Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-3967-727/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
e2-3967-727/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Agnija Frejerė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Nijolei Jašinskytei,dalyvaujant ieškovei V. R., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Agnijai Frejerei,atsakovo atstovėms R. Š. ir V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. R. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2016-10-26 įsakymą dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ pakeitimo Nr. P2-634, nustatyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba, darbdavys) sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1952,50 Eur (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 20 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 1997-09-09 su atsakove sudarytos darbo sutarties Nr. 270 pagrindu buvo priimta dirbti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Bendrojo skyriaus V kategorijos poligrafinės mašinos operatore. Atlikus vėlesnius darbo sutarties pakeitimus, ieškovė buvo perkelta į Ūkio priežiūros skyriaus specialistės pareigas, jai nuo 2015-05-25 nustatytas 11,00 BMA tarnybinis atlyginimas (t.y. 390 Eur neatskaičius mokesčių). Atsakovo direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. ( DK 235 str. 2 d. 8 p. ) nuo 2016-11-03.

Ieškovė nurodė, kad 2016-07-08 Tarnybinio pranešimo išvadose dėl jos drausminės atsakomybės nurodyta, kad Ūkio priežiūros skyriaus viršininkė A. M. 2016-07-05 surašė tarnybinį pranešimą, jame nurodydama, kad ieškovė pastebėta darbe galimai neblaivi ir kad apie tai informuota direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, skirta fiksuoti ieškovės galimą nebuvimą darbe, neblaivumą ar apsvaigimą. Komisija apie 8.55 val. nuvyko patikrinti ieškovę, tačiau jos kabinetas buvo užrakintas, pasibeldus, durų niekas neatidarė, tačiau girdėjosi, kad viduje kažkas yra. Komisijos narė A. M. nuėjo pasiimti atsarginio ieškovės kabineto rakto, o kiti komisijos nariai pasiliko prie kabineto durų. Atrakinusi kabineto duris, komisija pamatė prie darbo stalo sėdinčią ieškovę. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ieškovė buvo akivaizdžiai neblaivi. Komisija surašė “Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų” aktą, kuriame išvardijo požymius, kuriais remiantis neva buvo galima įtarti, kad V. R. neblaivi (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir neadekvati elgsena: darbuotoja užsirakino kabinete ir neįsileido komisijos). Minėtame Akte nurodyta, kad ieškovei buvo teikiamas siuntimas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl neblaivumo nustatymo, tačiau ji atsisakė medicininės apžiūros atlikimo ir nesutiko su nušalinimu nuo darbo. Ieškovei buvo įteiktas Tarnybinis pranešimas, kuriuo pareikalauta pateikti paaiškinimą dėl galimo neblaivumo. Ji pateikė paaiškinimą, kuriame neigė esanti neblaivi. 2016-07-07 Ūkio priežiūros skyriaus specialistas J. B. ir remonto darbus Tarnyboje atliekantys darbininkai parašė patvirtinimą apie 2016-07-05 galimą V. R. neblaivumą darbe, o Ūkio priežiūros skyriaus viršininkė A. M. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. R.“, kuriame prašė atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir neva besikartojančius darbo drausmės pažeidimus, vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą ir tinkamą savo pareigų nevykdymą, skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, o 2016-07-05 nušalinus V. R. nuo darbo, nemokėti jai už tą dieną darbo užmokesčio. 2016-07-07 ieškovei pasirašytinai buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, kuriame jai pareikšti įtarimai padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 8 p. Remdamasis virš paminėtomis Tarnybinio pranešimo išvadomis, Tarnybos direktorius 2016-07-08 priėmė įsakymą, kuriuo V. R. pritaikyta drausminė nuobauda ir ji atleista iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Kadangi ieškovė ilgą laiką sirgo, turėjo nedarbingumą, tai ji buvo atleista iš darbo sugrįžusi po ligos pirmąją darbo dieną (2016-11-03) 2016-10-26 įsakymu dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ pakeitimo Nr. P2-634.

