Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1571-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
2A-1571-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03305-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
Atsakovas
N. Z.
Ieškovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
E. Z.
Išvadą teikia
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-1571-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03305-2014-7
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.6.5.2.1.; 3.3.1.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-835/2015 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei N. Z., trečiajam asmeniui E. Z. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimo, institucija teikianti išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-983-292/2013 nustatytą 4000 Lt (1158,48 Eur) išlaikymo dydį ir priteisti iš jo sūnui M. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 289,62 Eur (1000 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti atsakovei, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad po 2013 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, sprendimas pažeidžia kito ieškovo nepilnamečio sūnaus E. ir sutuoktinės dukros U. interesus. Šalių sūnui M. yra trylika metų, jis neturi specialių poreikių, todėl 4000 Lt išlaikymas per mėnesį viršija vaiko poreikius. Ieškovas su trečiuoju asmeniu sukūrė kitą šeimą, turi nepilnametį sūnų E. Z., augina neįgalią sutuoktinės dukrą U., kuriai nepriteistas išlaikymas iš jos tėvo. U. išlaikymą iš jos tėvo trečiasis asmuo užskaitė iš jam mokėtinos 18 000 Lt kompensacijos už trečiajam asmeniui atitekusį butą su paskola. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovui liko prievolės bankui už suteiktą būsto įsigijimui kreditą, už lizingo būdu įsigytą transporto priemonę Nissan Murano. Nekilnojamojo turto jis neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. jo pajamos sumažėjo 23,83 proc., o nuo 2014 m. sumažėjo dar 8,64 proc., gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 8000 Lt, sutuoktinės – apie 4000 Lt, naudojasi kredito kortele 7000 Lt. Gyvena „į skolą“, nes išlaidos viršija pajamas (4000 Lt sūnaus išlaikymui, 5000 Lt įmokos ieškovo kreditoriams, 5000 Lt ieškovo sutuoktinės įmokos kreditoriams, 137 Lt už atsakovės namą, sūnaus M. draudimo įmokos). Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, ji turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, dvi transporto priemones, neturi jokių prievolių, įgijo masažuotojos specialybę. Atsakovė turi tokią pačią pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, kaip ir ieškovas. Atsakovės 700 Lt darbo užmokestis turėtų būti naudojamas tik jos poreikiams, sūnui nieko nelieka, ieškovas vienas jį išlaiko. Atsakovė gaunamą išlaikymą naudoja savo asmeninių ir pilnametės dukros Miglės poreikių tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-983-292/2013 nustatytą išlaikymo dydį, iš ieškovo nepilnamečiam sūnui M. Z. priteisė išlaikymą po 580 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kitą ieškinio dalį atmetė.

Sprendė, kad ieškovas iš dalies įrodė savo ir atsakovės materialinės padėties pasikeitimą. Didesnis išlaikytinių skaičius, daugiau kreditorinių reikalavimų ir sumažėjusios pajamos sunkina ieškovo materialinę padėtį. Ieškovo pajamos sudaro apie 2317 Eur (8000 Lt), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovui liko kreditorinis įsipareigojimas lizingo bendrovei už automobilio Nissan Murano įsigijimą, kuris atiteko atsakovei. Ieškovui darbdavys moka už automobilio nuomą ir skiria pinigų darbuotojo gydymui kaip tikslinių išlaidų kompensavimą. