Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu per Zoom platformą pareiškėjai G. S. ir pareiškėjos atstovei advokatės padėjėjai Snieguolei Miceikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D., J. A., G. A. ir VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja G. S. kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, V. D., J. A. ir G. A., kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. A. ir J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą su daržine po vienu stogu ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini); M. A. po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą; G. S. po M. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvas J. A. santuokoje sutarties pagrindu nupirko gyvenamąjį namą, tvartą su daržinę po vienu stogu ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėjos tėvai gyveno iki pat mirties. Mirus pareiškėjos tėvui J. A. jo sutuoktinė M. A. palikimą priėmė faktiškai valdydama mirusiojo turtą, o mirus pareiškėjos motinai M. A. visą likusį turtą prižiūrėjo pareiškėja. Minėtas turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

5. Pareiškėjos G. S. atstovė, advokatės padėjėja Snieguolė Miceikaitė teismo posėdžio metu išdėstė pareiškimo aplinkybes, papildė, kad iki pareiškėjos motinos mirties, visą turtą prižiūrėjo pareiškėja, slaugė motiną. Pareiškėjos du broliai mirę, o kiti vaikai V. D., J. A. ir G. A. neprieštaravo pareiškimui. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo tenkinti pareiškimą visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Remiantis Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos G. S. (iki santuokos A.) tėvai yra M. A. ir J. A.. Iš (duomenys neskelbtini) išduoto santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) sutartį pareiškėjos tėvas J. A. nupirko medinį gyvenamąjį namą, tvartą su daržine po vienu stogu ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. A. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina M. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro Notarės B. Š. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad po pareiškėjos tėvų mirties Šiaulių rajono 2-ojo notaro biure palikimas nepriimtas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Bylos duomenimis sprendžiama jau dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą mirusiems M. A. ir J. A. sutuoktiniams pripažinimo. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsnio nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į jų bendrą turtą reguliavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime pateiktų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos tėvas įsigijo turtą (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) su pareiškėjos motina, todėl laikytina, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. A. ir J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą su daržine po vienu stogu ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini).

10. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

11. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime pateiktų aplinkybių matyti, kad, pareiškėjos motina po vyro mirties ((duomenys neskelbtini)) palikėjo turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Tai patvirtina pareiškėjos pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas su namų ūkio knygos kopijomis, kuriose nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyveno M. A.. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. A. po vyro J. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

12. Bylos duomenimis matyti, kad pareiškėja po mamos mirties (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo ir rūpinosi palikėjos turtu. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki mamos mirties ji slaugė mamą, o po jos mirties mokėjo mokesčius už turtą. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. S. po motinos M. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą.

13. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai, o kiti suinteresuoti asmenys V. D., J. A. ir G. A. prieštaravimų nepateikė.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 46,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą su daržine po vienu stogu ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą.

Priteisti iš pareiškėjos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.