- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-346-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00673-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. G.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. G. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubausta 2200 eurų bauda už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba Bendrovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 25 901,16 Eur.
2. Apeliaciniame skunde J. G. atstovė advokatė Gitana Butrimienė nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarimu prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas J. G. kaltę išskirtinai rėmėsi tik VMI pateiktu pareiškimu ir jo priedais, tačiau visiškai neanalizavo J. G. į bylą pateiktu įrodymų, jų nevertino ir apie juos skundžiamame nutarime nepasisakė. Juo labiau, visiškai nepagrįstai laikė J. G. ir jos atstovės advokato padėjėjos J. G. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kaip nereikšmingus.
2.2. Skunde teigiama, kad nors VMI pareiškime ir nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau vien tai, jog buvo vykdomi kiti atsiskaitymai su kreditoriais nepagrindžia neva J. G., nurodytu laikotarpiu būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove turėjo pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų tvarkos, o jos nesilaikydama neva padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Kadangi atsiskaitymai su kitais kreditoriais savaime nelaikytini nusižengimu, o įmonės vadovas neturi prievolės laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų tvarkos, jei įmonė veikia sėkmingai ir neturi finansinių sunkumų. Todėl, nustatant neva J. G. nesilaikė atsiskaitymų tvarkos ir tokiu būdu tariamai padarė administracinį nusižengimą, visų pirma turėjo būti nustatyta, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo prasta, nebuvo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau skundžiamame nutarime tai konstatuota nebuvo.
2.3. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas pripažindamas J. G. kalta apsiribojo tik VMI pateiktų dokumentų (mokesčių mokėtojo-juridinio vieneto aktualių duomenų išrašo kopija; mokesčių mokėtojo-fizinio asmens istorinių duomenų išrašo kopija; nepriemokos balanso kopija; VMI 2022 m. kovo 8 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos kopija; Bendrovės vadovo paaiškinimo kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų kopijomis; 2022 m. kovo 22 d. įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija) išvardinimu, tačiau visiškai nepaaiškino ir nedetalizavo kokias aplinkybes įrodo kiekvienas iš išvardintų dokumentų. Ir nors iš į bylą pateiktos mokestinės nepriemokos balanso kopijos matyti, kad tam tikrais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga VMI ir laiku neatliko mokestinių prievolių, tačiau tai nereiškia, kad J. G., būdama įmonės vadove, turėjo prievolę laikytis atsiskaitymų tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje ir neva teikė pirmumą atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Pabrėžtina, kad J. G., atsižvelgdama į aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė sėkmingai, sudarinėjo naujus sandorius, vykdė projektus, turėjo lėšų, visų pirma rūpinosi, kad būtų tinkamai atsiskaitoma su įmonės darbuotojais, kad būtų laikomasi sutartinių įsipareigojimų ir terminų, kad įmonės veikla vyktų sklandžiai. Būtent todėl ir buvo atliekami visi mokėjimai, kuriuos VMI subjektyviai interpretuoja kaip neva pažeidžiančius mokėjimų atsiskaitymų eilę. Akcentuotina ir tai, kad J. G. turėjo labai mažai vadovavimo patirties, todėl galimai pasirinko netinkamą įmonės veiklos strategiją (kadangi buvo susidaręs įsiskolinimas VMI ir nors lėšų atsiskaityti su VMI buvo, lėšos į valstybės biudžetą sumokėtos nebuvo), manė, kad įmokas į biudžetą galės atlikti ir vėliau, tačiau tokie J. G. veiksmai nepatvirtina jos tiesioginės tyčios ir neva siekio apskritai neatsiskaityti su VMI. Kaip ir nurodė J. G. vykusio teisiamojo posėdžio metu, ji apskritai nežinojo apie tokią įstatymo normą, kurioje būtų nurodytas atsiskaitymų eiliškumas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė apie tai jos taip pat neinformavo. Juo labiau, J. G. atrodė, kad tuo metu, kai ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigose, su įmone viskas buvo gerai, veikla vyko sklandžiai, įmonė turėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus mokestinius įsipareigojimus. Todėl tik dėl J. G. vadovavimo įmonei patirties stokos, susidarė tokia situacija, kad susikaupė tam tikri įsiskolinimai VMI, kurie laiku nebuvo padengti. Tačiau J. G. manė, kad su VMI galės atsiskaityti bet kada vėliau, o turimas lėšas geriau panaudoti įmonės plėtrai ir naujų projektų vykdymui, bet ne todėl, kad neva įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prasta finansinė padėtis.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančios 2022 m. kovo 8 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog nebuvo nustatyta faktų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė nuostolingai ar, kad neturėjo lėšų visiems mokėjimams atlikti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 212073,00 Eur, iš jų 118181,00 Eur sudarė trumpalaikis turtas, 93893,00 Eur - ilgalaikis turtas. Tuo tarpu pačioje pažymoje nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. pajamos pagal avansines apyskaitas sudarė 57320,04 Eur, išleista - 53707,47 Eur. Taip pat teigiama, kad per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. bendros pajamos pagal avansines apyskaitas sudarė 61820,04 Eur. Taigi, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, laikotarpiu, kai VMI teigia neva J. G. nesilaikė mokėjimų eiliškumo, vyko sklandžiai, o įmonė veikė pelningai. Todėl šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad apskritai nebuvo pareigos laikytis mokėjimų eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tirtu laiku turėjo lėšų visiems mokestiniams įsipareigojimams atlikti.
