Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-11 · Administracinė byla Nr. AS-525-328-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-11
Bylos Nr.
AS-525-328-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Roma Sabina Alimienė
Pareiškėjas
T. S., M. K.
Atsakovas
Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Benrida“
Administracinė byla Nr. AS525 – 328/2009Procesinio sprendimo kategorija 67; 55.1; 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. S. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. S. ir M. K. skundą atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Benrida“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai T. S. ir M. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T-87, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 24 d. raštą Nr. S3-106(1.17) (toliau – ir Raštas); įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją pareikalauti iš detaliojo plano organizatoriaus UAB „Benrida“ pašalinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių pažeidimus, iš naujo atliekant viešojo svarstymo su visuomene procedūrą. Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad Sprendimo pagrindu detaliojo plano užsakovas (organizatorius) gali imtis veiksmų – statinio techninio projekto teikimo Šiaulių miesto savivaldybei svarstyti ir tvirtinti, statybos leidimo išdavimo, kas iš esmės pakeistų faktinę situaciją ir apsunkintų teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjams, įvykdymą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų; netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, nurodė, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti vertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, bet ir atsakovo interesams. Be to, turi būti paisoma ir viešųjų interesų, įvertintos kitos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, ginčijamais administraciniais aktais suteiktas teises bei galimą jų faktinį realizavimą, į tai, kad pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paremtas prielaidomis, tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą, konstatavo, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas. Vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-1111/2007), pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A17-966/2006; A2-218/2007; A556-151/2008; A248-255/2008 ir kitas) bei į nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų.

III.

Pareiškėjai T. S. ir M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei atsisakyta priimti reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą; priimti skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, perduodant tokį reikalavimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiasi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad, gavusi techninio projekto projektinius pasiūlymus, Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėtų pagrindo atsisakyti atlikti statinio statybos procesą nustatančius veiksmus, o, patvirtinus techninį projektą ir išdavus statybos leidimą, pareiškėjams tektų ginčyti eilę kitų, po ginčijamo detaliojo plano priimtų administracinių aktų. Tai iš esmės pakeistų faktinę situaciją, nes, nenuginčijus administracinių aktų, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas. Daro išvadą, jog teismas neįvertino bylos aplinkybių dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo grėsmės ir skundžiama nutartimi pažeidė ABTĮ 71 straipsnio reikalavimus.

2. Teismo išvada, kad, teisingumo principas reikalauja, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtų atsižvelgta į atsakovo interesus, atmestina kaip nepagrįsta. Teisingumo principas nesietinas su atsakovo interesais, nes nagrinėjamu atveju atsakovai yra tik detaliojo plano pagrindu parengtų statinio projektinių dokumentų tikrintojai ir detaliojo plano sustabdymas niekaip negali pažeisti jų interesų.

3. Remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370) normomis (3, 20 p.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (27 str. 7 d., 34 str. 1 d. ir 2 d. 2 p., 35 str. 4 p.), pažymi, jog Raštu Šiaulių apskrities viršininko administracija atsisakė nustatyta tvarka išnagrinėti ir įgyvendinti teisės aktais nustatytą pareigą pareikalauti pašalinti pažeidimus. Toks institucijos atsisakymas atlikti tyrimą yra neteismine tvarka ginčus nagrinėjančios įstaigos priimtas sprendimas, kuris pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, nes, neįvertinus nurodytų teisės aktų pažeidimų, nustatyta ikiteismine tvarka jų nepašalinus, detaliojo plano organizatorius įgyja teisę toliau vykdyti būsimo statinio projektavimo ir statybos darbus. Pažymi, kad, institucijai nepasinaudojus teise savo kompetencijos ribose, atsižvelgiant į nurodytus pažeidimus, neteismine tvarka teikti teritorijų planavimo proceso dalyviams privalomuosius nurodymus ir reikalauti pašalinti padarytus pažeidimus, institucijos sprendimas apskųstas teismui. Teismas, atsisakydamas priimti skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų išvadas, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, tinkamai neišsiaiškino, ar jis nesukuria pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl pažeidė ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad sutinka su teismo argumentais ir išvadomis dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sutinka su išvada, jog skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl jis nenagrinėtinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Benrida“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie argumentai:

1. Pareiškėjų motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paremti prielaidomis, nurodant tik galimų ginčų galimybę be tinkamo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo ir proporcingumo pagrindimo. Be to, pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia nesąžiningai naudotis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, todėl jų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.Pažymi, jog Raštu nenustatyti jokie privalomi reikalavimai, jis nesukūrė pareiškėjams ar kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių, nepakito pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis. Daro išvadą, kad Raštas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, todėl teismo atsisakymas priimti pareiškėjų reikalavimą dėl Rašto panaikinimo yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo galiojimą – iš esmės grindžia tuo, kad, tokios priemonės nepritaikius, galimai galėtų būti atliekami tolesni veiksmai bei priimami administraciniai aktai (išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas), kas apsunktinų teismo sprendimo įvykdymą arba jį iš viso padarytu negalimu, be to, nesustabdžius sprendimo galiojimo, pareiškėjai turėtų toliau bylinėtis.

Pažymėtina, kad administraciniame procese reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai, jų nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5?230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Ginčijamu Sprendimu nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimams nustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (byla Nr. AS261 – 166/2009), jog sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nėra pagrindas pradėti statybos darbus, jis tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus. Teismui nepateikti įrodymai, kad bylos nagrinėjimo metu detaliojo plano sprendiniai yra realizuojami, statybos leidimai išduoti ar pradėti statybos darbai. Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, jog vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (bylos Nr. AS502-451/2008, AS556-627/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą ar spręsti kitokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą. Be to, net ir išdavus statybos leidimus, pareiškėjai savo teises galėtų ginti ginčydami konkrečius statybos leidimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog, nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, o prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas prielaidomis, todėl jis netenkintinas.

Dėl galimybės ginčyti Raštą administraciniame teisme

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2009 m. vasario 5 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijai pateikė skundą (Nr. R-08/09), kuriuo prašė ištirti nurodytas faktines aplinkybes ir priimti sprendimą, įpareigojant detaliojo plano rengėją pašalinti skunde nurodytus detaliojo plano sprendinių pažeidimus. Šiaulių apskrities viršininko administracija Raštu konstatavo, kad pareiškėjų atstovo skunde nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta Šiaulių apygardos administracinio teisme (2008-01-21 sprendimas, byla Nr. I-39-84/2008) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2008-11-07 nutartis, byla Nr. A146-1846/2008), todėl dėl skunde išdėstytų argumentų nepasisakė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi (byla Nr. A146-1846/2008) atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje inter alia konstatuota, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, atlikdama ginčo detaliojo plano projekto patikrinimą visus veiksmus atliko tinkamai, neturėjo objektyvaus pagrindo nustatyti, jog teritorijos planavimo dokumento sprendiniai (tarp jų – dėl pareiškėjų nurodytų atstumų) neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis būtų panaikinta ar pakeista, darytina išvada, kad ji yra galiojanti, todėl privaloma vykdyti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų ginčyto akto turinį, daro išvadą, kad minėtu Raštu pareiškėjams tik pateikta informacija apie tai, jog jų skunde nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos administracine tvarka, o tokie sprendimai yra galiojantys. Vertintina, jog Rašte pareiškėjų atžvilgiu nenumatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, nėra duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjų teises ir pareigas, Rašte pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys, todėl Rašto panaikinimo klausimas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču, o toks ginčas negalėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 101 str. 1 p.). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjai, siekdami apginti galimai pažeistas jų teises ir interesus, ginčydami atitinkamus administracinius aktus kreipėsi į apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino teisės normas, todėl pagrįstai nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų T. S. ir M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRoma Sabina AlimienėStasys Gagys