius, ji pasislėpė už kopijavimo aparatų. Vėliau iš patalpoje dirbusios darbuotojos sužinojo, jog du vyrai įvykdė plėšimą (T. 1, b.l.143-144).

Liudytojas E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, apie 18 val., eidamas nuo BMS Megapolio parduotuvės pusės, Geležinio vilko gatve, pastebėjo nuo Gerosios Vilties gatvės pusės bėgančius 2 vyrus, kurių veidai buvo uždengti. Vienas vyras buvo aukštesnis už kitą. Šie vyrai rankose kažką nešėsi (T. 1, b. l. 146-147).

Liudytojas Ž. V. (UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojas) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 10 d., apie 16.59 val., iš centrinio signalizacijos valdymo centro gavo pranešimą, jog juvelyrinėje parduotuvėje - lombarde, Vilniuje, Savanorių pr. 33, suveikė pavojaus signalas. Atvykęs į vietą ir pastebėjęs išdaužtas lombardo vitrinas, jis liko laukti policijos. Atvykus pareigūnams su jais ėjo kiemais link Vingio parko, pakeliui rasdami išmėtytus juvelyrinius dirbinius (T. 1, b. l.148-149).

A. R., kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-2206-09 metu parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn., jam paskambino O. V. ir paprašė ateiti į kiemą, adresu Vilniuje Subačiaus g. 112. Susitikus minėtoje vietoje, ten buvo „Muta“ (J. B.). O. V. pasiūlė apiplėšti juvelyrinę parduotuvę Savanorių prospekte, Vilniuje. O. V. pasakė, kad šioje parduotuvėje dirba tik viena pagyvenusi pardavėja ir yra kita mergina, kuri pardavinėja kasetes. O. V. pasakė, kad jis su J. B. jau viską apžiūrėjo, pasak jo nebus sunku apiplėšti. O. V. ir J. B. įkalbėjo įvykdyti plėšimą, pažadėjo, kad atlygis priklausys nuo to, kiek bus pagrobta aukso. J. B. pasakė, kad jis plėšimui pasiruoštų nereikalingus drabužius. Sekančią dieną jie susitiko prie to paties bendrabučio, ten buvo J. B., O. V. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas (atpažino V. K.), kurie buvo atvažiavę mėlynos spalvos automobiliu FIAT. Šiuo automobiliu jie nuvažiavo į Savanorių prospekte esantį daugiabučio kiemą, kur jų laukė automobilyje VW GOLF III vairuotojas, kurį jis vėliau atpažino kaip A. M.. Šiuo automobiliu nuvažiavo į Geležinio Vilko g., iki „Vingio“ mokyklos. Ten jie automobilyje laukė kol sutems. V. K. turėjo pistoletą ir sėdėdamas ant priekinės keleivio sėdynės, padėjo jį ant priekinės prietaisų panelės. Kurį laiką šis ginklas gulėjo prie lango, bet vairuotojas A. M. liepė patraukti ginklą, kad nesimatytų. Apie 17.15 val., jis su V. K. išlipo, nuėjo iki juvelyrinės parduotuvės, prieš įeinant užsidėjo kaukes. Parduotuvėje buvo dvi pardavėjos, jis iš karto nuėjo į kairę pusę ir pradėjo plaktuku daužyti vitriną. Po pirmo smūgio nukrito plaktuko galvutė, iš išdaužtos vitrinos jis paėmė padėklus su juvelyriniais dirbiniais. Tada prie jo pribėgo V. K., kuris liepė bėgti. Jie nubėgo iki laukusio jų automobilio VW GOLF III. Sekančią dieną J. B. jam davė 2000 Lt. Už šiuos pinigus jis nusipirko automobilį VW GOLF (v. n. VVP), skaičių neprisimena. Drabužius sudegino, nes taip jam liepė V. K. (T. 2, b. l. 52-54, 66-67).

2009 m. gruodžio 11 d. A. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino savo parodymus įtariamojo apklausos metu (T. 2, b. l. 62-63).

2010 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. R. atpažino V. K., kaip asmenį su kuriuo jis įvykdė plėšimą lombarde, adresu Vilniuje, Savanorių pr. (T. 2, b. l. 64-65).

2014 m. rugsėjo 22 d. apklausos metu A. R. parodė, kad jis buvo nuteistas ir atlikinėjo bausmę dėl plėšimų iš lombardų. Ikiteisminio tyrimo metu jis apklaustas kaip įtariamasis prisipažino pilnai, davė parodymus, kuriuos patvirtino teisme. Šių parodymų laikosi ir juos patvirtina (T. 2 b. l. 87-88)

O. V., kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, apklaustas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-1-2206-09 parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn., jis matė, kad lombarde esančiame Savanorių prospekte nėra apsaugos darbuotojų ir kurioje lentynoje yra laikomi juvelyriniai dirbiniai, todėl sugalvojo apiplėšti šį lombardą ir pasiūlė J. B.. Maždaug savaitę iki plėšimo jis susitiko A. R., kuriam pasiūlė įvykdyti plėšimą minėtame lombarde. Už šį plėšimą jam bus sumokėta priklausomai nuo pagrobtų juvelyrinių dirbinių sumos. Jis liepė A. R. pasigaminti kaukes, bei susirasti kitus įrankius. Tikslios datos neprisimena, jis, J. B. ir A. R. susitiko Užupyje. J. B. surado vairuotoją pravarde „Karsonas“ (vėliau atpažino A. M.) ir dar vieną žmogų, kuris parodė juodos spalvos pistoletą. Jis (O. V.) jiems paaiškino, kad reikės užbėgti į lombardą, pagrasinti ginklu, o A. R. turėtų išdaužyti vitriną ir paimti auksą. Vairuotojas turėtų laukti automobilyje prie Vingio parko. Tą pačią dieną jis su A. M. nuvažiavo į minėtą vietą ir parodė, kur jis turės stovėti. Plėšimo dieną jis su J. B. atvežė A. R. ir V. K., kur jau laukė A. M., o patys išvažiavo. Susitarė, kad susitiks Fabijoniškėse prie elektros pastotės. Po plėšimo jie susitiko sutartoje vietoje, V. K. padavė pagrobtus padėklus su juvelyriniais dirbiniais. Pagrobtus juvelyrinius dirbinius pardavė J. B.. A. R. ir V. K. sumokėjo po 2000 Lt, A. M. - 500 Lt. Sau pasiliko po 3000 Lt (T. 2, b. l. 9-14, 17)

2014 m. rugsėjo 17 d. apklausoje O. V. parodė, kad jis yra nuteistas ir atlieka bausmę už plėšimus, įvykdytus juvelyrinėse parduotuvėse. Apklaustas kaip įtariamasis davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtino teisme (T. 2, b. l. 23)

2009 m. lapkričio 23 d. pareiškime V. L. nurodė, jog tą dieną, apie 17.30 val., į parduotuvę Vilniuje, Kęstučio g. 54-1, įsibrovė du vaikinai bei bandė ją surišti atsinešta lipnia juosta. Jai pasipriešinus ir vienam iš užpuolikų nuėmus peruką, abu pasišalino. Jai padarytas veido nubrozdinimas bei nulaužtas batelio kulniukas (T. 1, b. l. 150)

2010 m. vasario 22 d. UAB „Vesma“ pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 23 d. plėšimo metu įmonės patalpose, Vilniuje, Kęstučio g. 54-1, buvo juvelyrinių dirbinių (386 vnt. auksinių žiedų) 138096 Lt sumai. Aukso dirbiniai pagrobti nebuvo, todėl civilinio ieškinio bendrovė nereikš (T.1, b. l. 151).