2.5. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo argumentais, kad J. G. kaltę neva patvirtina prie VMI pareiškimo pateiktas 2022 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, V. T., paaiškinimas. Pabrėžiant, kad tuo metu J. G. jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nurodytą paaiškinimą surašė ne ji, jai nebuvo žinoma ar tai dienai įmonė turėjo kokių nors įsiskolinimų, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šiuo įrodymu, kaip patikimu.
2.6. Skunde nurodoma, kad J. G. su administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatu nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nėra įrodymų, patvirtinančių jos tiesioginę tyčią, juo labiau, tinkamai neįvertinta ir esminė aplinkybė byloje - ar apskirtai J. G. turėjo pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. VMI neįrodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (tik tokiu atveju privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto atsiskaitymų eiliškumo). Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo atsižvelgta ne į visų įrodymų visumą, tačiau selektyviai atrinkti tik VMI įrodymai, kuriais remiantis padaryta nepagrįsta išvada dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su VMI, tačiau neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir padarė neteisingą išvadą, kad J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų visiems mokėjimams įvykdyti, J. G., būdama vadove, neturėjo pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos mokėjimų eilės. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nėra vienos būtinosios sąlygos - lėšų trūkumo pradelstiems įsipareigojimams padengti, todėl administracinė atsakomybė J. G. negali būti taikoma.
2.8. Skunde akcentuojama, jog 2022 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Tačiau iš Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais turėjo tiek ilgalaikio, tiek ir trumpalaikio turto, taip pat veikė pelningai, grynasis pelnas sudarė 35710,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu (kai įmonei vadovavo J. G.) priklausė automobilis BMW 320D ir statybinės įrangos technika. Be to įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarinėjo naujus sandorius dėl statybos darbų bei realiai plano gauti pajamas ir įmonėje dirbo 6 socialiniu draudimu apdrausti darbuotojai. Todėl darytina išvada, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų įvykdyti visas mokestines prievoles, įskaitant ir mokėjimus VMI. Pažymint, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Tuo tarpu VMI Kauno apygardos teismo byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl yra visi pagrindai remtis Kauno apygardos teismo nustatytas faktais, kaip prejudiciniais.
2.9. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės, apylinkės teismas šioje administracinio nusižengimo byloje netinkamai, neišsamiai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė materialinės teisės pažeidimus, todėl visiškai nepagrįstai J. G. pripažino kalta. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis tyrė ir vertino itin formaliai ir nepilnai, išskirtinai rėmėsi tik VMI pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau neanalizavo J. G. pateiktų įrodymų, todėl padarė klaidingas išvadas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint pakankamai lėšų, J. G. apskritai neturėjo pareigos vadovautis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atsiskaitymų eiliškumu ir nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. G. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė nesutinka, kad J. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
5. Aukštesnysis teismas pažymi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų pakankamumo ir vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju J. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą bei administracinę teiseną J. G. atžvilgiu nutraukti.
7. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju J. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikotarpiu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.
