Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) UAB „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Garida”, G. R., V. R., UAB „Apsaga”, A. V. TŪB „Šoklio prekyba”, UAB „Trotas”, UAB „Dviguba investicija”, UAB „Vigidas Pack”, UAB „Pirmas fiksas”, V. L. įmonei, UAB „Landsale”, UAB „Lupra NT” dėl valdymo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti, kad ieškovas J. S. (toliau – ieškovas) piktnaudžiauja teise, trukdydamas pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančiomis Išradėjų g. 13, Šiauliuose, ir sandėliuoti jose 2015-09-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas;

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad gelžbetoninės plokštės ir sijos nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Šiaulių melioracija“, jos yra sukrautos ant kelio servituto, skirto važiuoti transporto priemonėms, teritorijos ir ieškovui bei kitiems servituto naudotojams trukdo minėtu kelio ruožu naudotis, todėl turi būti pašalintos. Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimas yra įsiteisėjęs (LITEKO duomenimis - įsiteisėjo 2015-10-06). Jo dalis dėl statybinių medžiagų pašalinimo iš servituto teritorijos turėjo būti įvykdyta per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2015-11-06, tačiau ji nėra įvykdyta iki šiol. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Atsakovas UAB „Šiaulių melioracija“ vėl prašo atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo dalies dėl gelžbetoninių plokščių, sijų ir jų atliekų perkėlimo įvykdymą iki ieškovas leis pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 (unikalus Nr. 2900-2007-3549), esančiomis Išradėjų g. 13, Šiauliuose, ir perkelti ant jų 2015-09-02 teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas. Teismas pažymi, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Atsakovo nurodytos aplinkybės, nepriskirtinos prie išimtinių aplinkybių, galinčių suteikti jam teisę nevykdyti teismo sprendimo dar kurį laiką, nes priimto teismo sprendimo įvykdymas ir taip yra užsitęsęs.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-51-291/2016, iškelta pagal ieškovo UAB ,,Šiaulių melioracija“ ieškinį dėl atsakovo J. S. įpareigojimo per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini), juosiančias metalo konstrukcijų tvoras bei leisti ieškovei naudotis ir disponuoti aikštelėmis b5 ir b6. Minėtoje byloje UAB ,,Šiaulių melioracija“ taip pat prašo teismo nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per penkias kalendorines dienas nuo įsiteisėjimo dienos, ji turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 27 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento. J. S. civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016 yra pateikęs priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė, o jis nupirko stoginę - sandėlį ir kiemo aikšteles, pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m), b6 (plotas 105,40 kv. m), ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m) 1648/2009 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent minėtoje byloje yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini), galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas. Nesant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016, tame tarpe ir dėl 2012-02-27 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui J. S. buvo išnuomota 0,4126 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ginčas dėl nuosavybės teisės į aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini), išlieka. Kol ginčas nėra išspręstas, UAB „Šiaulių melioracija“ negali teigti, jog minėtos aikštelės yra jos nuosavybė, ir planuoti ten perkelti gelžbetonines plokštes ir sijas iš servituto teritorijos. Kaip konstatavo Šiaulių apygardos teismas 2016-05-05 nutartyje (civilinė byla Nr. 2VP-1445-907/2016, 80-85 b. l.), UAB „Šiaulių melioracija“ nepagrįstai Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo įvykdymą sieja su galimybe perkelti ginčo objektus į ieškovo J. S. nuomos pagrindu valdomas aikšteles b5 ir b6, taip pat su ieškovo veiksmais, kurie konkrečiu atveju, yra pagrindo vertinti, neturi jokios tiesioginės įtakos minėto sprendimo įvykdymui. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendime nėra nurodyta, jog minėtos plokštės turi būti perkeltos būtent į aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini), todėl UAB „Šiaulių melioracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali laisvai savo nuožiūra pasirinkti, kur jas perkelti, ginčas dėl aikštelių ir J. S. galimi veiksmai neleidžiant iškrauti plokštes į minėtas aikšteles, kurios po teismo sprendimo kitoje byloje priėmimo gali tapti jo valdymo, naudojimo ir disponavimo objektu, negali būti vertinami, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ir trukdymas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tai neužkerta kelio sprendimo vykdymui ir nesudaro pagrindo jo nevykdyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Šiaulių melioracija“ nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu dėl objektyvių priežasčių neturi finansinių bei techninių galimybių išvežti iš servituto teritorijos ginčo objektus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kas dar kartą patvirtina, jog nėra pagrindo atsakovo nurodytų sprendimo vykdymo atidėjimo priežasčių priskirti prie išimtinų aplinkybių.

