Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. S1-56911 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdo 2017 m. balandžio 6 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. V3-417 dėl 4 583,85 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko T. J.. Raginimas skolininkui paskelbtas viešai 2017 m. birželio 15 d., o 2017 m. birželio 27 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui priklausančioms sąskaitoms kredito įstaigose bei išsiųstas pranešimas tėvams, kad informuotų skolininką apie vykdomą išieškojimą. Šie procesiniai dokumentai pasirašytinai įteikti 2017 m. liepos 4 d. 2021 m. balandžio 20 d. antstolė priėmė nurodymą nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-15-7139, kartu su vykdymo išlaidų paskaičiavimu Nr. S1-56857 bei turto arešto aktu Nr. S-21-15-7141, šie procesiniai dokumentai įteikti skolininko el. paštu tą pačią dieną. Paaiškino, jog antstolės veikimo ribas nustato vykdomasis dokumentas, todėl antstolė negali niekaip keisti sprendimo, jo plečiamai ar siaurai aiškinti. Pažymėjo, jog skolininkui telefonu susisiekus su antstolių kontora, jam buvo suteikta visa informacija apie skolą, jos kilmę, nurodyta, kaip galima patikrinti ir apskaičiuoti įsiskolinimus vaikui, taip pat paaiškinta, jog skolininkas turi teisę prašyti pateikti jam tikslų išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, iš kurio matytųsi, jog nėra jokio dvigubo apmokestinimo, be to, buvo nurodyti visi išieškotojo kontaktai, į kurį buvo galima kreiptis ir viską išsiaiškinti. Nurodė, jog pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą, išieškotojas turi teisę regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų, skirtų vaiko išlaikymui, išieškojimo iš skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

4. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

5. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikia skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydamas, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykdymo procesą, o išlaikymo teikimu vaikui pasirūpino valstybė, todėl jam nekyla prievolė atsiskaityti už išlaikymo išmokas.

Dėl (ne)tinkamo informavimo

7. CPK 605 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis.

8. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skolininkas yra vykdymo proceso dalyvis, dėl kurio veiksmų (neveikimo; šiuo atveju savanoriškai neatsiskaičius su išieškotoju – suinteresuotu asmeniu) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

9. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0015/17/00892 medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 2017 m. balandžio 6 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko Nr. V3-417, dėl 4 583,85 Eur sumos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko T. J., išieškotojai Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (v. b. l. 1, 2). Antstolė 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S-17-15-5720 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-16582 (v. b. l. 10, 11).

10. Dokumentai išsiųsti skolininkui paštu dviem žinomais adresais, tačiau abiem adresais siuntos įteiktos nebuvo (v. b. l. 15, 20). Kadangi nepavyko nustatyti tikslios skolininko gyvenamosios vietos, antstolė 2017 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. S1-19651 informavo skolininko tėvus apie jų sūnaus atžvilgiu vykdomą išieškojimą bei įpareigojo pateikti informaciją apie jiems žinomą sūnaus gyvenamąją vietą. Šis pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjo tėvui adresu (duomenys neskelbtini), bei motinai, adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 32). Be to, tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S1-19647, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-19648, patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S1-19649 bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-15-7470 kartu su lydraščiu Nr. S1-19652, kurie buvo išsiųsti pareiškėjui T. J., adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 33-37). Kaip matyti iš antstolės teismui pateiktų priedų, minimi dokumentai buvo asmeniškai įteikti pareiškėjui 2017 m. liepos 4 d., o pranešimai pareiškėjo tėvams įteikti asmeniškai tiek A. J., adresu (duomenys neskelbtini), tiek Z. J., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės patvarkymai pareiškėjui buvo tinkamai įteikti, todėl apie vykdymo procesą jis negalėjo nežinoti. Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjo argumentas dėl netinkamo informavimo atmestinas.

Dėl išieškojimo pagrįstumo

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.204 straipsnio 3 dalį, valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Taigi, pareiškėjui kyla prievolė sumokėti valstybei jos išmokėtą išlaikymą vaikui. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondas laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2015 m. birželio 18 d. išmokėjo T. J. sūnui išmokų už 4 583,85 Eur (v. b. l. 1, 2). Taigi, išieškotojas, kaip išmokų administratorius, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų išieškojimo iš pareiškėjo, todėl kreipėsi į antstolę 2017 m. gegužės 8 d. raštu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti Nr. (1.34-3519) D2-9579 (v. b. l. 3) ir pateikė anksčiau aptartą 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. V3-417 vykdymui.

12. Kaip jau buvo minėta, antstolis privalo veikti savo kompetencijos ribose, todėl, gavusi šį vykdomąjį dokumentą, antstolė iškėlė vykdomąją bylą ir pradėjo išieškojimo veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad antstolė pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus, nes, tęsdama vykdymo veiksmus, sukelia pareiškėjui (skolininkui) neigiamas pasekmes – atlieka išskaitymus, skaičiuoja vykdymo išlaidas. Išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą veiksmai negali būti laikomi skolininko teisių bei teisėtų interesų pažeidimu. Priešingai, skolininkas, nevykdydamas jo atžvilgiu priimto sprendimo, pažeidžia savo prievoles ir kreditoriaus interesus. Priešinga išvada paneigtų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Pabrėžtina, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias įvykdyti jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą.

13. Minėta, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas, nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju nenustatyta, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus ar būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.