Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. (D. G.) dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

8. Įstatymų leidėjas 2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

9. CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis nustato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje nustatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

10. CK 3.192¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, gimusi 2000 m. rugpjūčio 5 d. 2018 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė tapo pilnamete. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir, be kita ko, iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai E. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, taip pat atsakovas įsipareigojo per du metus išmokėti 4000 Eur kompensaciją į dukros banko sąskaitą su sąlyga, kad šios lėšos bus skirtos išimtinai E. G. interesams ir naudojami tik jos valia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu priteisė išlaikymą pilnametei ieškovei iki ji baigs vidurinę mokyklą. 2019 m. ieškovė baigė vidurinę mokyklą ir išvyko į J. K.. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete, Turizmo vadybos Bakalauro studijose, dieniniame skyriuje, numatomas studijų pabaigos terminas – 2022 m. birželio 30 d. Ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamojoje vietoje.

13. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

14. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad mokosi J. K., Londone, (duomenys neskelbtini) universitete, Turizmo vadybos bakalauro studijose, dieniniame skyriuje. Ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamojoje vietoje. Studijos tęsis iki 2022 m. birželio 30 d. Tačiau remiantis teismų praktika, vien ta aplinkybė, kad ieškovė mokosi nuolatinių studijų programoje valstybės nefinansuojamojoje vietoje savaime nereiškia, kad jai yra reikalinga materialinė parama. Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad ieškovė patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jai yra reikalingi vaistai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.). Kaip studentei ieškovei yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai ir t.t.). Taip pat, kaip nurodė ieškovės atstovas, ieškovei studijuojant kitoje šalyje yra reikalinga ir gyvenamoji patalpa, kurios nuoma ir išlaikymas J. K. reikalauja finansinių resursų, taip pat papildomos transporto išlaidos (grįžimas į Lietuvą). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė studijuodama pajamų negauna. Nors ieškovė nurodė, kad planuoja imti paskolą studijoms, neatmeta galimybės padirbėti, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nenustatytos (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė duomenų apie lankomumą ir (ar) pažangumą nepateikė, tačiau bylos duomenimis ieškovė šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, taigi vertintina, kad ieškovė yra pažangi ir sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. Priešingu atveju būtų pašalinta iš universiteto.

15. Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Pirmiausia apie tokią galimybę sprendžiama iš pilnamečio tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir bet kurių kitų pajamų).

16. Teismas nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, jo vardu registruota viena transporto priemonė, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi. Kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų neturi.

17. Nors teismas laiko akivaizdžiu, kad bet koks ieškovės ieškinio tenkinimas reikštų atsakovo turtinės padėties neigiamą pokytį, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigą teikti paramą reikalingą atsakovo dukrai. Teismas, vertindamas pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę iš dalies remti studijuojančią ir paramos reikalingą dukterį.

18. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovei yra reikalinga materialinė savo tėvų parama studijų metu, o atsakovas turi galimybę iš dalies remti studijuojančią ir paramos reikalingą dukrą, sprendžia paramą priteisti.

Dėl priteistinos paramos dydžio

19. Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos poreikiai per mėnesį yra: išlaidos maistui – 150 Eur; drabužiams apie 100 Eur; išlaidos būstui (bendrabučio nuoma, mokesčiai už komunalines paslaugas) – 522 Eur, sveikatos paslaugoms (ieškovei reikalingi akiniai ir kontaktiniai lęšiai) – 50 Eur; higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms reikia – 50 Eur, ieškovė turi mokėti už mokslą, taigi mokymosi poreikiams reikia – 720 Eur; įvairioms šventėms, atostogoms išleidžia vidutiniškai – 20 Eur, iš viso ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimo mėnesio išlaidos sudaro apie –1562 Eur, tačiau iš atsakovo prašoma priteisti tik 300 Eur.

20. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2008 m. kovo 20 d.). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu atsakovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų, kad atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų byloje nėra. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, negalėtų dirbti, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas gauna kompensacijas vykdantiems individualią veiklą dėl Covid-19 pasekmių.

21. Atsakovas, grįsdamas savo turtinę padėtį nurodė, kad nuo 2020 m. sausio mėn. 1 d. iki 2020 m. liepos mėn. 31 d. gavo 7503,18 Eur įplaukų. Pasak atsakovo, per nurodytą laikotarpį atsakovas turėjo 6527,17 Eur išlaidų. Išlaidas maistui ir kurui atsakovas per nurodytą laikotarpį neregistravo, todėl likusi 976,01 Eur suma laikytina būtent šiems atsakovo ir jo artimųjų poreikiams. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, tačiau jo pilietinė pareiga dirbti be darbo užmokesčio, kad būtų panaikinta Covid-19 afera (kaukės naikina žmonių imunitetą, todėl rudenį bus antra karantino banga ir bus kur kas daugiau aukų; atsakovo teigimu, ši afera yra žmonių genocidas. Teismo vertinimu atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jokių pajamų negauna, yra pilnai išlaikomas tėvų, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas gauna pajamas susijusias su individualia veikla, valstybės išmokas, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) gauna lėšų degalams. Be to, byloje nėra pateiktos paskolos sutartys ir kt., taigi nėra aišku kokiu pagrindu buvo atliekami/ gaunami pavedimai. Byloje neįrodyti atsakovo teiginiai dėl trečiajam asmeniui atitekusių 19 auksinių monetų, kurios neva, ieškovei sulaukus pilnametystės turėjo būti perduotos jos nuosavybėn ir skirtos mokslų apmokėjimui (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, kad atsakovas pateikė teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas, teismas vertina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas neatskleidė teismui realių gaunamų/ turimų pajamų, o tai reiškia, kad kartu neatskleidė ir savo tikrosios turtinės padėties.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas atsakovo galimybę teikti išlaikymą, konstatuoja, kad jis turi galimybę prisidėti prie savo pilnametės dukters poreikių tenkinimo, išlaikymo priteisimas iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų jam esminės žalos, o teismo sprendimą dėl priteistos paramos būtų įmanoma įvykdyti.

23. Kaip minėta, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvams, teikiantiems paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvų turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie vaikams tėvų valdžios nebeturi. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

24. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties taip pat turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos ir pan.) ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; ir kt.). Taip pat vertintinas ir ieškovės užimtumas mokymosi įstaigoje.

25. Bylos duomenimis ieškovė nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, nedirba. Ieškovė studijuoja J. K., (kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje) perkeldama jos išlaikymą šioje šalyje naštą savo tėvams. Iš pateiktų studijų grafikų matyti, kad ieškovei studijos vyksta nuo rugsėjo mėnesio vidurio iki birželio mėnesio pradžios, t. y. mokslas trunka apie 9 mėnesius. Teismas pripažįsta, kad studijuojant studentai mokosi ne tik paskaitų metu, t. y. mokosi ir tuo metu, kai paskaitų nėra, tačiau teismo vertinimu, ieškovė turėtų realią galimybę laisvu nuo studijų laiku bent iš dalies dirbti ir gauti bent dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama pilnametė ir priėmusi sprendimą studijuoti užsienyje, neišnaudojo visų protingų galimybių paramai gauti, įsidarbinti ir pačiai užsidirbti lėšų pragyvenimui. Ieškovė, pasirinkdama studijas J. K., neatsižvelgė į pragyvenimo lygį Lietuvoje ir užsienyje bei tėvų turtinę padėtį, perkeldama jos išlaikymo naštą tėvams, todėl likusia reikalinga pragyvenimui suma J. K. ieškovė turi pasirūpinti pati, susirasti darbą ir tokiu būdu gauti pajamas. Teismas pažymi, kad priteisus iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio paramą būtų padaryta žala atsakovui.

26. Teismas, vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, vertindamas ieškovės studijų kainą ir aplinkybę, kad ji mokosi J. K. (kitoje šalyje), yra nedirbanti, tai kad ieškovė neišnaudojo galimybės dirbti, vertindamas, atsakovo gaunamas pajamas, pripažindamas, jog atsakovas turi galimybę teikti paramą savo pilnametei dukrai, kol ji mokysis aukštojoje mokykloje J. K. dieniniame skyriuje, sprendžia tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo paramą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.

27. Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, laiko, kad tokia suma nepablogins atsakovo padėties iš esmės, taip pat pripažįsta, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga.

28. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 940 Eur materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo studijų pradžios 2019 m. rugsėjo 23 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.).

30. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

31. Teismas turi teisę priteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovės teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., kai, pilnametė ieškovė pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) Universiteto dieniniame skyriuje. Teismui nusprendus priteisti iš atsakovo pilnametei dukrai paramą, mokamą po 150 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir jos naudai iš atsakovo priteisiamas 470 Eur (150 Eur / 30 d. x 94 d.) paramos įsiskolinimas, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki pradinio ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 27 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų.

34. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 460 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 230 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į bylą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikė.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovo priteistina 40,50 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 10,58 Eur (470 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 51 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 18,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš dalies, 50 proc. šios sumos – 9,21 Eur priteisiama iš ieškovės. Iš atsakovo priteistina 9,22 Eur (18,43-9,21) šių išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) paramą ieškovei E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 470 (keturių šimtų septyniasdešimt) Eur materialinės paramos įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 230 (dviejų šimtų trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 51 Eur žyminio mokesčio ir 9,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 60,22 Eur (šešiasdešimties eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš ieškovės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,21 Eur (devynis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.