Ieškovė nesutinka su atleidimu iš darbo. Neigia buvusi neblaivi. Ieškovei yra 56 metai, ji turinti rimtų sveikatos problemų, apie ką, jos teigimu, darbdaviui yra žinoma. Šlitinėjimas ar nekoordinuoti judesiai savaime nepatvirtina neblaivumo fakto, o ne vienas iš įvykio liudytojų nenurodė, kad nuo ieškovės sklido alkoholio kvapas, be to, jų paliudijimai yra šališki, nes J. B. yra Ūkio priežiūros skyriaus darbuotojas tiesiogiai pavaldus Ūkio priežiūros skyriaus viršininkei A. M., o remonto darbus atliekantys UAB „Avona“ darbuotojai yra pasamdyti Tarnybos, kuri jiems moka už darbą. Komisijos išvados nepagrįstos jokiais įrodymais, komisija ieškovės neblaivumą nustatinėjo tik savo vidiniais samprotavimais, nes nebuvo paskyrusi asmens, kuriam specialiai būtų pavedusi patikrinti ieškovės blaivumą, taip pat neturėjo alkotesterio.

Ieškovė mano, kad darbdavys pažeidė darbo teisės normas, reglamentuojančias atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų nuostatas. Atsakovas faktiškai nenušalino jos nuo pareigų, nes 2016 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nebuvo pažymėtas jos nušalinimas nuo darbo, vėliau darbdavys galimai bandė suklastoti žiniaraščio duomenis. Darbdavys neįvykdė pareigos tinkamai pristatyti galimai neblaivią darbuotoją į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą. Taip pat nesilaikė pareigos įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo priimti per 1 mėnesį ir neteisėtai paskyrė ieškovei pravaikštą 2016-10-24. Atsakovas ieškovės atžvilgiu 2016-07-08 priėmė neteisėtą įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nes jame nurodė atleisti ieškovę iš darbo 2016-08-06 (šeštadienį), nors ieškovės darbo laikas buvo nustatytas nuo pirmadienio iki penktadienio, be to, kadangi darbdavys apie pažeidimą sužinojo 2016-07-05, tai drausminė nuobauda paskirta praleidus 1 mėnesio terminą drausminei nuobaudai paskirti. Be to, 2016-10-24 darbdavys priėmė minėto įsakymo pakeitimą, kuriuo 2016-10-24 užfiksavo ieškovei pravaikštą ir paskyrė nemokėti jai už tą dieną darbo užmokesčio, nors ieškovė tą dieną sirgo ir turėjo nedarbingumą.

Atleidimą iš darbo ieškovė vertina kaip susidorojimą dėl konflikto su Ūkio priežiūros skyriaus viršininke A. M., kuri šias pareigas pradėjo eiti 2016 metų pradžioje. Iki tol per 19 darbo metų ieškovei nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų. Ieškovės teigimu, A. M. ne kartą jai sakiusi, jog tokių darbuotojų, kaip ieškovė, Tarnybai nereikia ir ji ilgai čia nedirbs. Ieškovė jautėsi darbo vietoje stebima ir apkalbama. Darbdavys tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą ir neužtikrintinumą savo ateitimi, nes jos amžius (56 metai) sumažina naujo nuolatinio lygiaverčiai apmokamo darbo susiradimo galimybes. Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovė susirgo ir ilgą laiką buvo nedarbinga, ji patyrė psichologinę įtampą ir nepatogumus, kurie darbdavio turi būti kompensuoti. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 20000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo (el. b. t. 1, psl. 1-12).