2009 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – Vilniuje, Kęstučio g. 54-1, apžiūra ir jos metu paimtas objektas - lipnios juostos ritinėlis (T. 1, b. l. 153-156).

2010 m. vasario 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti kepuraitės „Puma“, džinsinių kelnių, džinsinio švarko, sportinio švarko, medžiaginės tašės, batų „Maibu“, peruko, paimtų įtariamojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje adresu Vilniuje, Pakraščio g. 4 metu. (T. 1, b. l. 162-165).

2009 m. gruodžio 2 d. UAB „Apsaugos komanda“ rašte, kuriame nurodyta, kad parduotuvėje „Žiedų valdovai“, Vilniuje, Kęstučio g. 54, pavojaus signalas gautas 2009 m. lapkričio 23 d., 17:30 val., tai patvirtina pridėtos pavojaus signalo suveikimo išklotinė ( t. 1, b. l. 173).

Nukentėjusioji V. L. (UAB „Vesma“ vyr. finansininkė) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d., apie 17.30 val., jai dirbant bendrovės juvelyrinėje parduotuvėje „Žiedų valdovai“, Vilniuje, Kęstučio g. 54, į patalpas užėjo du vyrai su perukais ir akiniais, kurie paprašė parodyti brangius auksinius vestuvinius žiedus. Jai atrakinus vitriną, vaikinai staiga ją užsipuolė, pastūmė į krūtinę, nuo ko ji nukrito ant kėdės, po ko vienam iš vaikinui užgriuvus ir ranka užspaudus jai burną, kitas lipnia juosta bandė užklijuoti burną. Jai padėjus priešintis ir spyrus vienam iš užpuolikų bei nuplėšus peruką, šie ją paleido, bei pabėgo. Užpuolimo metu jai buvo nubrozdintas veidas, sulūžo bato kulniukas (T. 1, b. l. 174-175, 177-178).

2010 m. vasario 22 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji V. L. atpažino A. R. kaip tą, kuris 2009 m. lapkričio 23 d., apie 17.30 val., parduotuvėje „Žiedų valdovai“, Vilniuje, Kęstučio g. 54-1, kartu su kitu vaikinu pasikėsino įvykdyti plėšimą ir kuris bandė lipnia juosta jai užklijuoti burną (T. 1, b. l. 179-180).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G4528/09(01) konstatuota, jog V. L. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos įdrėskimas kairės akies apatiniame voke, odos įdrėskimas ir nubrozdinimai viršutinės lūpos kairėje pusėje su paviršine muštine žaizda lūpos gleivinėje. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T.1, b. l.182-183).

Liudytojas G. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d., apie 18 val., būdamas namo, Vilniuje, Kęstučio g. 56, kieme, pastebėjo skersgatvyje prie konteinerių tamsios spalvos automobilį, kurio modelio nurodyti negali, tačiau teigė, kad tai buvo „kupė“ sportinio tipo. Po kurio laiko jis pamatė nuo Kęstučio g. pusės atbėgančius besistumdančius ir į tą automobilį įsėdusius du vaikinus. Iškart po ko automobilis pajudėjo, todėl jis nusprendė, jog automobilyje buvo trečias asmuo – vairuotojas. Automobilis nuvažiavo link parduotuvės „IKI“ (T. 1, b. l. 184-185).

Liudytojas T. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbdamas UAB „Apsaugos komanda“ apsaugininku, 2009 m. lapkričio 23 d., apie 17.30 val., iš centrinio signalizacijos valdymo centro gavo pranešimą, jog Vilniuje, Kęstučio g. 54, esančioje juvelyrinėje parduotuvėje „Žiedų valdovai“, suveikė pavojaus signalas. Atvykus į objektą, į jį kreipėsi parduotuvės darbuotoja V. L., kuri paaiškino, jog ją užpuolė du vaikinai ir bandė pagrobti juvelyrinius dirbinius (T. 1, b. l. 186-187).

A. R., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, apklaustas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-1-2206-09 parodė, kad 2009 m. lapkričio pabaigoje, jam paskambino O. V. ir pasiūlė susitikti prie bendrabučio (Subačiaus 112, Vilniuje). Nurodytoje vietoje susitiko su J. B. ir O. V.. Jie abu pasakė, kad apžiūrėjo juvelyrinę Žvėryne, liepė tvarkingai apsirengti, paaiškino, kad reikės užeiti kaip inteligentams, kartu su tuo pačiu žmogumi, su kuriuo padarė plėšimą lombarde, esančiame Savanorių pr., Vilniuje. Taip pat pasakė, kad nupirks lipnios juostos, kuria reikės užklijuoti pardavėjai burną ir paėmus iš jos raktus reikės atrakinti vitrinas ir paimti žiedus. Susitikę, J. B. automobiliu, modelio nežino, mėlynos spalvos, kartu su O. V., nuvažiavo pas „Maiklą“ (atpažino kaip V. K.). Visi trise užėjo į butą, iš kambario V. K. paėmė du perukus. Išėjus į lauką, ten atvažiavo vairuotojas, kuris vežė ir po plėšimo lombarde Savanorių pr., (jį atpažino kaip labai panašų į A. M.). Jis suprato, kad A. M. su O. V. ir J. B. yra aptaręs ir žino kur reikia važiuoti. Jis pasakė, kad jo automobiliu VW GOLF III, važiuoti yra „paliva“, t.y. baisu, nes gali kas nors atpažinti, kad tas pats automobilis buvo plėšimo vietoje Savanorių pr., todėl važiavo O. V. automobiliu „Mazda“, juodos spalvos, kurį vairavo A. M.. Sustojo kieme netoli juvelyrinės parduotuvės, A. M. nusiėmė savo megztą kepuraitę su ženklu „Puma“ ir davė jam (A. R.), bei pasakė, kad ne taip bus pastebima, kad jis su peruku. Jis kartu su V. K. nuėjo į juvelyrinę. V. K. paprašė pardavėjos, kad padėtų jam išsirinkti žiedus. Pardavėjai atrakinus vitriną, V. K. ją pastūmė ant kažkokio krėslo, po ko V. K. pabandė laikyti jos rankas, o jis (A. R.) laikė rankose lipnią juostą. Kadangi pardavėja labai priešinosi, nutraukė V. K. peruką, kurį jis spėjo atimti ir jie abu pabėgo. Išbėgus iš parduotuvės, kartu su A. M. nuvažiavo į tą pačią vietą prie transformatorinės, kur netrukus atvažiavo J. B. su O. V.. Visi tryse papasakojo O. V. ir J. B., kad juvelyrinės pardavėja priešinosi, todėl nusikaltimas nepavyko. Po to nuvažiavo į V. K. kiemą, iš kur O. V. jį parvežė namo. Savo drabužius ir peruką sudėjo į maišą ir padėjo lauke, Subačiaus gatvėje. Už šį nusikaltimą jokio atlygio negavo, nes jam buvo pasakyta, uždarbis priklausys nuo to kiek pagrobs. (T. 2, b. l. 69-72)