8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurios tiek dabar galiojančioje redakcijoje, tiek ir redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo darymo momentu, numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė žinodama, jog turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią mokestinę nepriemoką, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
10. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo prasta ir nebuvo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikiant sėkmingai ir neturint finansinių sunkumų J. G. nekilo pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl ji pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubausta nepagrįstai.
11. Apygardos teismas visų pirma pažymi, kad iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi CK 6.930¹ straipsnio taikymas nesiejamas su bendrovės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės nemokumas yra svarbus tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto juridiniam asmeniui iškėlimo.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis 2022 m. vasario 7 d. VMI buvo pradėtas operatyvus patikrinimas (b. l. 13-32), kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė el. paštu pateikė dokumentus: avanso apyskaitas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. spalio 26 d., kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitą 2021 m. gruodžio 31 d. būklei, debitorių sąrašą 2021 m. balandžio 30 d. ir 2022 vasario 28 d. būklei, kreditorių sąrašą 2021 m. balandžio 30 d. ir 2022 m. sausio 31 d. būklei, paaiškinimą dėl susidariusios mokestinės nepriemokos, užpildytą įmonės anketą, duomenis apie tarpusavio skolų suderinimą, įsakymus dėl atskaitingų asmenų paskyrimo. El. paštu bendrovės atstovė taip pat buvo paprašyta papildomai pateikti dokumentus apie pajamas, gautas pagal 2021 m. liepos 30 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. apie pirkėjų atsiskaitymą, banko sąskaitos išrašą iki 2022 m. sausio 31 d., dalį išlaidų dokumentų, tačiau jų VMI taip ir nepateikė.
13. Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. lėšų likutis banko sąskaitoje sudarė 612,48 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. banko sąskaitoje įplaukos sudarė 40650,00 Eur, išlaidos - 41167,56 Eur. 2021 m. gegužės 31 d. lėšų likutis - 94,92 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 26 d. banko sąskaitoje įplaukų nebuvo, išlaidos sudarė 120,27 Eur. 2021 m. spalio 26 d. lėšų likutis banko sąskaitoje buvo neigiamas ir sudarė - 25,35 Eur. Nuo 2021 m. birželio 1 d. banko sąskaitos išlaidas sudarė grynųjų pinigų išdavimas (50,00 Eur), komisiniai mokesčiai bankui už grynųjų pinigų išdavimą ir mokėjimo planą, palūkanos, delspinigiai (33,58 Eur), pirkinys Circle K Lietuva (36,69 Eur).
14. Per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. pajamos pagal avansines apyskaitas sudarė 57320,04 Eur, išleista - 53707,47 Eur. Didžiausios sumos išmokėtos: 2021 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2359,65 Eur; 2021 m. liepos 23d. UAB (duomenys neskelbtini) - 4583,06 Eur; 2021 m. liepos 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 3840,00 Eur; 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2063,82 Eur; 2021 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) - 10000,00 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) - 2329,56 Eur. 2021 m. gruodžio 7 d. Bendrovė J. G. buvo skolinga 11495,07 Eur.
15. 2021 m. balandžio 30 d. duomenimis Bendrovės debitorinis įsiskolinimas (pirkėjų skolos) sudarė 75703,50 Eur. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas (skolos tiekėjams) sudarė 75909,15 Eur.
16. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 8 d. duomenimis, Bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo. Bendrovė tik įregistruota, kaip transporto priemonės BMW 320D valdytoja (lizingo sutartis su (duomenys neskelbtini) bankas).
17. Operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal 2021 m. liepos 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį parduotas gyvenamasis namas už 83168,00 Eur, kuriuos pirkėjas Bendrovei sumokėjo iki sutarties pasirašymo (25700,00 Eur sumokėta grynaisiais pinigais, 57468,00 Eur pervesta į banko sąskaitą), tačiau banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d. duomenų apie apmokėjimą pagal sutartį nėra. Tuo tarpu pagal kasos duomenis iš pirkėjo gauta 25300,00 Eur, tačiau bendrovė VMI nepateikė prašomų dokumentų apie pirkėjo atsiskaitymą pagal sutartį, todėl nėra galimybės nustatyti, kada gauta nekilnojamojo turto pardavimo pajamų suma. Operatyvinį patikrinimą atlikusios VMI specialistės taip pat konstatavo, kad jo metu Bendrovė nepateikė tarpusavio skolų užskaitymų aktų, o pateikė duomenis apie tarpusavio skolų suderinimą (skolų suderinimo aklus, el. laiškų kopijas, raginimą dėl įsiskolinimo ir pan.), iš kurių ne visada buvo galima nustatyti kokiai datai ir kokia suma derinama bei ar buvo padengiamos skolos, todėl nebuvo galimybės nustatyti tikslaus tarpusavio skolų užskaitymo.