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ieškovas sūnui E. Z. teikia 289,62 Eur (1000 Lt) išlaikymą. Trečiasis asmuo turi neįgalią dukrą U., neįgalumo pašalpos dukros poreikių tenkinimui nepakanka, todėl trečiasis asmuo negali didesne dalimi prisidėti prie sūnaus E. išlaikymo, prie jo išlaikymo didesne dalimi prisideda ieškovas. Trečiasis asmuo dirba papildomus darbus, kad užtikrintų savo vaikų poreikius. Atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 203 Eur (700 Lt), ji turi automobilį, žemės sklypą, namą, kurio kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdo ieškovas. Atsakovei taip pat liko dar vienas automobilis 1448 Eur (5000 Lt) vertės, kuris šiuo metu parduotas. Ieškovas, gaudamas 2317 Eur pajamas ir mokėdamas 1158,48 Eur išlaikymą sūnui M., negali skirti kito vaiko išlaikymui 1158,48 Eur kad jų nediskriminuotų, negali skirti pinigų savo poreikiams tenkinti. Ieškovas iš savo atlyginimo išlaiko buvusią ir dabartinę šeimą. Atsakovė išlaidų lentelės nepagrindė dokumentais, išlaidos padalintos dviem asmenims, nors šeimoje gyvena trys asmenys, šeimos nariai pietauja ir vakarieniauja viešojo maitinimo įstaigose. Atsakovė nepilnamečio sūnaus poreikiams neišleidžia 1158,48 Eur, ieškovo išlaikymas naudojamas visų trijų atsakovės šeimos narių pragyvenimui. Atsakovė yra ekonomistė, bet niekada pagal specialybę nedirbo. Nėra žinomos tikslios atsakovės pajamos, nes dirbant pagal verslo liudijimą niekas nekontroliuoja, kaip atsakovė pildo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Atsakovė daugiau išlaikytinių neturi, turi paklausų ekonomistės išsilavinimą bei masažistės kvalifikaciją, yra sveika, darbinga, galinti gauti didesnes pajamas ir vaiko išlaikymui skirti lėšų, o ne perkelti visą nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą ieškovui. Nustatė, kad tarp šalių yra konfliktinė situacija, vaikai pyksta ant tėvo ir su juo nebendrauja, reikalauja, kad jis išlaikytų vaikus, tačiau visiškai ignoruoja tėvo teises, negerbia, nebendrauja su juo. Nenustatė duomenų, kad dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo, todėl nustatė vienodą vaikų išlaikymą. Patenkinus 67 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteisė 335 Eur (500 x 67 procentai), o atsakovei iš ieškovo priteisė 220 Eur (666 x 33 procentai) bylinėjimosi išlaidų. Sumažinus išlaikymo dydį, žyminio mokesčio iš atsakovės nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sprendimas neteisingas ir neteisėtas.

Teismas neatsižvelgė į daugybę svarbių aplinkybių ir argumentų, pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Teismas neanalizavo šalių turtinės padėties pasikeitimų, kas būtina priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Vaiko poreikiai nepasikeitę, ieškovas to neįrodinėjo, todėl nėra pagrindo sumažinti vaiko išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai vertino tas pačias aplinkybes, kurios egzistavo priimant 2013 m. kovo 29 d. sprendimą. Teismo motyvai gali turėti reikšmės pirmą kartą sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, bet ne sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Šalys, laisva valia įvertinę savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl sūnaus išlaikymo, kurį teiks ieškovas, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Ieškovo antrasis vaikas gimė prieš 2013 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimą, teismui ši aplinkybė buvo žinoma, todėl ieškovas klaidina teismą, kad ši aplinkybė nebuvo išviešinta. Absurdiški ieškovo argumentai, kad iki šiol jis neturėjo prievolės išlaikyti sūnaus E., nes to nereikalavo trečiasis asmuo. Tėvas negali atsisakyti prievolės išlaikyti savo vaikus.