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ginčo dienos rytą į darbą atvyko laiku, pasidėjo daiktus kabinete, o vėliau išėjo į lauką draugui, privažiavusiam prie Tarnybos, paprašius atnešti atsigerti vandens. Todėl ji ir sėdėjo prie Tarnybos draugo automobilyje, kai ją pamatė A. M.. Ieškovė tvirtino buvusi kabinete užsirakinusi ir pati neatrakinusi komisijai durų, kadangi tuo metu buvo pasislėpusi už spintos ir persirenginėjo (jai buvo nubėgusi pėdkelnių „akis“ ir ji turėjo jas persirengti, o prieš tai užsiūti). Staiga į kabinetą įėjusios komisijos narės sukėlė ieškovei didelį stresą, nes M. ir D. kalbėjo pakeltu tonu. Ieškovei rašant pasiaiškinimą, jos rankos drebėjo dėl streso. Ieškovė taip pat teigė pati vykusi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau, kadangi ji ten atvyko be darbdavio paskirto lydinčio asmens ir be reikiamų dokumentų – siuntimo ir jo apmokėjimo, tai ją tikrinti atsisakė. Ieškovė tvirtino, kad nepavykus pasitikrinti ji sugrįžo į darbą ir dirbo iki darbo dienos pabaigos. Tą dieną nieko nesutiko ir jos niekas nematė.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovės neblaivumas darbe yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį DK numatyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, kuriam konstatuoti buvo nustatytos visos sąlygos ir jam įforminti buvo tinkamai atliktos visos darbo įstatymų reikalaujamos procedūros. Darbdavys nurodė, kad skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, Tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. Dl-154 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo", Vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 81 „Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo", Darbuotojų, vairuojančių transporto priemones ir kitų darbuotojų, neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir tikrinimo prieš darbą ir/ar darbo metu tvarkos aprašu, patvirtintu 2008 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-92, atsižvelgė į komisijos, sudarytos Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-33 „Dėl komisijos sudarymo" su vėlesniais pakeitimais, 2016 m. liepos 5 d. surašytą ieškovės „Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą“, Komisijos 2016 m. liepos 5 d. tarnybinį pranešimą „Dėl V. R. nušalinimo nuo darbo", Ūkio priežiūros skyriaus viršininkės A. M. tarnybinius pranešimus, susijusius su ieškovės galimu neblaivumu, ieškovės pasiaiškinimus dėl galimo neblaivumo ir Teisės ir personalo skyriaus vyresniosios specialistės D. D. 2016 m. liepos 8 d. tarnybinį pranešimą „Dėl Ūkio priežiūros skyriaus specialistės V. R. drausminės atsakomybės". Apeliuodama į ieškovės teiginius, Tarnyba pažymėjo, kad Komisija neprivalėjo paskirti asmens, kuriam specialiai būtų pavesta tikrinti ieškovės blaivumą, kadangi tuos įgaliojimus turėjo visa komisija, kurią sudarė 3 asmenys ir jie visi Nušalinimo akte pasirašė. Alkoholio matuoklio Tarnyba nenaudoja, nes tai nėra numatyta Vidaus tvarkos taisyklėse, be to, šio prietaiso parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri gali būti paneigta medicininės apžiūros metu, kurią atlikti ieškovė atsisakė. Darbdavio nuomone, svarbus argumentas yra ir tas, kad ne tik Komisijos nariai, surašydami Nušalinimo aktą, nurodė ieškovės neblaivumo darbe faktą. Pagrindas pradėti ieškovės nušalinimo nuo darbo procedūrą buvo 2016-07-05 darbo dienos pradžioje UAB „Avona" 3 darbuotojų (A. S., G. V., J. L.) Ūkio priežiūros skyriaus viršininkei A. M. pateikta žodinė informacija apie galimai neblaivios darbuotojos (kaip paaiškėjo - ieškovės) atvykimą apie 7.30 val. prie Tarnybos administracinio pastato, kuriame yra jos darbo vieta. Ieškovė, pamačiusi A. M. stovinčią prie įėjimo į Tarnybos administracinį pastatą, pasišalino ir buvo pastebėta sėdinti šalia