18. Taigi, apygardos teismo vertinimu iš anksčiau išdėstytų duomenų apie lėšų judėjimą (banko sąskaitoje, avansinėse apyskaitose) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgi padengti VMI susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2021 m. birželio 16 d. sudarė 2626,91 Eur (2021 m. liepos 2 d. 5710,26 Eur, 2021 m. liepos 23 d. 7074,22 Eur ir pan.), tačiau akivaizdu, kad lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepakako, todėl bendrovės vadovė atsiskaitydama su kitais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), Lietuvos ir Suomijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) notarų biuras, (duomenys neskelbtini), UAB ir kt.), kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
19. Nei J. G., nei jos atstovė tiek apylinkės teismui, tiek ir su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų objektyvių duomenų, kurie būtų leidę spręsti, jog inkriminuojamu laikotarpiu įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. aukštesnysis teismas argumentus, jog įmonė turėjo pakankamai lėšų atsikaityti su visais kreditoriais vertina kaip deklaratyvius ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.
20. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir 2022 m. birželio 16 d. priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 71-73). Pažymint, kad minėtu atveju buvo sprendžiamas juridinio asmens nemokumo klausimas bei konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidūrusi su laikinais sunkumais, tačiau įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja naujus sandorius, todėl tikėtina, jog gaus pajamų, kurių užteks turimoms skoloms padengti. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta aukščiau CK 6.930¹ straipsnio taikymas siejamas ne su bendrovės nemokumu, o būtent su patiriamais laikinais finansiniais sunkumais, kurie buvo konstatuoti ir 2022 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje bei kuriuos patvirtina aukščiau aptarti duomenys, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju J. G. atsiskaitinėdama su kreditoriais turėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos, kadangi lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepakako.
21. J. G. apklausiama apylinkės teisme nurodė, jog jai vadovaujant įmonės padėtis buvo gera, pradžioje valstybei viskas buvo dengiama, kol neatsirado „karaliai“, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su Bendrove, todėl ši ir pateko į tokią padėtį bei turėjo kažkaip atsiskaityti su kitais kreditoriais. O tai, aukštesniojo teismo vertinimu tik patvirtina, kad pati įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė žinojo apie VMI susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau susidūrusi su finansiniais sunkumais priėmė sprendimą atsiskaityti su kitais kreditoriais. Šias aplinkybes J. G. patvirtino ir apeliaciniame skunde nurodydama, kad nors jai buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą VMI, tačiau ji manė, kad įmokas į biudžetą galės atlikti ir vėliau. Ir nors J. G. teigė nežinojusi, kad pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su valstybe, tačiau apygardos teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas, patirties stoka ar siekis plėtoti įmonės veiklą administracinės atsakomybės nešalina. Įmonės vadovas yra atsakingas, kad įmonė savo veikloje laikytųsi įstatymų, o šiuo atveju J. G. turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, tačiau to nepadarė.
22. Pareiškėjos argumentai, kad tokiais veiksmais ji siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina pareiškėją veikus tyčia – J. G. kaip bendrovės vadovė, žinodama apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitė su kitais kreditoriais.
23. Pareiškime teigiama, kad J. G. neturėjo pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Šis pareiškėjos teiginys nepagrįstas. Dar kartą pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl J. G. neužtikrindama, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019).
24. Ir nors skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties plačiau neaptarė, tačiau akivaizdu, kad ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus duomenis, juos išdėstė motyvuojamoje dalyje bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl J. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Sutinkama, kad 2022 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, V. T., paaiškinimas pateiktas VMI, nėra patikimas įrodymas šiuo atveju, kadangi apylinkės teisme šis asmuo net nebuvo apklaustas, o iš jo paaiškinimo negalima nustatyti, kada tiksliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu tai skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu nedaro, kadangi administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visiškai pakanka J. G. kaltei pagrįsti.
25. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis J. G. veiksmuose yra, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.