Teismas neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo. Išlaidos kredito įmokoms bei draudimo įmokoms atsirado iki 2013 m. kovo 29 d. sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą; buvę kreditoriniai įsipareigojimai bei kitos išlaidos nėra pagrindas sumažinti jau nustatytą išlaikymo dydį, o aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Ieškovo pajamos po 2013 m. kovo 29 d. padidėjo. Ieškovo gaunamos automobilio pajamos ir darbdavio skiriami pinigai gydymui nėra išlaidų kompensavimas. Automobilio nuomos pajamos yra pajamos, kurias ieškovas gali panaudoti savo nuožiūra. Tokių pajamų dirbantys asmenys negauna. Pinigai sveikatos gydymui taip pat gerina ieškovo turtinę padėtį, nes už šias paslaugas mokėtų iš darbo užmokesčio. Po 2013 m. kovo 29 d. sprendimo ieškovas gavo draudimo išmoką 23 000 Lt, tai patvirtino banko sąskaitos išrašas – 2014 m. birželio mėn. Ieškovas šias pajamas slėpė. Ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, sudarius santuoką su trečiuoju asmeniu, atsirado bendras ūkis, bendras būsto išlaikymas. Trečiasis asmuo gauna dideles pajamas, daugiau kaip 10 000 Lt. Teismas nevertino ieškovo paaiškinimų posėdžio metu, kad jo pajamos ir išlaidos šiuo metu ir 2013 m. kovo 29 d. buvo praktiškai tos pačios, kad naujų kreditorinių įsipareigojimų neturi, suprato, jog nutraukdamas santuoką, turtą atiduoda atsakovei.

Nurodo, kad po 2013 m. kovo 29 d. sprendimo atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, turimą turtą įgijo sprendimo pagrindu, kito turto neturi. Nuo 2014 m. sausio 1 d. dirba masažuotoja pagal verslo liudijimą, kol kas veikla nuostolinga, aktyviai ieško pelningesnio darbo, registruota darbo biržoje. Po šalių santuokos nutraukimo remia tėtis, kiti giminaičiai, be jų paramos niekaip negalėtų išgyventi. Su AB Swedbank sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, kad, esant būtinybei, galėtų gauti lėšų pragyvenimui.

Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė vaiko pinigus naudoja ne jo interesams. Atsakovę nuolat remia jos tėtis, įrodymų apie tai neturi, nes šeimos nariai padeda neduodami jokių dokumentų. Pilnametei dukrai padeda iš savo tėčio ir gaunamų pajamų. Mėnesio išlaidų suvestinė buvo paskaičiuota tiksliai, atskiriant atsakovės ir sūnaus pinigus, pinigai išleisti ne trims asmenims. Jei būtų žinojusi, kad ieškovas ginčys išlaidų lentelę, būtų rinkusi palankius įrodymus apie atsakovei teikiamą paramą, kur ir kada leido vaiko pinigus.

Sumažindamas išlaikymo dydį per pusę, teismas sprendimo nemotyvavo, nenurodė paskaičiavimų. Neaišku, kodėl išlaikymą teismas sumažino iki 580 Eur, o ne iki 290 Eur.

Nepasisako dėl teismo motyvų apie ieškovo ir vaikų bendravimą, kadangi tai neturi įtakos sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą. Nurodė, kad nesutinka, jog ieškovo vaikai jį baudžia nebendraudami su juo dėl to, kad paliko šeimą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad po to, kai išėjo iš namų, ilgiau nei vienerius metus su sūnumi M. nebendravo, nebuvo nei vieno karto aplankęs.

Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Vieno iš dviejų reikalavimų atsisakius, pusė visų bylinėjimosi išlaidų turėjo tekti ieškovui, kita pusė bylinėjimosi išlaidų paskirstyta.

Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2013 m. kovo 29 d. sprendimu teismas nevertino ieškovo prievolės išlaikyti sūnų E.. Sprendime nurodyta, jog ieškovas gyvena su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko, tačiau tai nereiškia ieškovo prievolės teikti vaikui išlaikymą. Teismas bylą nagrinėjo ypatingąja teisena, ieškovo asmeninių prievolių nenagrinėjo. Ieškovas neįvertino, kad teikdamas 4000 Lt išlaikymą sūnui, negalės išlaikyti kito sūnaus ir savęs. Turtinė padėtis iš esmės pablogėjo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3939-835/2014 priteisto išlaikymo sūnui E., taip pat atsakovei visiškai nevykdant solidarios prievolės kreditoriui AB SEB bankui. Atsakovė siaurai aiškina ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, apsiriboja pajamomis, bet neįvertina jo turto ir prievolių. Ieškovo turto balansas yra neigiamas, kiekvieną mėnesį apytiksliai minus 4617,51 Lt. Po šalių santuokos nutraukimo atsirado naujų prievolių pagal VISA GOLD kortelės sutartį, taip pat SEB bankui, draudimo įmokos, automobilio lizingas, nes anksčiau šias prievoles vykdė šalys iš bendrų šeimos lėšų, atsirado prievolė išlaikyti antrą vaiką. Mokėdamas kreditą už atsakovei atitekusią nuosavybę, savo turtinės padėties negerina, taip papildomai prisideda prie sūnaus išlaikymo. Sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo nebegauna, darbdavys kompensavo tik nedidelę jų dalį. Atsakovės atstovas, uždavęs menamą klausimą, nesąžiningai iš ieškovo išgavo atsakymą, kad jo pajamos nepasikeitė, tai prieštarauja rašytiniams įrodymams. Atsakovė neteisingai vertina trečiojo asmens turtinę padėtį pagal vieno mėnesio darbo užmokestį, nevertina aplinkybių visumos, išlaikytinių skaičiaus, prievolių. Trečiojo asmens pajamos yra kintamo pobūdžio, priedai yra vienkartiniai, priklauso nuo įmonės veiklos ir darbuotojo veiklos rezultatų. Trečiasis asmuo negali didesne dalimi prisidėti prie sūnaus E. išlaikymo, nes išlaiko dukrą U. Ieškovas privalo prisidėti ne tik prie antro vaiko išlaikymo, bet ir prie naujos šeimos finansinių įsipareigojimų. Teikiant 4000 Lt išlaikymą sūnui M., nelieka jokių galimybių prisidėti prie U. teisių ir interesų užtikrinimo. Nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis po 2013 m. kovo 29 d. sprendimo iš esmės pagerėjo, gavo 1920 Eur (6629,38 Lt) draudimo išmoką. Ranka užpildytas pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas nėra objektyvus įrodymas dėl gaunamų pajamų, jo duomenų tikrumo niekas nepatvirtina. Atsakovė savo poreikiams išleidžia 746,03 Eur/mėn., uždirba apie 203 Eur/mėn. Atsakovė neįrodė, jog jai teikia paramą jos tėvas. Atsakovė, nutraukus demonstruotojo veiklą UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ir deklaruojant sunkią turtinę padėtį, siekia išvengti teikti vaikui išlaikymą, nesiekia pagerinti turtinės padėties. Atsakovė nepaneigė, kad vaikui teikiamas išlaikymas viršija jo poreikius, kad išlaikymo lėšas naudoja savo ir pilnametės dukters poreikiams. Tai patvirtina, jog vaiko poreikiai yra žymiai mažesni nei teikiamas išlaikymo dydis. Atsakovė piktnaudžiauja išlaikymo teise, pažeidžia ieškovo ir vaiko interesus. Atsakovės šeimos išlaidos nepagrįstos įrodymais, neatitinka pateiktų kvitų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-983-292/2013 šalys susitarė dėl sūnui teiktino išlaikymo dydžio, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, prievolės kreditoriui vykdymo. 2013 m. kovo 29 d. sprendimu abiejų šalių bendru sutikimu sūnui M. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatė ieškovo teiktino išlaikymo dydį po 4000 Lt (1 158,48 Eur) kas mėnesį; asmeninės nuosavybės teise apeliantei atiteko 390 Lt vertės 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 212000 Lt vertės gyvenamasi namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės automobilis Toyota Yaris, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiai dienai jis yra parduotas) ir 20000 Lt vertės automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn kiekvienai iš šalių atiteko piniginės lėšos, esančios pas šalis jų asmeninėse sąskaitose bankuose ar pas jas; kreditorinius įsipareigojimus SEB banko Alytaus skyriui pagal 2005 m. kovo 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 0950518010126-03 ir toliau vykdo ieškovas, už sutarties įvykdymą solidariai atsakant abejoms šalims; išlaikymo vienas iš kito nereikalavo; smulkius buities ir namų apyvokos daiktus pasidalijo geruoju.