Tarnybos administracinio pastato stovinčiame automobilyje, laukianti, kol pastaroji išeis. A. M. apie galimą ieškovės neblaivumą pranešė direktoriaus įsakymu sudarytai Komisijai, kuri nuvyko į ieškovės darbo vietą jos būklei patikrinti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės neblaivumo faktą raštu patvirtino viso 7 asmenys, kurie matė minėtą rytą ieškovę neblaivią. Darbdavys akcentavo, jog ieškovė kaltina atsakovę nevykdžius pareigos tinkamai pristatyti galimai neblaivią darbuotoją į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, tačiau pati atsakovė apskritai atsisakė vykti atlikti medicininę apžiūrą dėl jos neblaivumo (girtumo) nustatymo, nors darbdavys siūlė ją pristatyti. Ieškovės teiginys, kad ji neva pati lankėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre ir įstaigos darbuotojai atsisakė atlikti kraujo tyrimus nepagrįstas jokiais įrodymais, o reikalavimas darbuotojui vykti su darbdavio įgaliotu lydinčiu asmeniu niekur nenumatytas. Ieškovė turėjo teisę pasitikrinti medicinos įstaigoje dėl galimo neblaivumo (girtumo) ir taip paneigti jai pateiktus įtarimus, turėjo darbdavio parašytą Siuntimą, tačiau ji to nepadarė. Atsakovės teigimu, skiriant ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - buvo nuosekliai laikomasi DK nustatytų terminų: 2016-07-05 paaiškėjo ir buvo konstatuotas darbo drausmės pažeidimas (surašytas Nušalinimo aktas), kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo), nuo 2016-07- 11 iki 2016-08-05 ieškovei pagal patvirtintą atostogų grafiką buvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos, kurių metu ji susirgo, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui atostogos buvo pratęstos. Ieškovė buvo atleista iš darbo 2016-11-03 - pirmą darbo dieną po nedarbingumo ir pratęstų atostogų laikotarpio. Laikotarpis nuo 2016-07-11 iki 2016-11-02, kai ieškovė nebuvo darbe, neįskaitomas į 1 mėnesio terminą, per kurį turi būti paskirta drausminė nuobauda, todėl DK nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį turi būti paskiriama drausminė nuobauda, nebuvo pažeistas. Darbdavys pažymėjo, kad ieškovei 2016-05-24 jau buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas - už darbo drausmės pažeidimą (kai ieškovė, įtariama buvusi darbe neblaivi, neatvyko pokalbio pas savo vadovę, o be jos sutikimo išvyko iš darbo vietos), taigi, ginčijama drausminė nuobauda (šį kartą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) nebuvo ieškovei pirma. Darbdavys paaiškino, kad dėl nuolat naujai paaiškėjančių aplinkybių (nedarbingumai atostogų metu, apie kuriuos ieškovė nė karto neinformavo, nors privalėjo tai padaryti, atostogų pratęsimai pasibaigus nedarbingumo laikotarpiams), nuosekliai buvo priimami įsakymai, siekiant nurodyti tinkamą ieškovės atleidimo iš darbo datą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Antai 2016-10-24 ieškovei nepasirodžius darbe ir negavus iš jos jokios informacijos apie neatvykimo į darbą priežastis, o darbdaviui neturint duomenų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, 2016-10-24 darbo dieną ieškovei traktavo kaip pravaikštą, ją atleido iš darbo, šią dieną su ja atsiskaitė - pervedė pinigus į jos sąskaitą. Paaiškėjus, kad ieškovei 2016-10-24 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir siekiant anuliuoti pravaikštą, Tarnybos direktoriaus 2016-07-08 įsakymas Nr. P2-376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R." buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Tarnybos direktoriaus 2016-10-26 įsakymu Nr. P2-634. Be to, darbdavys nurodė, kad per klaidą 2016-07-08 įsakyme nurodė atleidimo iš darbo datą, atitinkančią ieškovės poilsio dieną, taip pat tik per klaidą ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas už nušalinimo nuo darbo laikotarpį. Šis faktas negali būti patvirtinimu, jog pastaroji nuo darbo nebuvo nušalinta esant pasirašytam ir darbuotojai įteiktam Nušalinimo nuo darbo aktui. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, darbdavys nurodė, jog ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovas neturi atsakyti už ieškovės dvasinius ir psichologinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, kuriuos ji pati sau ir sukėlė netinkamu elgesiu, kadangi ieškovė suvokė savo nusižengimą, tačiau sąmoningai jo nepripažino (el. b. t. 2, psl.1-13).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. paaiškino, kad dirba Tarnybos Ūkio priežiūros skyriaus viršininke, su ieškove dirbo nuo 2016-01-20, ieškovė buvo jai pavaldi. Santykiai buvo darbiniai, nesipyko, konfliktų nebuvo, tačiau nuo 2016 m. kovo vidurio atsakovo padaliniai telefonu pradėjo skųstis ieškovės darbu, kad dažnai ieškovės nebūna kabinete, kabinetas būna užrakintas. Liudytojos teigimu, ji pati kelis kartus mačiusi ieškovę darbe neblaivią. Pirmą kartą pamatė kovo 15 d. (per ieškovės gimtadienį), antrą – kovo 16 d., po to ieškovė paėmė nedarbingumą, trečią kartą ieškovė buvo neblaivi liepos 5 d. Liudytojos teigimu, liepos 7 d. ieškovė taip pat buvo neblaivi, nes liudytoja mačiusi, kad pastaroji miegojo savo kabinete prie darbo stalo. Liudytoja parodė, kad liepos 5 d. įvykiai prasidėjo lauke prie Tarnybos pastato. Apie 7 val. 30 min. ji rūkė lauke, kai remonto darbus atliekantys darbininkai atkreipė jos dėmesį į ateinančią ieškovę, kuri ėjo Tarnybos link šlitinėdama ir griuvinėdama. Pamačiusi liudytoją, ji pradėjo bėgti į dešinę pusę nuo administracinio pastato, bandydama pasislėpti. Tuo metu atvažiavo automobilis, kuriuo ieškovė kiekvieną rytą atvežama į darbą, ji įsėdo į tą automobilį ir jame sėdėjo. Liudytoja atsargiai stebėjo situaciją ieškovei nematant. Tuo metu į darbą ėjo energetikas J. B. ir pamatė ieškovę, sėdinčią automobilyje. Paklausta, kodėl V. sėdi mašinoje, liudytoja jam papasakojo, ką matė. Pastarasis nuėjo į savo darbo vietą. Kiti darbuotojai atėjo į darbą apie 8 val. Apie 8 val. atėjo ir ieškovė, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Liudytoja paprašė, kad užeitų į jos kabinetą. Ieškovei užėjus, liudytoja paklausė, kas atsitiko, siūlė gydytis nuo potraukio alkoholiui, tačiau ieškovė tik nusijuokė. Palydėjusi ieškovę iki jos kabineto, liudytoja parašė Tarnybinį pranešimą, nuėjo pas Komisijos narius. Su komisijos nariais apie 9 val. nuėjus prie ieškovės kabineto, paaiškėjo, kad kabinetas užrakintas. Liudytojai paskambinus ieškovei į mobilųjį telefoną, girdėjosi, kad telefonas skamba kabinete. Ieškovė atsiliepė ir pasakė, kad tuoj ateis, nors tuo metu buvo kabinete. Liudytoja nuėjo pasiimti atsarginio rakto nuo ieškovės kabineto, kiti Komisijos nariai liko stovėti prie durų. Niekas neatėjo ir neišėjo. Atrakinus ieškovės kabinetą, Komisija jame aptiko ieškovę, sėdėjusią prie stalo. Ji bandė atsistoti, tačiau nesėkmingai. Komisija paprašė, kad ieškovė parašytų pasiaiškinimą, surašė atitinkamus dokumentus ir juos įteikė ieškovei, paskambino Tarnybos vairuotojui, kad paruoštų mašiną, nes planavo vežti ieškovę neblaivumui patikrinti. Ieškovė tikrintis atsisakė, teigė, kad blaivi. Liudytojos teigimu, jos pasiūlė ieškovei, jog paskambintų artimam žmogui, kad ją pasiimtų iš darbo. Ieškovei paskambinus, atvažiavo ta pati mašina, kurioje ji sėdėjo ryte. Ieškovė už parankių buvo nuvesta prie mašinos, jos pasiimti atvykusiam asmeniui buvo papasakota situacija ir patarta nuvežti ieškovę blaivumui pasitikrinti. Liudytojos teigimu, ieškovei išvykus, ji visą laiką buvo jos kabinete, laukė, ar grįš, tačiau ieškovė negrįžo. Kitą darbo dieną po šventinės liepos 6 d., t.y. liepos 7 d., liudytoja vėl atėjo ieškovės patikrinti ir rado ją prie stalo miegančią, kabinetas nebuvo užrakintas. Buvo surašytas Tarnybinis pranešimas, liepta pasiaiškinti. Liudytoja paskambino į Teisės ir personalo skyrių ir informavo, kad ieškovės situacija nepasikeitė. Šiuo atveju Nušalinimo nuo darbo akto ir siuntimo pasitikrinti blaivumą jau neberašė, nes buvo pradėta formuoti ieškovės atleidimo iš darbo procedūra. Liudytoja paaiškino, kad nesant ieškovei, jos darbus atlikdavo patys padalinių darbuotojai. Liudytoja patvirtino, kad jie alkotesterio neturi, nurodė, kad Siuntimas pasitikrinti blaivumą buvo įteiktas ieškovei kabinete ir liudytoja matė, kad ieškovė jį dėjosi į rankinę. Liudytojos teigimu, ieškovei išvažiavus, ieškovės kabinete ant stalo Nušalinimo akto, Siuntimo pasitikrinti blaivumą nebuvo (el. b. t. 2, psl. 196).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyr. inspektorė D. D. nurodė, kad komisija ieškovės blaivumui tikrinti buvo sudaryta dar kovo mėnesį, po to, kai buvo įtarimų, kad ieškovė atvyko į darbą neblaivi. Kovą ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau tą kartą girtumo faktas nebuvo nustatinėjamas. Liudytojos teigimu, liepos 5 d. pas ją 8 val. 15- 30 min. atėjo A. M. ir papasakojo apie ieškovės neblaivumą. Jos trise nuėjo prie ieškovės kabineto, tačiau jis buvo užrakintas. Tolimesnių įvykių seką liudytoja nurodė analogiškai liudytojai A. M.. Apibūdindama ieškovės būklę tuo metu, kai jos įėjo į kabinetą, nurodė, kad ieškovės akys buvo apsiblaususios, ji buvo „linguojanti“, paklausta, kodėl neatidarė durų, atsakė, kad buvo išėjusi. Ieškovė neigė, kad girta, atsisakė važiuoti tikrinti jos blaivumą, Nušalinimo nuo darbo akte parašė, kad nesutinka, tačiau jos koordinacija buvo sutrikusi ir liudytojai teko rodyti ieškovei popieriaus lape, kurioje vietoje rašyti. Liudytoja teigė liepos 7 d. mačiusi ieškovę darbe, nes nešė jai Tarnybinį pranešimą dėl liepos 5 d. įvykių, kalbėjusi su ja 10-15 min., tačiau jokių požymių, kad ieškovė būtų išgėrusi, nepastebėjo, jai ieškovė pasirodė pavargusi. Liepos 8 dieną ieškovei buvo įteiktas įsakymas dėl jos atleidimo su visais dokumentais, iš jos buvo paimti raktai. Vėliau įsakymas buvo koreguotas dėl klaidų (el.b. t.2, psl. 196).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkė L. R. paaiškino, kad buvo sudaryta komisija, nes buvo įtarimų, kad ieškovė darbe neblaivi, reikėjo ją stebėti ir tikrinti. Komisijoje be liudytojos buvo dar du nariai – A. M. ir D. D.. Liudytoja nurodė, kad liepos 5 d. jai po 8 val. paskambino A. M. ir pasakė, kad reikės pasiruošti tikrinti darbuotoją, nes yra įtarimų, kad yra neblaivi. Liudytoja parengė tuščius blankus dėl Nušalinimo nuo darbo, Siuntimą pasitikrinti blaivumą. Tolimesnių įvykių seką liudytoja nurodė analogiškai liudytojoms A. M. ir D. D.. Liudytojos teigimu, pamačius ieškovę, nebuvo abejonių, kad ji girta, nes kabinete buvo alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, buvo kitoks žvilgsnis, ji svirduliavo. Liudytoja nurodė, kad ji surašė Nušalinimo nuo darbo aktą, Siuntimą pasitikrinti blaivumą, jos įteikė dokumentus ieškovei. Pastaroji pasiėmė, tačiau pasakė, kad nesutinka ir atsisako važiuoti tikrintis. Ieškovė pati paskambino ir išsikvietė žmogų, kuris galėjo nuvežti ją namo. Tam žmogui buvo paaiškinta, kad jei ieškovė nėra girta, tai ji turi nuvažiuoti ir pasitikrinti. Liudytoja girdėjusi iš A. M., kad liepos 7 d. vėl buvo įtarimų dėl ieškovės neblaivumo. Liudytoja pažymėjo, kad jai Komisijos sudarymas ieškovės neblaivumui tikrinti nesukėlė nuostabos, kadangi ji kartais pavėžėdavo ieškovę iš darbo namo, nes jos gyveno kaimynystėje, ir ieškovė dažnai būdavo „su kvapeliu“. Taigi, liepos 5 d. buvo ne pirmas kartas, kai nuo ieškovės sklido „kvapelis“ (el.b. t.2, psl 196).