- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- ATP-705-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00596-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria I. A. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio 2013 m. birželio 11 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu I. A. buvo skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda už tai, kad 2013 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, ji laikė palaidą savo šunį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-02-28 sprendimu Nr. T11-88 patvirtintas „Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone“ taisyklių 45.13 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 110 str. 7 d. I. A. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą.
Šis nutarimas skųstas ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. birželio 11 d. priimtas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, I. A. skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu I. A. jį apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Skundu I. A. prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. skundo netenkino ir nutartimi konstatavo, jog Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą I. A. paskirta ATPK 110 str. 7 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.).
Šalies argumentai
I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. birželio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas palikdamas galioti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK nutarimą neatsižvelgė į tai, kad su liudytoja K. R. senai yra kilęs konfliktas tarp jų ir greta gyvenančių kaimynų – K. R., M. K., kurie nuolat rašo skundus, kad jų šuo – Džeko Raselo terjeras išbėga į gatvę, o policijos darbuotojai tiki jų skundais ir ją baudžia jau antrą kartą. Policijos pareigūnai nei karto nebuvo atvykę į įvykio vietą, o tai jiems leistų įsitikinti, kad šis mažas šuniukas laikomas kieme aptverta tvora ir iš kiemo neišbėga. Apeliantė pažymi, jog teismas netenkino jos skundo motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo netikėti liudytojos K. R. parodymais, kuri neva 2013 m. balandžio 15 d., apie 19 val. matė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. bėgiojantį jos šuniuką. Teismas remiasi ir liudytojos K. R. mobiliuoju telefonu filmuota medžiaga, kurią liudytoja K. R. pateikė teismui, tačiau, pasak apeliantės, ji savo šuns filmuotoje medžiagoje neatpažino, o protokole nurodyta, jog ji pasakė žodžius „gal tai ir mano šuo“, nors ji kategoriškai teisme pasakė, jog filmuotoje medžiagoje savo šuns neatpažįsta. Teismas priimdamas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį neatkreipė dėmesio į tai, jog policijos pareigūnas, surašęs nutarimą skirti jai administracinę nuobaudą, rėmėsi neinformatyvia filmuota medžiaga, kurioje vaizdas įrašytas be datos ir neaišku kuriuo metu padarytas. Teismas privalo pateiktus įrodymus vertinti pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, o ne prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patraukta I. A. skunde nepripažįsta kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstyta pozicija, teismo nuomone, nėra pagrįsta, nes yra paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismo nuomone, I. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 110 str. 7 d., įrodytas byloje surinkta medžiaga.
ATPK 110 str. 1 d. numatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas. ATPK 110 str. 7 d. numato, jog šio straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
I. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 7 d., patvirtina liudytojos K. R. parodymai, kuriais patvirtinamos tiek paties įvykio, tiek įvykio tyrimo aplinkybės. Apklausta liudytoja buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, todėl abejoti jos parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytojos K. R. parodymai, priešingai nei pačios apeliantės parodymai, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims.
Nors akivaizdu, jog tarp liudytojos K. R. ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. yra įtempti santykiai, tačiau liudytojos K. R. parodymus vertinant pagal kitus bylos duomenis, jie yra priimtini, nes yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagai. Pati apeliantė viso proceso metu buvo nenuosekli. Iš pradžių pareigūnams ji parodė, kad jos šuo negalėjo išbėgti į gatvę, kadangi kiemas yra aptvertas tvora, vėliau teismo posėdžio metu pradėjo teigti, kad gali būti, jog tai jos šuo, tačiau vaizdo įrašas yra nekokybiškas ir vaizdo įraše nėra datos ir laiko, todėl apeliacinės instancijos teismas parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad apeliantės pastaba, kad pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą, todėl tikėti minėtos liudytojos parodymais nėra pagrindo, negali būti vertinama kaip teisinga. Tai, kad pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą nepakenkė bylos išnagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui.
Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad I. A. šuo be priežiūros bėgioja gatvėje palaidas. Nors apeliantė neneigia, jog tai jos šuo, tačiau tvirtina, kad vaizdo įraše nėra laiko ir datos. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos K. R. parodymais dėl vaizdo įrašo padarymo datos ir laiko, kadangi ji po vaizdo įrašo padarymo iš karto kreipėsi į policiją.
Be to, I. A. už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiama jau 3 kartą.
Taigi, nors administracine tvarka nubausta I. A. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 7 d.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.