Apeliantė pagrįstai teigia, kad ieškovas žinojo apie jam teksiančio turto ir kreditorinio įsipareigojimo dydį, o šalys, susitardamos dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, šią aplinkybę įvertino, tačiau nesutiktina su jos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų sumažinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, teisingai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikius ir ieškovo pasikeitusią turtinę padėtį, o apeliantės argumentas, kad jos turtinė padėtis po 2013 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė, iš esmės neturi reikšmės vertinant ieškovo galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino ieškovo pajamų. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie ieškovo gaunamą uždarbį UAB (duomenys neskelbtini), ieškovo mokamas kreditas bankui už apeliantės būstą, vykdomas kreditorinis įsipareigojimas lizingo bendrovei už automobilio Nissan Murano įsigijimą, laisva valia šalių sūnui mokamas kaupiamasis draudimas, ieškovo šeiminė padėtis (vedęs, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: ieškovo išlaikytinis sūnus ir sutuoktinės dukra, turinti vidutinį neįgalumą) (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovo turtinė padėtis po 2013 m. kovo 29 d. sprendimo pagerėjo. Iš 2013 m. kovo – 2015 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų apie ieškovo draudžiamąsias pajamas matyti, kad nuo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo iki dabar jo pajamos nedaug keitėsi, atskaičius mokesčius jos sudarė apie 2 317 Eur (8000 Lt), tačiau iš AB SEB banko sąskaitos mėnesio ataskaitų ir Visa Gold sąskaitos mėnesio ataskaitų 2013 m. kovo 1 d. – 2014 m. spalio 31 d. laikotarpio matyti, kad ieškovo patiriamos išlaidos viršijo įplaukas. Tai paaiškina aplinkybė, kad ieškovui 2014 m. rugpjūčio 23 d. sudarius santuoką su trečiuoju asmeniu, atsirado naujų prievolių (CK 3.27 straipsnis). Nereikia įrodinėti, kad ieškovas materialiai prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, būsto, komunalinių mokesčių mokėjimo, kas sudaro jo papildomas išlaidas. Ieškovo sutuoktinė taip pat turi įsipareigojimų. Iš AB SEB banko 2014 m. spalio 8 d. pažymos matyti, kad jai liko padengti 42 417,69 Eur (146 459,80 Lt) kreditą (grąžinimo data 2032 m. rugsėjo 14 d.), kiekvieną mėnesį pagal lizingo sutartį Nr. K2011-090031-01 už automobilį Nissan Micra dengia apie 212 Eur. Ieškovo sutuoktinės vidutinės pajamos sudaro apie 1 158,48 Eur (4 000 Lt) per mėnesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas didesne dalimi nei sutuoktinė turi tenkinti jų sūnaus E. poreikius. Sutuoktinės dukra U., turinti specialius poreikius, gauna neįgalumo pašalpą, tačiau jos neužtenka, todėl ieškovo sutuoktinė dirba papildomus darbus (t. 3, b. l. 3). Sutuoktinei siekiant patenkinti specialiuosius U. poreikius, neišvengiamai mažiau lėšų lieka sūnui E. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas apskritai neturi pagrindo remtis antrojo vaiko išlaikymo prievole pagal taikos sutartį, patvirtintą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3939-835/2014, nes E. gimė anksčiau nei šalys nustatė jų sūnui teikiamą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo šio vaiko gimimo laiko, ieškovas turi antrą išlaikytinį ir juo privalo rūpintis taip pat kaip ir kitais išlaikytiniais (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovo iš darbdavio gaunami automobilio nuomos pinigai, sveikatos draudimo lėšos gali būti naudojamos bet kur ir yra ieškovo papildomos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos yra kompensacinio pobūdžio, o ne darbo užmokestis. Iš darbuotojų sveikatos draudimo (2014 m. sausio 28 d. – 2015 m. spalio 27 d.) lėšų panaudojimo lentelės matyti, kad sveikatos draudimo panaudota suma sudarė 535,61 Eur, o draudimo laikotarpis pasibaigęs. Pagal lizingo sutartį Nr. 2011-010408-01 ieškovas kas mėnesį moka 635,62 Eur (2192,18 Lt) įmoką ir tik dalį šios sumos kompensuoja darbdavys (t. 3. b. l. 2). Iš lėšų naudojimo paskirties matyti, kad šios lėšos negali būti panaudotos ieškovo nuožiūra. Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovo kredito dengimas už gyvenamąjį namą netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą. Nustatyta, kad kreditą šalys pasiėmė gyvenant kartu, o santuokos nutraukimo metu prievolę mokėti kredito įmokas nustatė ieškovui, be to, namas, neapsunkintas už jį mokėtinais finansiniais įsipareigojimais, atiteko ieškovei. Taigi, ši prievolė negerina ieškovo turtinės padėties, neapibrėžia jo finansinės būklės, nes, sumokėjus kreditą, namas nepriklausys ieškovui.