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ūkio priežiūros skyriaus energetikas J. B., paklaustas apie liepos 5 d. įvykius, pasakė žinantis 100 procentų, kad tai ne vienkartinis reiškinys. Papasakojo, kad vieną kartą per pietus vežė R. namo moterų prašymu, nes ji buvo neblaivi. Jis visą kelionę ją kalbino, kad neužmigtų. Liepos 5 d. ieškovės eisena buvo kaip išgėrusio žmogaus, t.y. nestabili, ji šlitinėjo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad žiniaraštyje liepos 5 d. ieškovei užfiksuota darbo diena galimai per klaidą. Žiniaraštį pildė ūkvedė, o liudytojas jį pasirašė. Liudytojas teigė, kad negalima atrakinti durų, jei raktas įkištas į spyną (el.b. t.2, psl 196).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais UAB „Avona" darbuotojai A. S., G. V. ir J. L. nurodė, kad atliko remonto darbus Tarnyboje, asmeniškai ieškovės nepažįsta. Šie liudytojai patvirtino, kad lipos 5 d. matė einančią ieškovę, ji buvo neblaivi. Apie neblaivumą sprendė iš eisenos (ieškovė svirduliavo, ją mėtė į šonus), veido (blizgėjo akys). G. V. nurodė matęs, kaip ieškovė buvo vedama iš savo kabineto. Jam A. M. pasakė, kad jos veda ieškovę, nes ji važiuos pasitikrinti kraują. Vėliau A. M. paprašius, visi liudytojai teigia parašę patvirtinimą, kad matė ieškovę neblaivią (el.b. t.2, psl 196).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. K. pasakė, kad ieškovę pažįsta labai gerai, bendrauja su jos šeima, taip pat pažįsta B. ir R., nes jis dirbo Tarnyboje iki 2007 m. kovo 1 d.. Teigė žinąs, kad ieškovė turi rimtų sveikatos problemų, kad ieškovės kalba, jai susijaudinus, tampa nerišli. Papasakojo, kad liepos 5 d. važiavo į autoservisą, kuris yra prie Tarnybos, ir pavėžėjo ieškovę į darbą. Išleidęs ieškovę prie Tarnybos, sėdėjo mašinoje, nes buvo per anksti. Ieškovė jam atnešė atsigerti vandens, jie pasėdėjo drauge mašinoje. Vėliau jis išvažiavo į servisą, o ieškovė grįžo į darbą. Apie 9 val. ieškovė paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų ją pasiimti. Kai jis atvažiavo, atėjo V. (ieškovė) ir dar 3 moterys, iš kurių vieną (L. R.) jis gerai pažinojo. Pastaroji pasakė apie ieškovės problemą, įtarus, jog ji yra išgėrusi, patarė nuvežti ieškovę pasitikrinti blaivumą. Liudytojo teigimu, jis jokio kvapo nuo ieškovės nepajuto. Ji buvo išraudusi, susijaudinusi. Liudytojo teigimu, jį nustebino, kad ieškovei neįdavė jokio dokumento, nebuvo darbdavio įgalioto lydinčio asmens. Liudytojo teigimu, su ieškovę nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jie koridoriuje sutiko kažkokią daktarę, kuri paklausė, kur yra lydintis asmuo ir dokumentai, bei pasakė, kad be jų netikrina. Liudytojas teigia žinąs, kad turi būti darbdavio garantija dėl apmokėjimo už tikrinimo paslaugas. Liudytojo teigimu, jis apie 10 val. 30 min. parvežė ieškovę atgal į darbą ir paliko, tačiau nepamena, ar tą dieną parvežė ją vakare namo. Paklaustas dėl ieškovės alkoholio vartojimo, teigė, kad vartoja kaip visi, kad anksčiau tokių įvykių, kaip liepos 5 d., nebuvo (el. b. t.2, psl. 197).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šios elektroninės civilinės bylos medžiagos matyti, kad 1997-09-09 ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 270, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Bendrojo skyriaus V kategorijos poligrafinės mašinos operatore. Atlikus vėlesnius darbo sutarties pakeitimus, ieškovė buvo perkelta į Ūkio priežiūros skyriaus specialistės pareigas, jai nuo 2015-05-25 nustatytas 11,00 BMA tarnybinis atlyginimas (t.y. 390 Eur neatskaičius mokesčių) (el. b. t. 1, psl. 14-26). Ieškovei nustatytas individualus darbo pradžios ir pabaigos laikas: darbo pradžia pirmadieniais - penktadieniais nuo 7 val., pirmadieniais – ketvirtadieniais darbo pabaiga 16 val., penktadieniais- 14 val. 45 min. (el. bylos priedo l. 19). Šalių teigimu, ieškovės darbo pobūdis buvo teikti Tarnybos darbuotojams kopijuotą medžiagą.