2010 m. vasario 26 d. A. R. patvirtino savo parodymus apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (T. 2, b. l. 74-75)

2011 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu J. S., O. V., J. B. ir A. M. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dėl plėšimo veikiant organizuota grupe ir panaudojant šaunamąjį ginklą parduotuvėje – lombarde UAB „Auksinis asilas“, Vilniuje, Šopeno g. 1/17-21, A. R., O. V., J. B., A. M. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį dėl plėšimo veikiant organizuota grupe ir panaudojant šaunamąjį ginklą lombarde UAB „Rosava“, Vilniuje, Savanorių pr. 33, A. R., O. V., J. B., A. M. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės turtą, veikiant organizuota grupe, panaudojus fizinį smurtą UAB „Vesma“, juvelyrinėje parduotuvėje „Žiedų valdovai“, Vilniuje, Kęstučio g. 54-1 (T. 2, b. l. 89-114).

Baudžiamosios bylos Nr. 1-1076-119/10 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti kaltinamųjų J. S., O. V., J. B., A. R. parodymai (T. 2, b. l. 115-127).

2010 m. sausio 18 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro sprecialisto išvadoje Nr. 140-(10706)-IS1-366 nurodyta, jog tirti pateiktas pistoletas Ekol P29 Nr. EP-810622 su 4 šoviniais. Nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos dujinis 9 mm kalibro pistoletas Ekol P29 Nr. EP-810622, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis ginklas priskiriamas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų. Perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK ginklų saugyklą kvitas Serija BBB Nr. OVS000488. (T. 2, b.l. 140-143).

Liudytoja I. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos brolis V. K., kuris gyveno su tėvu adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 190-191).

2010 m. vasario 11 d. kratos metu V. K. gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini), rastas TELE2 Pildyk SIM kortelės rėmelis su nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 146-148), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (T. 2, b. l. 150-151).

Nuo 2010 m. vasario 8 d. iki 2010 m. balandžio 5 d., klausantis I. U. besinaudojančios abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, bei ją fiksuojant ir kaupiant, buvo gauti šie duomenys: 2010 m. vasario 11 d., 21:16:23 val., I. U. skambina abonentui (duomenys neskelbtini) (Anglija). Atsiliepia vyras (V. K.) pokalbis vyksta rusų kalba. Pašnekovė mini, kad buvo apiplėšta juvelyrinė parduotuvė, namie buvo atliekama krata, buvo ieškota perukų ir aukso, ji kviečiama į policiją, klausia ką jai sakyti. Abonento (duomenys neskelbtini) naudotojas teiraujasi, ar per kratą buvo rastas „laikrodukas“, patikslina – svarstyklės. I. U. klausia atsiliepusio ką jai sakyti, o abonento 4(duomenys neskelbtini) naudotojas nurodo sakyti, kad jis neva yra Kaune ar Klaipėdoje. (T. 2, b. l. 154-165)

BPK 155 straipsnyje nustatyta tvarka, gauta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė už laikotarpį nuo 2009-10-05 iki 2009-11-28. (T. II, b. l. 175) Buvo nustatyta, kad V. K. naudojamu Nr. (duomenys neskelbtini) prieš ir po inkriminuojamų nusikaltimų bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. B.). Nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. K.) plėšimo lombarde, adresu Vilniuje, Šopeno g.1/17-21, dieną – 2009 m. lapkričio 2 d., nuo 10.26 val. iki 11.21 val., bei nuo 18.55 val. iki 21.07 val., bendrauja su abonentu (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. B.). Plėšimo lombarde priklausančiame UAB „Rosava“, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 33, dieną – 2009 m. lapkričio 10 d. nuo 15.18 val. iki 15.34 val., abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. K.) bendrauja su abonentu (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. B.) (T. 2, b. l. 177-191).

Dėl plėšimo UAB „Auksinis asilas“ priklausančiame lombarde

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nurodyti veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, t. y. apiplėšus UAB „Auksinis asilas“ priklausančią juvelyrinę parduotuvę – lombardą, veikiant organizuota grupe su J. B., O. V., J. S. ir A. M., kurie dėl šios veikos nuteisti kitu nuosprendžiu, panaudojant šaunamąjį ginklą, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir išsamiai parodė, jog tai J. B. ir O. V. buvo sumąstę apiplėšti juvelyrinę parduotuvę, esančią Vilniuje, Šopeno g. ir pasiūlė jam prisidėti. Dieną prieš įvykį, J. B. davė jam ginklą. 2009 m. lapkričio 2 d., 15:26 val., jis su A. M. ir J. S. nuvažiavo prie parduotuvės. A. M. liko laukti automobilyje, o jis su J. S. apsimovė kaukes ir įbėgo į parduotuvę. Parduotuvėje jis grasino ginklu, o J. S. plaktuku išmušė stiklą ir dėjo auksą į turėtą krepšį. Pagrobę juvelyrinius dirbinius, abu nubėgo automobilį ir išvažiavo susitikti su J. B. ir O. V.. Vėliau pastarieji jo namuose pagrobtą auksą svėrė. Už parduotuvės plėšimą jis iš jų gavo 800 Lt. Šie kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti, byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai. UAB „Auksinis asilas“ pareiškime nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., bendrovei priklausančioje juvelyrinėje parduotuvėje, Vilniuje, Šopeno g. 1/17-21, du asmenys, grasindami ginklu, išdaužė stiklines vitrinas ir pagrobė 20150 Lt vertės juvelyrinius dirbinius. Įmonės pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino bendrovės darbuotoja – nukentėjusioji K. S., kuri ikiteisminio tyrimo apklausoje paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., jai būnant lombardo tarnybinėse patalpose, įėjo vyras, veidą užsidengęs skara ir rankoje laikydamas pistoletą, nukreiptą į lombardo langelį, sušuko „nejudėk, šausiu“. Po to ji išgirdo smūgį ir dūžtančių vitrinų garsą. Nukentėjusiosios K. S. parodymus patvirtina bei detalizuoja liudytojo R. B., tuo pat metu buvusio įvykio vietoje, paaiškinimai, jog jis girdėjo, kaip į parduotuvę kažkas įėjo ir lietuviškai sušuko „tylėk suka šausiu“, po to išgirdo smūgį ir dūžtančio stiklo garsą. Praėjus 15 sekundžių, asmenys, buvę parduotuvėje pasišalino ir jis pamatė, kad jie išdaužė vieną vitriną ir pagrobė padėklus su juvelyriniais dirbiniais bei juvelyrinius dirbinius buvusius ant lentynų. Tai, jog nukentėjusioji K. S. ir liudytojas R. B. tuoj pat po įvykio nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotojas T. K., kuris atvyko į įvykio vietą, 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.26 val., gavęs pranešimą, kad minėtoje juvelyrinėje parduotuvėje suveikė pavojaus signalas. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir juvelyrinės parduotuvės stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į parduotuvę įeina du asmenys, uždengtais veidais, iš jų vienas rankoje laiko daiktą panašų į ginklą, nukreipia jį į tarnybines patalpas, tuo tarpu kitas - prieina prie vitrinų, suduoda daiktu, kuris yra pakete, tris kartus į vitrinas, ima iš jų keturis padėklus su juvelyriniais dirbiniais, tuomet abu asmenys pasišalina. Liudytojas N. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną prie vaikų darželio „Gėlynas“, Vilniuje, Gėlių g. 9A, matė vaikinus, atbėgančius nuo pastato Vilniuje, Šopeno g. 1, pusės. Vienas vaikinas buvo su kauke, matėsi tik skylės akims. Eidamas link savo namų, jis pamatė ant laiptų numestą auksinį kryželį su etikete. Juvelyriniai dirbiniai, rasti apžiūrint įvykio vietą, buvo apžiūrėti ir grąžinti teisėtam savininkui. Sprendžiant dėl V. K. kaltės, svarbūs J. S., kuris nuteistas dėl šios veikos kitu nuosprendžiu, parodymai. Paties kaltinamojo V. K. teigimu, būtent su J. S. jis ir apiplėšė juvelyrinę parduotuvę, vykdydami J. B. ir O. V. nurodymus. J. S., ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog 2009 m. lapkričio pradžioje, su V. K. buvo sutarę įvykdyti apiplėšimą. Planavo, kad V. K. grasins pardavėjai dujiniu balionėliu, o jis (J. S.) išdauš vitriną ir paims auksą. A. M., žalios spalvos automobiliu „VW Golf III“ atvežė jį ir V. K. prie vaikų darželio Gėlių gatvėje. Jis ir V. K., užsidėję kaukes, nuėjo į lombardą, esantį Šopeno g. Ten jis plaktuku sudaužė vitriną ir paėmė iš jos tris padėklus su grandinėlėmis ir pakabukais, o V. K. kažką lietuviškai sušuko, po to jie kartu išbėgo. Atbėgę prie jų laukiančio A. M., įsėdo į automobilį ir V. K. nurodytu keliu nuvažiavo pas V. K. į namus. Sekančią dieną V. K. jam sumokėjo 700 ar 750 Lt. J. S. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. K. kaip asmenį, su kuriuo jis įvykdė aptariamą plėšimą, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Pažymėtina ir tai, jog J. S., nagrinėjant jam iškeltą baudžiamąją bylą, teismo posėdžio metu, dėl šio epizodo, be kita ko, parodė, jog matė, kad V. K. juvelyrinėje parduotuvėje turėjo ginklą (T. 2 b. l. 115). 2014 m. rugsėjo 24 d. apklausoje J. S. patvirtino, jog pasilieka prie parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Taigi, J. S. paiškinimai išliko nuoseklūs, esminėse detalėse neprieštaraujantys ir paties kaltinamojo V. K. nurodytoms aplinkybėms. Pirmiau aptartus įrodymus papildo ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes patvirtina kita reikšminga bylos medžiaga. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad automobilis „VW GOLF III“, žalios spalvos, t. y. tas, kuriuo J. S. nurodė su V. K. ir A. M. atvažiavęs į įvykio vietą ir vėliau iš jos pasišalinęs, priklauso A. M.. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas, apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole. Ikiteisminio tyrimo metu ištirtas ir pistoletas, panaudotas juvelyrinės parduotuvės plėšimo metu – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro sprecialisto išvada nustatyta, jog šis pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskirtinas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų. Remiantis liudytojos I. U. parodymais, nustatytas V. K. mobiliojo ryšio telefono abonento numeris – (duomenys neskelbtini). Kratos, atliktos V. K. gyvenamojoje vietoje, metu rastas TELE2 Pildyk SIM kortelės rėmelis su nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog V. K. išties naudojosi šiuo mobiliojo ryšio abonento numeriu. Patikrinus šio abonento numerio išklotines, nustatyta, jog V. K. įvykio dieną bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. B.. Klausantis I. U. (kaltinamojo sesers) telefoninių pokalbių nustatyta, jog ji V. K. pranešė apie namuose atliktą kratą, klausė, ką jai pasakyti policijai, tuo tarpu V. K. teiravosi, ar kratos metu pareigūnai namuose nerado laikroduko – svarstyklių. Ši aplinkybė patvirtina kaltinamojo paaiškinimus, jog pagrobtas auksas vėliau buvo sveriamas jo namuose. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto plėšimo faktinės aplinkybės iš esmės nustatytos 2011 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo J. S., J. B., O. V. bei A. M., pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dėl UAB „Auksinis asilas“ priklausančios parduotuvės – lombardo, Vilniuje, Šopeno g. 1/17-21, plėšimo, nustačius du jų veiką kvalifikuojančius požymius – plėšimas padarytas veikiant organizuota grupe ir panaudojant šaunamąjį ginklą.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog V. K., veikdamas organizuota grupe su dėl šios veikos kitu nuosprendžiu nuteistais J. B., O. V., J. S. ir A. M., panaudodamas šaunamąjį ginklą, iš UAB „Auksinis asilas“ priklausančios juvelyrinės parduotuvės – lombardo, pagrobė minėtai bendrovei priklausantį turtą, t. y. 20 150 Lt vertės juvelyrinius dirbinius. Atsižvelgus į tai, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl plėšimo UAB „Rosava“ priklausančiame lombarde

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, t. y. apiplėšus UAB „Rosava“ priklausančią juvelyrinę parduotuvę – lombardą, veikiant organizuota grupe su kitu nuosprendžiu dėl šios veikos nuteistais J. B., O. V., A. R. ir A. M., panaudojant šaunamąjį ginklą, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina išanalizavus surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai ir nedviprasmiškai parodė, jog vykdant šį plėšimą, vietoje J. S. dalyvavo A. R.. Prieš įvykį O. V. ir J. B. nerodė, kurioje vietoje viskas vyks, O. V. tik tą pačią dieną pasakė, kur bus pastatyta A. M. mašina ir pro kur geriau bėgti. Jis su A. R. apsimovė kaukes ir įbėgo į parduotuvę. Jis (V. K.), atrodo, sakė „apiplėšimas“. A. R. su plaktuku išmušė stiklą ir ištraukė lenteles su auksu, jis pastarajam padėjo viską paimti ir išbėgo. Sėdo į A. M. mašiną „VW Golf“, kuri stovėjo toliau ir vėl nuvažiavo susitikti su O. V. ir J. B.. Vėliau pastarieji auksą svėrė jo namuose. Už šį plėšimą jis iš jų gavo 2000 Lt, už kuriuos namuose įsistatė duris. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurie atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. UAB „Rosava“ pareiškime nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 10 d., apie 17 val., ginkluoto plėšimo, įvykusio bendrovės lombarde, Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, metu buvo išdaužtas vitrinos stiklas, kurio remontas kainavo 778 Lt, bei pagrobti bendrovei priklausantys 5 padėklai ir stovas - 200 Lt vertės, su juvelyriniais dirbiniais: 18 auksinių apyrankių 585 prabos, 2981 Lt vertės, 102 auksiniais auskarais 585 prabos, 6971 Lt vertės, 2 auksiniais auskarais 750 prabos, 230 Lt vertės, 45 auksinėmis grandinėlėmis 585 prabos, 7345 Lt vertės, 70 auksinių žiedų 585 prabos, 9393 Lt vertės. Įmonės pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino bendrovės darbuotoja – nukentėjusioji S. N., kuri ikiteisminio tyrimo apklausoje paaiškino, jog 2009 m. lapkričio 10 d., apie 17 val., jai dirbant lombarde, Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, į patalpas įbėgo du vyrai, kurių vienas turėjo ginklą, o kitas plaktuku sudaužė vitrinos stiklą. Vyrai pagrobė auksinius juvelyrinius dirbinius. S. N. nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiųjų I. B. bei I. I., įvykio metu buvusių patalpose, parodymai. Nukentėjusioji I. B. nurodė, jog į patalpas įbėgo du vyrai, vienas iš jų grasino jai ir kitai patalpoje buvusiai merginai ginklu, kitas nubėgo į lombardo patalpą ir netrukus išbėgo laikydamas rankose padėklus su juvelyriniais dirbiniais, abu plėšikai nubėgo gyvenamųjų namų link. Nukentėjusi I. I. taip pat nurodė, jog patalpose pamatė vyrą, kuris jai ir kitai patalpoje buvusiai darbuotojai grasino šaunamuoju ginklu, todėl pasislėpė, vėliau sužinojo, jog du vyrai įvykdė plėšimą. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir juvelyrinės parduotuvės stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į patalpas iš lauko pro įėjimo duris įeina vyras, su gobtuvu ant galvos, apsirengęs juodais drabužiais, ištiesęs dešinę ranką, kurioje galimai laiko šaunamąjį ginklą, nukreiptą į prie kopijavimo aparatų dirbančią moterį, jam iš paskos įeina antras vyras, kuris nueina į lombardo patalpas. Girdisi, kaip kažkuris šaukia „stok (nepagarbus kreipinys) šausiu, neliesk (keiksmažodis) kur spaudi, kur spaudi“. Antrasis vyras plaktuku suduoda į vitrinos stiklą ir iš vitrinos paima penkis padėklus su juvelyriniais dirbiniais. Vyrui su ginklu grasinant, abu pasišalina. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojas Ž. V., kuris atvyko į įvykio vietą, 2009 m. lapkričio 10 d., apie 16.59 val., gavęs pranešimą, kad juvelyrinėje parduotuvėje - lombarde, Vilniuje, Savanorių pr. 33, suveikė pavojaus signalas, teigė pastebėjęs išdaužtas lombardo vitrinas, atvykus policijos pareigūnams, kartu su jais ėjo Vingio parko link, pakeliui rasdami išmėtytus juvelyrinius dirbinius. Juvelyriniai dirbiniai, rasti apžiūrint įvykio vietą, buvo apžiūrėti ir grąžinti teisėtam savininkui. Sprendžiant dėl V. K. kaltės, svarbūs A. R. bei O. V., kurie nuteisti dėl šios veikos kitu nuosprendžiu, parodymai. A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog padaryti juvelyrinės parduotuvės, esančios Vilniuje, Savanorių pr., plėšimą, įkalbėjo O. V. ir J. B.. A. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf III“, jis ir V. K. nuvažiavo į Geležinio Vilko gatvę, prie „Vingio“ mokyklos. V. K. turėjo ginklą. Palaukę, kol sutems, apie 17.15 val., jis su V. K., užsidėję kaukes įėjo į juvelyrinės parduotuvės patalpas, kur jis plaktuku išdaužė vitriną ir paėmė juvelyrinius dirbinius, tuomet abu su V. K. nubėgo į jų laukusį automobilį. Iš J. B. už darbą gavo 2000 Lt. A. R. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. K. kaip asmenį, su kuriuo jis įvykdė aptariamą plėšimą, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir O. V., paaiškindamas, jog jis pasiūlė J. B., o vėliau ir A. R. apiplėšti lombardą, pastarajam nurodė pasigaminti kaukes ir susirasti kitus įrankius. J. B. surado vairuotoją – A. M. bei dar vieną žmogų, kuris parodė juodos spalvos pistoletą, t. y. V. K.. Jis, t. y. O. V. paaiškino, jog lombarde reiks pagrasinti ginklu, o A. R. turės išdaužti vitriną ir paimti auksą, tuo tarpu vairuotojas turės laukti automobilyje prie Vingio parko. Įvykio dieną jis su V. B. atvežė V. K. ir A. R., į sutartą vietą, kur jų jau laukė A. M., o patys išvažiavo. Po plėšimo, V. K. ir A. R. sumokėjo po 2000 Lt, A. M. – 500 Lt, sau su J. B. pasiliko po 3000 Lt. A. R. 2014 m. rugsėjo 22 d., o O. V. – 2014 m. rugsėjo 17 d. apklausoje patvirtino, jog pasilieka prie parodymų, apie įvykdytą plėšimą, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nagrinėjant jiems iškeltą baudžiamąją bylą. Taigi, A. R. ir O. V. paiškinimai išliko nuoseklūs, esminėse detalėse neprieštaraujantys paties kaltinamojo V. K. nurodytoms aplinkybėms. Pirmiau aptartus įrodymus papildo ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes patvirtina kita reikšminga bylos medžiaga. Liudytojas E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną, eidamas Geležinio Vilko gatve, pastebėjo nuo Gerosios Vilties g. bėgančius du vyrus, uždengtais veidais, kažką besinešančius. Šie liudytojo parodymai be kita ko patvirtina A. R. nurodytą aplinkybę, jog A. M., atvežęs jį su V. K., liko laukti automobilyje, Geležinio Vilko gatvėje. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad automobilis „VW GOLF III“, t. y. kuriuo A. M. V. K. ir A. R. atvežė į įvykio vietą ir vėliau juo visi trys pasišalino, priklauso A. M.. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas, apžiūros rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole. Ikiteisminio tyrimo metu ištirtas ir pistoletas, panaudotas juvelyrinės parduotuvės plėšimo metu – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro sprecialisto išvada nustatyta, jog šis pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskirtinas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų. Pastebėtina ir tai, jog remiantis liudytojos I. U. parodymais nustatytas V. K. mobiliojo ryšio telefono abonento numeris – (duomenys neskelbtini). Kratos, atliktos V. K. gyvenamojoje vietoje, metu rastas TELE2 Pildyk SIM kortelės rėmelis su nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog V. K. išties naudojosi šiuo mobiliojo ryšio abonento numeriu. Patikrinus šio abonento numerio išklotines, nustatyta, jog V. K. įvykio dieną bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. B.. Klausantis I. U. (kaltinamojo sesers) telefoninių pokalbių, nustatyta, jog ji V. K. pranešė apie namuose atliktą kratą, klausė, ką jai pasakyti policijai, tuo tarpu V. K. teiravosi, ar kratos metu pareigūnai namuose nerado laikroduko – svarstyklių. Ši aplinkybė patvirtina kaltinamojo paaiškinimus, jog pagrobtas auksas vėliau buvo sveriamas jo namuose. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto plėšimo faktinės aplinkybės iš esmės nustatytos 2011 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo A. R., J. B., O. V. bei A. M. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dėl UAB „ROSAVA“ priklausančios parduotuvės – lombardo, Vilniuje, Savanorių pr. 33-8, plėšimo, nustačius du jų veiką kvalifikuojančius požymius – plėšimas įvykdytas veikiant organizuota grupe ir panaudojant šaunamąjį ginklą.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. K., veikdamas organizuota grupe su dėl šios veikos kitu nuosprendžiu nuteistais J. B., O. V., A. R. ir A. M., panaudodamas šaunamąjį ginklą, iš UAB „Rosava“ priklausančios juvelyrinės parduotuvės – lombardo, pagrobė minėtai bendrovei priklausantį turtą, t. y. 26 920 Lt vertės juvelyrinius dirbinius. Atsižvelgus į tai, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą UAB „Vesma“ priklausančioje juvelyrinėje parduotuvėje

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino apiplėšti, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba pasikėsino plėšimo būdu pagrobti didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pasikėsino apiplėšti dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šie veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius bent vieną iš jų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, t. y. veikiant organizuota grupe su dėl šios veikos kitu nuosprendžiu nuteistais J. B., O. V., A. R. ir A. M., panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. L., iš UAB „Vesma“ priklausančios juvelyrinės parduotuvės pasikėsinus pagrobti įmonei priklausantį 138096 Lt – didelės vertės turtą, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai ir parodė, jog dar po antrojo apiplėšimo buvo pažadėjęs dalyvauti ir trečiajame. Šiuokart reikėjo surišti darbuotoją, buvo duoti perukai, drabužiai, akiniai. Įvykis galėjo būti 2009 m. lapkričio 23 d., 17:30 val. Tą dieną atrodo vėl važiavo su automobiliu „Golf“, nors galėjo būti ir kitas automobilis. Važiavo jis, A. R. ir A. M.. Jis su A. R. užėjo į parduotuvę ir pradėjo žiūrinėti auksą. Jis paprašė pardavėjos, kad parodytų kažkokį dirbinį, o kai ji atidarė vitriną, jis ją čiupo iš galo, užėmė burną ir pargriovė ant žemės. A. R. ją turėjo surišti, bet nepavyko to padaryti, nes darbuotoja priešinosi, todėl jie pabėgo. Išbėgę, atsisėdo į mašiną ir vėl nuvažiavo susitikti su O. V. ir J. B.. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai. Nukentėjusioji V. L. 2009 m. lapkričio 23 d. pareiškime nurodė, jog tą dieną, apie 17. 30 val. į parduotuvę, esančią Vilniuje, Kęstučio g. 54-1, įsibrovė du vaikinai, kurie bandė ją surišti atsinešta lipnia juosta, tačiau jai pasipriešinus ir vienam iš užpuolikų nuėmus peruką, abu pasišalino, jai padarytas veido nubrozdinimas ir nulaužtas batelio kulniukas. Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojas T. V., atvykęs į įvykio vietą po pranešimo apie 2009 m. lapkričio 23 d., 17.30, parduotuvėje “Žiedų valdovai” suveikusį pavojaus signalą, patvirtino, jog nukentėjusioji V. L. jam taip pat nurodė analogiškas aplinkybes. Apžiūrint įvykio vietą, joje rastas lipnios juostos ritinėlis ir apie tai pažymėta apžiūros protokole. UAB “Vesma” pateiktame rašte nurodyta, jog pasikėsinimo įvykdyti plėšimą metu, parduotuvėje buvo 386 vienetai 138096 Lt vertės auksinių žiedų. Sprendžiant dėl V. K. kaltės, svarbūs A. R., kuris dėl šios veikos nuteistas kitu nuosprendžiu, parodymai. Pastarasis jam pradėto ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog J. B. ir O. V. jam pasakė, kad šįkart su tuo pačiu asmeniu, kuriuo įvykdė plėšimą Savanorių pr. esančiame lombarde, t. y. V. K., reikės apiplėšti juvelyrinę Žvėryne. Jie teigė nupirksią lipnios juostos, kuria reiks užklijuoti pardavėjai burną ir, paėmus iš jos raktus, paimti žiedus iš vitrinos. Trise nuvykę pas V. K. paėmė iš pastarojo perukus. Šįkart į įvykio vietą jį ir V. K. A. M. vežė juodos spalvos automobiliu „Mazda“. A. M. jam davė megztą „Puma“ kepuraitę. Abu su V. K. nuėjo į juvelyrinę ir pardavėjos paprašė parodyti žiedus. Šiai atrakinus vitriną, V. K. ją pastūmė, o jis laikė lipnią juostą. Vis tik, parduotuvės apiplėšti nepavyko, nes pardavėja priešinosi, nutraukė V. K. peruką ir jie pabėgo. A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu, paimta jo minėta kepuraitė „Puma“, džinsinės kelnės, švarkas, sportinis švarkas, medžiaginė tašė, batai „Maibu“ bei perukas, kurie buvo apžiūrėti. Pažymėtina ir tai, jog asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji V. L. atpažino A. R., kaip vieną iš dviejų vyriškių, pasikėsinusių įvykdyti plėšimą ir bandžiusių užklijuoti jai burną lipnia juosta. Liudytojas G. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio dieną, apie 18 val., būdamas namo, Vilniuje, Kęstučio g. 56 kieme, pastebėjo skersgatvyje prie konteinerių tamsios spalvos automobilį, į kurį įsėdo du iš Kęstučio gatvės pusės atbėgę vaikinai. Šie liudytojo parodymai be kita ko patvirtina A. R. nurodytą aplinkybę, jog A. M. tąkart juos atvežė tamsios spalvos automobiliu. Pažymėtina, jog pirmiau aptartus, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. R. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Be to, 2014 m. rugsėjo 22 d. apklausoje A. R. nurodė, jog pasilieka prie tų parodymų apie pasikėsinimą įvykdyti plėšimą, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nagrinėjant jam iškeltą baudžiamąją bylą. Taigi, A. R. parodymai išliko nuoseklūs, neprieštaraujantys paties kaltinamojo V. K. paaiškinimams. Pirmiau aptartus įrodymus papildo ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes patvirtina kita reikšminga bylos medžiaga. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G4528/09(01) konstatuota, jog V. L. padaryti kūno sužalojimai, t. y. odos įdrėskimas kairės akies apatiniame voke, odos įdrėskimas ir nubrozdinimai viršutinės lūpos kairėje pusėje su paviršine muštine žaizda lūpos gleivinėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos pasikėsinimo įvykdyti plėšimą faktinės aplinkybės iš esmės nustatytos 2011 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo A. R., O. V., J. B. ir A. M. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės turtą, veikiant organizuota grupe, panaudojus fizinį smurtą, UAB „Vesma“, juvelyrinėje parduotuvėje „Žiedų valdovai“.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog V. K., veikdamas organizuota grupe su kitu nuosprendžiu dėl šios veikos nuteistais J. B., O. V., A. R. ir A. M., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. L., iš UAB „Vesma“ priklausančios juvelyrinės parduotuvės – lombardo, pasikėsino pagrobti minėtai bendrovei priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji V. L. neteisėtiems veiksmams pasipriešino. Teismo vertinimu, kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti visus parduotuvėje buvusius juvelyrinius dirbinius, kurių bendra vertė, kaip nustatyta tyrimo metu - 138096 Lt. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, tokia turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl laikytina didele. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl V. K. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra nuo dviejų iki dešimties metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam V. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Tuo tarpu kaltinamojo V. K. nusikalstamas veikas bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, leidžia spręsti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti jam paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę, BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Teismas nustatydamas kaltinamajam V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti du sunkūs nusikaltimai nuosavybei, t. y. plėšimai padaryti organizuota grupe, grasinant nukentėjusiems šaunamuoju ginklu, nusikalstamos veikos baigtos, abiem atvejais neteisėtais veiksmais padaryta ženkli turtinė žala, taip pat padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas nuosavybei, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje – veikiant organizuota grupe pasikėsinta pagrobti svetimą didelės vertės turtą, kartu pažeidžiant ir kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą organizuotos grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis V. K. nebuvo nuskalstamų veikų organizatorius, tačiau buvo nusikaltimų vykdytojas, tiesiogiai realizavęs baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų požymius. Kaip šių nusikalstamų veikų vykdytojo, greta kitų dviejų vykdytojų, jo vaidmuo buvo aktyviausias.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį V. K. – jauno amžiaus, paties teigimu iki suėmimo neoficialiai dirbo Jungtinėje Karalystėje, teistas, tame tarpe ir už plėšimą (T. 3, b. l. 116-120), aptariamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kaltinamasis V. K. baustas administracine tvarka (T. 3, b. l. 142-144), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (T. 3 b. l. 148), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (T. 3 b. l. 147).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir teigė, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau teismas neturi teisinio pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-187/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu V. K. savo kaltę kategoriškai neigė. Kaltę jis pripažino tik susipažinęs su baudžiamojoje byloje surinktais, jam nepalankiais įrodymais, todėl darytina išvada, jog būtent tai ir lėmė kaltinamojo V. K. sprendimą prisipažinti dėl nusikalstamų veikų padarymo. Teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad kaltinamasis V. K. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų. Pažymėtina, kad nors V. K. teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau bylos tyrimo eigoje nenustatyta jokių jo pastangų atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą, be to, jis savo elgesį teismo posėdžio metu bandė teisinti tam tikromis objektyviomis jo gyvenimo aplinkybėmis, t. y. tuo, kad buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, neva neturėjo darbo, buvo reikalingi pinigai, nes norėjo vykti uždarbiauti į Jungtinę Karalystę. Dėl šių priežasčių teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog byloje yra kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kartu teismas skirdamas bausmę V. K. atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. K. be kita ko paaiškino, jog jo nusikalstamą elgesį nulėmė sunki finansinė padėtis, jis norėjo išvažiuoti dirbti į užsienį, todėl jam reikėjo pinigų. Kaltinamojo gynėjas advokatas S. Sanda į bylą pateikė išrašą iš kaltinamojo tėvo G. K. medicininių dokumentų, prašydamas teismo skiriant bausmę atsižvelgti ir į tai, jog kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu gyveno su sergančiu tėvu, jokio pragyvenimo šaltinio abu neturėjo, todėl kaltinamajam tai buvo išties sunkus metas. Vis tik, teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nepateisina V. K. nusikalstamo elgesio, ir nesudaro teisinio pagrindo švelninti jo atsakomybę. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, nepaisant jis pats pasirinko lengvesnį, bet neteisėtą būdą pasipelnyti. Taigi, nusižengdamas visuomenėje priimtoms teisės ir moralės normoms, jis numatė neigiamas savo veiksmų pasekmes, tačiau jų nepaisydamas, mėnesio bėgyje iš viso padarė tris, savo pobūdžiu labai pavojingas veikas. Teismas nepagrįstais ir skiriant bausmę nereikšmingais pripažįsta kaltinamojo V. K. gynėjo argumentus, jog kaltinamojo pasirinkimą lėmė tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis gyveno su sergančiu tėvu ir dėl to abu neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, kad nusikaltimus darė ne dėl to, kad jo tėvas sirgo, o dėl to, kad norėjo išvykti uždarbiauti į Jungtinę Karalystę ir tam jam trūko lėšų. Be to, iš pateiktos kaltinamojo tėvo G. K. sveikatos pažymos matyti, jog jis kai kuriomis nurodytomis ligomis persirgo dar 2007 m., tuo tarpu V. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2009 metais. Apie tai, jog būtent tuo metu kaltinamojo tėvas turėjo ir kitų, pažymoje nurodytų sveikatos sutrikimų, teismas neturi galimybės spręsti, kadangi pačiame dokumente tai tiesiogiai neįvardinta. Kita vertus, pastebėtina, jog tokie sveikatos sutrikimai kaip gliukozės netolerancija, širdies veiklos sutrikimai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, būdingi daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ir nėra kažkuo skirtiniai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad netrukus po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis V. K. pasislėpė nuo tyrimo, ir slapstėsi Jungtinėje Karalystėje apie ketverius metus, taigi tas faktas, jog jo tėvas ligotas nepadarė jokios įtakos jo apsisprendimui likti Lietuvos Respublikoje ir padėti sergančiam tėvui.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. K. charakterizuotinas kaip išties pavojingas visuomenei, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už atitinkamas veikas, sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis teismo posėdyje prisipažino esąs kaltas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. K. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2010 m. kovo 15 d. V. K. nedalyvaujant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 48 valandoms (t. 3, b. l. 35-36), 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 48 valandoms (t. 3, b. l. 42-43). V. K. pagal Europos arešto orderį sulaikytas 2014 m. gegužės 27 d. Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos Respublikoje jis laikinai sulaikytas 2014 m. rugpjūčio 23 d., 00.18 val. 2014 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. (t. 3 b. l. 110-113), 2014 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme Jungtinėje Karalystėje vykdant Europos arešto orderį, taip pat laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 27 d., vieną laikinojo sulaikymo (arešto) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. K. paskirtos kardomosios priemonė – suėmimo, terminas pratęstinas iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Auksinis asilas“ pateikė 19578 Lt (5670,18 Eur) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o UAB „Rosava“ pateikė 25368 Lt (7347,08 Eur) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo, taip pat abi įmonės pateikė žalą pagrindžiančius rašytinius dokumentus (T. 1, b. l. 48-50, 101-105).

Civilinių ieškovų atstovai teismo posėdžio metu prašė civilinius ieškinius tenkinti, pats kaltinamasis V. K. civilinių ieškinių dydžio neginčijo.

UAB „Auskinis asilas“ ieškinys tenkininas visiškai, o UAB „Rosava“ civilnis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad UAB „Auksinis asilas“ ir UAB „Rosava“ kaltinamojo V. K. nusikalstmais veiksmais buvo padaryta turinė žala, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti. Todėl minėtų bendrovių ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai ir ieškiniuose nurodytos sumos priteistinos iš V. K.. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių bendrovėms atsirado turtinė žala, padarytos V. K. organizuota grupe veikiant su kitu nuosprendžiu nuteistais asmenimis, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju, byla nagrinėjama tik dėl vieno kaltinamojo, t. y. V. K., todėl teismas šiame nuosprendyje dėl kitu nuosprendžiu nuteistų asmenų atsakomybės neturi teisinio pagrindo pasisakyti, todėl sprendžia tik V. K. atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad kitų organizuotos grupės narių kaltės klausimas dėl tų pačių nusikalstamų veikų bei klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš jų buvo išspręstas 2011 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-119/2011, V. K., jeigu atlygintų civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą, turėtų galimybę reikalauti, kad kiti organizuotos grupės nariai jam atlygintų jiems priklausančią jo padengtos turinės žalos dalį. Esant šioms aplinkybėms, visų dėl kilusios žalos atsakingų kaltininkų solidarios atsakomybės klausimas spręstinas vykdymo procese.

UAB „Rosava“ civilinio ieškinio prašymas dėl 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, atmestinas. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams baudžiamojoje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to UAB „Rosava“ prašymas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. K. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas kasacinėse nutartyse Nr. 2K-181/2010, 2K-280/2010 ir kt.

Dėl išlaidų, susijusių su V. K. pargabenimu į Lietuvos Respubliką, priteisimo

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškimu bei prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti su V. K. pargabenimu į Lietuvos Respubliką susijusias išlaidas, t. y. 6852,92 Lt (1984,74 Eur), proceso išlaidomis ir atitinkamai jas priteisti jas iš kaltinamojo. Minėtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (T. 3, b. l. 73 -80).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, t. y., susidariusių išlaidų atsiradimą lėmė paties įtariamojo, kaltinamojo veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme teigė, jog išvykdamas dirbti į užsienį nežinojo, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesislapstė, tačiau taip pat parodė, jog susiskambino su artimaisiais ir žinojo, jog namuose buvo atlikta krata. Pažymėtina, kad byloje dėl V. K. išduotas Europos arešto orderis. Klausantis I. U. (kaltinamojo sesers) telefoninių pokalbių, nustatyta, jog ji dar 2010 m. vasario 11 d. V. K. telefonu pranešė apie namuose atliktą kratą, klausė, ką jai pasakyti policijai, tuo tarpu V. K. teiravosi, ar kratos metu pareigūnai namuose nerado laikroduko – svarstyklių. Ši aplinkybė, vertinant ją su jo paties prisipažinimu dėl veikų padarymo, bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia spręsti, kad V. K. žinojo apie pradėtą jo baudžiamąjį persekiojimą, nepaisant to ir toliau slapstėsi. Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinėje Karalystėje V. K. buvo sulaikytas 2014 m. gegužės 27 d., o iš Vestminsterio magistratų teismo pateikto paklausimo matyti, jog V. K. prieštaravo jo perdavimui Lietuvos Respublikai (T. 3, b. l. 66-68). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis jis Jungtinėje Karalystėje dirbo neoficialiai. Pastarosios aplinkybės stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad V. K. tokį elgesio variantą pasirinko suvokdamas, kad gali būti sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. K., žinodamas apie dėl jo padarytų nusikalstamų veikų atliekamą ikiteisminį tyrimą ir vykdomą jo baudžiamąjį persekiojimą, visą šį laiką nuo ikiteisminio tyrimo buvo pasislėpęs. Dėl to konstatuotina, jog aptariamas kaltinamojo pargabenimo išlaidas lėmė paties kaltinamojo veiksmai, kuriais jis siekė išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, todėl su jo pargabenimu į Lietuvos Respubliką susijusios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (DVD laikmenos, kuriose užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuos LR BPK 98 str. tvarka, pateikė UAB “Rosava“ darbuotoja S. N. ir UAB „Auksinis Asilas“ darbuotoja H. D. – Karnecka, tele2 Pildyk SIM kortelės Nr. +37064676785, paimtos kratos metu V. K. gyvenamojoje vietoje, rėmelis, CD laikmena, kurioje užfiksuoti abonento 867602753 (naudotoja I. U.) reikšmingi pokalbiai) paliktini saugoti su baudžiamąja byla. Pistoletas Ekol P29 Nr. EP-810622 su 4 šoviniais, saugomi Vilniaus apskrities VPK ginklų saugykloje - kvitas Serija BBB Nr. OVS000488 (T. 2, b. l. 136-143), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų fondui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje (veika prieš UAB „Auksinis asilas“) ir skirti jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje (veika prieš UAB „Rosava“) ir skirti jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje (veika prieš UAB „Vesma“) ir skirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą Jungtinėje Karalystėje vykdant Europos arešto orderį, taip pat laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 27 d., vieną laikinojo sulaikymo (arešto) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš V. K. priteisti: UAB „Auksinis asilas“ – 5670,18 Eur, UAB „Rosava“ - 7347,08 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. K. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 1984,74 Eur dydžio proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (DVD laikmenas, su vaizdo įrašais, kuriuos pateikė UAB “Rosava“ darbuotoja S. N. ir UAB „Auksinis Asilas“ darbuotoja H. D. – Karnecka, tele2 Pildyk SIM kortelės Nr. +37064676785, paimtos kratos metu V. K. gyvenamojoje vietoje, rėmelį, CD laikmeną, kurioje užfiksuoti abonento 867602753 (naudotoja I. U.) reikšmingi pokalbiai) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Pistoletą Ekol P29 Nr. EP-810622 su 4 šoviniais, saugomus Vilniaus apskrities VPK ginklų saugykloje – kvitas: Serija BBB Nr. OVS000488 teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų fondui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.