Sutiktina su apeliantės argumentu, kad vaiko poreikiai nuo 2013 m. kovo 29 d. iki dabar nepasikeitė (ieškovas to iš esmės neginčija), tačiau, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir ieškovo argumentu, jog apeliantė vaikui teikiamą išlaikymą naudoja savo ir kitos pilnametės dukros poreikiams tenkinti, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šio argumento įvertinimui svarbi aplinkybė yra vaiko poreikių nustatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliantė teisingai nurodo, kad 2013 m. priteistas 1158,48 Eur išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į šalių sūnaus poreikius ir šalių galimybes jį teikti, tačiau, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo sumažinti priteistą sumą dėl vaiko poreikių, aktualu tai, jog 2013 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnaus poreikiai nebuvo analizuojami (patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 1 158,48 Eur mėnesio išlaidų ir neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, įrodo apeliacine tvarka vertinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz. mažai tikėtina, kad berniukui už 20 Eur kas mėnesį reikalingas kirpimas, nepatiriamos kiekvieną mėnesį automobilio remonto išlaidos už 323,23 Eur, 163,19 Eur pramogų prekėms, 96 Eur dienpinigiai). Iš apeliantės 2015 m. sausio mėn. banko sąskaitos išrašo matyti, kad komunaliniams mokesčiams iš viso sumokama 337,94 Eur per mėnesį, nors apeliantė lentelėje nurodo, kad ši suma yra tik jai ir sūnui tenkanti mokesčių dalis (pagal apeliantę, kas mėnesį apeliantės 3 asmenų šeima turi ne mažiau kaip po 500 Eur būsto išlaidų (168,98 x 3), be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (apeliantei), o ne vaikams. Taip pat pažymėtina, kad priteisus vaikui 1 158,48 Eur išlaikymą, turint omenyje, kad ieškovas turi ir kitą nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi būti skiriamas iš esmės tokio paties dydžio išlaikymas, sektų, kad abu ieškovo nepilnamečiai vaikai turėtų gauti 2316,96 Eur išlaikymą. Ieškovas neturi galimybės skirti tiek lėšų (jo pajamos 2 317 Eur). Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (nuo 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (vaiko alergija šunims, dulkėms nėra pagrindas spręsti, kad jis turi specialių poreikių, ženkliai padidinančių išlaikymo išlaidas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris šios galimybės neturi, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Pažymėtina, kad apeliantės pageidaujama 1 158,48 Eur (4 000 Lt) išlaikymo suma neatitinka pačių tėvų (šalių) galimybės skirti tokias lėšas. Apeliantė yra nurodžiusi, kad jos pajamos sudaro apie 202,73 Eur (700 Lt) ir kad tikslinėms išlaidoms nenustatyta suma paramą teikia pensininkas tėvas, gaunantis 1200 Lt pensiją (pastaroji aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais). Apeliantė nuo 2011 m. lapkričio 29 d. įrašyta į darbo biržą (paskutinė apsilankymo diena 2014 m. liepos 17 d.), nuo 2014 m. sausio mėn. įgijo verslo liudijimą, dirba masažuotoja. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena kartu su sūnumi ir pilnamete dukra. Dukra mokosi aukštojoje mokykloje, tačiau materialiai yra visiškai priklausoma nuo motinos (2015 m. sausio 7 d. posėdžio garso įrašo 02:52:10 min.). Vadovaujantis protingumo kriterijumi akivaizdu, kad apeliantei, turinčiai tokias įplaukas (be ieškovo teikiamo išlaikymo), išgyventi ir išlaikyti savo vaikus būtų neįmanoma (to apeliantė neginčijo 2015 m. sausio 7 d. posėdžio metu 01:14:20 min.). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sūnaus išlaikymo pareiga buvo perkelta vienam tėvui, o jo mokamas išlaikymas naudojamas visų trijų apeliantės šeimos narių pragyvenimui. Tai patvirtino ir šalių pilnametė dukra nurodžiusi, kad ją išlaiko motina iš jos broliui teikiamo išlaikymo (2015 m. sausio 7 d. garso įrašo 02:52:10 min.). Be to, iš ieškovo mokamo kaupiamojo draudimo, sūnui buvo išmokėta 2080 Eur draudimo lėšų (2013 m. sausio 24 d. – 552,45 Lt, 2013 m. gruodžio 30 d. – 2762,24 Lt, 2014 m. liepos 8 d. – 1104,9 Lt, 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2762,24 Lt), kuriuos apeliantė panaudojo visos šeimos poreikiams tenkinti (t. 2, b. l. 50., 2015 m. sausio 7 d. garso įrašo 01:39:27 min.). Atsakovės veiksmai, skirstant kiekvienam šeimos nariui sūnui skirtą išlaikymą, prieštarauja CK 3.203 straipsnio 1 daliai, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams.

Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išlaikymo sumažinimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas sumažino išlaikymo dydį, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, apeliantei neįrodžius, jog ji išleidžia 1 158,48 Eur išlaikymo sumą vaiko poreikiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteista 580 Eur išlaikymo suma yra visiškai pakankama atsižvelgiant į tai, kad analogišką pareigą, kurios vykdymo apeliantė reikalauja iš ieškovo, turi ir apeliantė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo atstovė pateikė prašymą t. 3, b. l. 10-11 priteisti 500 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir žyminį mokestį. Atsakovės atstovas pateikė prašymą t. 2 b. l. 159-161 priteisti 666 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (už atsiliepimą į ieškinį 290 Eur, už teisines konsultacijas 100 Eur, už atstovavimą 276 Eur). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai tenkintini 67 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidas šalims priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teismo sprendimu ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 67 procentais ((4000-2002,62)x100 proc./(4000-1000)), atsakovės – 33 procentais. Šalių patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantė, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovas ieškiniu reiškė ir antrą reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kurio 2015 m. sausio 27 d. prašymu atsisakė, pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakymą priėmė. Matyti, kad atsakovė į ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos teikė motyvuotą atsiliepimą, šalių atstovai ruošėsi šio reikalavimo nagrinėjimui teismo posėdžiuose, ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo pareikštas įvykus vienam parengiamajam ir dviem teismo posėdžiams (vienas teismo posėdis atidėtas susirgus šalių sūnui, kuris turėjo būti apklaustas dėl bendravimo tvarkos nustatymo), bendravimo tvarkos klausimu teismo posėdyje dalyvavo liudytojai L. U., S. G., M. Z.. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas į šias procesines aplinkybes neatsižvelgė, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais, todėl apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas pakeistinas, ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sumažinant trečdaliu iki 224 Eur (335-(335x1/3)), atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant trečdaliu iki 293 Eur (220+(220x1/3)) (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymas, pagrįstas turtinio reikalavimo patenkinimo proporcija, nekeistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, iš atsakovės N. Z. ieškovui A. Z. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 224 (dviejų šimtų dvidešimt keturių) Eur, iš ieškovo A. Z. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovei N. Z. padidinant iki 293 (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų ) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis