Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių klausimu civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ prašymą nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys A. A., I. A., antstolis M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti, kad A. A. sutuoktinės I. A. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šio turto priklauso skolininkui A. A., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Suinteresuotas asmuo antstolis M. D. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą tenkinti ir nustatyti, jog A. A. nuosavybes teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės I. A. gaunamo darbo užmokesčio. Apeliantė I. A. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi apeliantės I. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismas spręsdamas apeliantės prašymą, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymo pagrindas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas jį patvirtinančiais dokumentais.Įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos išieškotojos teisės ir suteiktas perdėtas pranašumas apeliantei, būtų nepagrįstai pažeisti teisėti išieškotojos interesai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo (apeliantė) I. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tiek apeliantė, tiek jos nepilnametis sūnus K. A., patirs finansinę žalą, pablogės jų gyvenimo sąlygos, nes apeliantė vienintelė išlaiko nepilnametį sūnų ir jai padeda tik vaiko seneliai. Jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai skola UAB „4finance“ bus dengiama iš apeliantės gaunamų vienintelių pajamų, be to išmokėtos sumos nebus grąžintos. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. kovo 3 d. pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutarimu. Teismui tvirtinti pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jau yra išspręstas klausimas dėl A. A. skolų dengimo, t. y. jis visas savo asmeninio pobūdžio skolas dengia pats iš savo pajamų ir turto. Nurodo, kad gyvenant šeimoje patyrė didelę psichologinę traumą, jau 5 metus neveda bendro ūkio, turi nuolat spręsti vyro finansines problemas, yra įtraukta į teisminius procesus, kurių metu patiria finansines išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti, kad A. A. sutuoktinės I. A. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šio turto priklauso skolininkui A. A., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Apeliantė atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkui A. A. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės I. A. darbo užmokesčio, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi apeliantės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad apeliantės prašymas nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas jį patvirtinančiais dokumentais, be to pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos išieškotojos teisės ir suteiktas perdėtas pranašumas apeliantei, būtų nepagrįstai pažeisti teisėti išieškotojos interesai.Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir joje išdėstyta teismo pozicija, argumentuodama tuo, jog netaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeisti nepilnamečio vaiko, apeliantės teisės ir teisėti turtiniai, neturtiniai interesai, pablogės finansinė situacija. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimu A. A. ir I. A. santuoka nutraukta ir pripažinta, jog A. A. finansiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „4finance“ yra asmeninio pobūdžio. Vadinasi, skola UAB „4finance“ nebus išieškoma iš I. A. asmeninio turto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nebeliko net menamo išieškojimo vykdymo procese sustabdymo pagrindo, todėl ginčijama nutartis, kuri priimta atsižvelgiant į jos priėmimo metu buvusias aplinkybes, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.