Pažymėtina, jo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas jau kelis kartus buvo atidėtas, sprendimo įvykdymas užsitęsė, nes yra vilkinamas abiejų šalių, vienai pusei norint primygtinai perkelti gelžbetonines plokštes ir sijas į ginčo teritoriją, o kitai pusei trukdant pastačius automobilį, kas konstatuota ir antstolio R. K. 2016-06-07 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame į bylą atsakovo. Atsakovo galimo prašymo patenkinimas ir sprendimo dalies vykdymo atidėjimas dar kartą iki ieškovas leis pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir perkelti ant jų 2015-09-02 teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas, reikštų sprendimo vykdymo atidėjimą neribotam laikui, nes sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016 dar net nėra priimtas, o jis dar bus skundžiamas apeliacine ir galbūt kasacine tvarka, kas faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo ir jo kreditorių interesai. Pažymėtina, kad vien tik atsakovo noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo interesą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į abiejų šalių bei kitų servituto naudotojų teisėtus interesus, į tai, kad servituto teritorija nėra skirta daiktams laikyti, tai trunka pakankamai ilgą laiko tarpą ir trukdo eismui, į tai, kad teismo sprendimas jau daugiau kaip devynis mėnesius nėra vykdomas, į tai, kad gelžbetoninės plokštės ir sijos nuosavybės teise priklauso atsakovui, ginčas dėl aikštelių neužkerta kelio sprendimo vykdymui ir nesudaro pagrindo jo nevykdyti, o kitų, tai pateisinančių priežasčių ar išimtinių aplinkybių atsakovas nenurodo, jo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki ieškovas leis pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir perkelti ant jų 2015-09-02 teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsakovas taip pat prašė pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, trukdydamas pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini), ir sandėliuoti jose 2015-09-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas. Tuo tarpu ieškovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo atstovas piktnaudžiauja savo teise reikšti nepagrįstus prašymus dėl 2016-09-02 teismo sprendimo atidėjimo, todėl prašė skirti 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas jau trečią kartą prašo atidėti 2016-09-02 sprendimo vykdymą, kiekvieną kartą siekdamas perkelti gelžbetonines plokštes ir sijas į ginčo aikšteles ir nurodydamas, kad ieškovas trukdo vykdyti minėtą sprendimą, taip pasirinkdamas tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas kelintą kartą pasirenka savo galimai pažeistas teises ginti, pastatydamas automobilį ir taip trukdydamas atsakovui perkelti plokštes į ginčo teritoriją, kai privalo dėl pažeidimų, jeigu mano, kad jie yra vykdomi, ne naudoti savigyną, o kreiptis į atitinkamas institucijas ar teismą su atitinkamais prašymais. Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina bendrąjį teisės principą, kai įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CPK 95 str. reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 95 str. pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Atsakovo atstovo byloje atlikti procesiniai veiksmai (prašymas atidėti sprendimo vykdymą) yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti, kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Pažymėtina, atsakovą atstovaujantis advokatas turi teisę pasirinkti procesinį teisių gynimo būdą, todėl taikyti CPK 95 str. pasekmes nebūtina. Taip pat pažymėtina, kad prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą savaime dar nereiškia šalies nesąžiningumo, todėl atsakovui nurodžius naujus faktinius bei teisinius pagrindus, galimai tikintis, kad tai turės įtakos palankaus jam procesinio teismo sprendimo priėmimui, negalima daryti išvados, kad atsakovas ar jo atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kaip jau aukščiau buvo konstatuota, sprendimo įvykdymas užsitęsė, nes yra vilkinamas abiejų šalių, savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja abi šalys (viena siekia įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o kita trukdo, abi pasirinkdamos netinkamus tam būdus), todėl, esant abiejų šalių kaltei dėl sprendimo neįvykdymo, abiejų šalių prašymas skirti baudą viena kitai ar jos atstovui atmestinas. Atsiradus nuostoliams, suinteresuotos šalys gali ieškoti nuostolių atlyginimo materialiosios teisės normų pagrindu.

Be to, ieškovas nurodo, jog atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.2. p. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo naudojimasis procesinėmis teisėmis nesudaro pagrindo laikyti jį nesąžiningu ir diskredituojančiu advokato vardą, todėl prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl kreipimosi į Advokatų tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo pareiškėjo atstovui, atmestinas. Ieškovui išaiškintina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Pareiškėjų skundų priėmimas bei galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimas atliekami Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka (2016-04-22 Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo III skyriaus 7 punktas).

Ieškovo prašymas įpareigoti pareiškėjo atstovą pasitikrinti sveikatą ir pateikti teismui pažymą dėl tinkamumo eiti advokato pareigas, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Advokatai sveikatą privalo pasitikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-07-16 įsakyme Nr. V-556/1R-181 „Pareiškėjų, advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės reikalavimai ir sveikatos būklės tikrinimo taisyklės“ nustatyta tvarka. Advokatai neturi teisės verstis advokato praktika nepasitikrinę sveikatos ir nepateikę atitinkamos formos pažymėjimo Lietuvos advokatūrai. Minėta institucija suteikia leidimą, atsižvelgdama į medicininę pažymą ir asmens sveikatos būklę, verstis advokato praktika. Spręsti apie advokato sveikatos būklę nėra teismo kompetencija.

Pareiškėjas UAB „Šiaulių melioracija“ prašo priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, tačiau pačiame prašyme nurodo, jog tai išlaidos už sunkiasvorio krano nuomą iš UAB „Talša“, kurio nepavyko panaudoti dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų, ir prideda tai patvirtinančius dokumentus (3 t., 150-153 b. l.). Teismas mano, jog tai nėra nei bylinėjimosi, nei atstovavimo išlaidos, tai galimus nuostolius patvirtinantys dokumentai, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Pareiškėjui išaiškintina, jog jeigu jis mano, kad dėl galimai neteisėtų J. S. veiksmų patyrė žalą, jis turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl nuostolių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str., 290 – 291, teismas

nutaria:

Pareiškėjo (atsakovo) UAB „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo dalies įvykdymo atidėjimo, pripažinimo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Ieškovo J. S. prašymą dėl baudos skyrimo, atskirosios nutarties priėmimo ir įpareigojimo davimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.