Tarnybos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. ( DK 235 str. 2 d. 8 p. ) nuo 2016-11-03 (el. b.t.2, psl. 35).

Įsakyme dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo nurodyta, kad skirdama ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - Tarnyba vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, Tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. Dl-154 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo", Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 81 „Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" 61 ir 62 punktais, atsižvelgdama į Teisės ir personalo skyriaus vyresniosios specialistės D. D. 2016 m. liepos 8 d. tarnybinį pranešimą „Išvados dėl Ūkio priežiūros skyriaus specialistės V. R. drausminės atsakomybės“ (el. b. t. 1., psl. 35). Atsiliepime į ieškinį atsakovas papildomai nurodė, kad be minėtų teisės aktų, skirdamas nuobaudą vadovavosi „Darbuotojų, vairuojančių transporto priemones ir kitų darbuotojų, neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir tikrinimo prieš darbą ir/ar darbo metu tvarkos aprašu“, patvirtintu 2008 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-92 „Dėl darbuotojų, vairuojančių transporto priemones ir kitų darbuotojų, neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir tikrinimo prieš darbą ir/ar darbo metu tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas). Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgdama į komisijos, sudarytos Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-33 „Dėl komisijos sudarymo" su vėlesniais pakeitimais (toliau - Komisija), 2016 m. liepos 5 d. surašytą ieškovės“ Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau - Nušalinimo aktas), Komisijos 2016 m. liepos 5 d. tarnybinį pranešimą „Dėl V. R. nušalinimo nuo darbo", Ūkio priežiūros skyriaus viršininkės A. M. tarnybinius pranešimus, susijusius su ieškovės galimu neblaivumu, ieškovės pasiaiškinimus dėl galimo neblaivumo ir kitas reikšmingas aplinkybes (el. b. t. 1, psl. 51- 60).

Ieškovė neigia buvusi darbo vietoje neblaivi, teigia nebuvusi nušalinta nuo darbo, nebuvusi darbdavio pristatyta į medicinos įstaigą, esant įtarimams dėl jos neblaivumo, taip pat mano, kad jai drausminė nuobauda paskirta praleidus DK nustatytą 1 mėnesio terminą drausminei nuobaudai paskirti.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino.

DK 241 str. 1 d. nu­sta­to ter­mi­nus, per ku­riuos draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę tai­kan­tis sub­jek­tas tu­ri tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, o DK 241 str. 2 d. nu­sta­to ter­mi­nus, ku­riems pa­si­bai­gus draus­mi­nė nuo­bau­da aplamai ne­ga­li bū­ti ski­ria­ma. Šie ter­mi­nai yra nai­ki­na­mie­ji (DK 28 straips­nis). DK 241 straips­ny­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai skai­čiuo­ja­mi pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les.

DK 241 str. 1 d. įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma tuoj pat, pa­aiš­kė­jus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui, bet ne vė­liau kaip per vie­ną mė­ne­sį nuo tos die­nos, kai pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo, ne­įskai­tant lai­ko, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo. Šios nuo­sta­tos tai­ky­mui yra reikš­min­ga dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na, nes nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos ka­len­do­ri­nės die­nos, ku­rią pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo (DK 26 str. 1 d.). Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui, o DK 241 str. 1 d. nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti dėl draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo ir kon­kre­čios draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo.

Dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas lai­ko­mas darb­da­viui pa­aiš­kė­ju­siu, kai apie tai tam­pa ži­no­ma pa­čiam darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vams (DK 14, 16, 24 straips­niai). Jei­gu apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ta­po ži­no­ma darb­da­vio at­sto­vui, ne­tu­rin­čiam tei­sės skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, jis pri­va­lo ne­dels­da­mas apie tai pra­neš­ti darb­da­viui ar jo at­sto­vui, tu­rin­čiam tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 35 straips­nio 1 da­lis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45).

Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą, svarbu, kad apie teisės pažeidimą sužinotų ne tiesioginis darbuotojo vadovas, ar kitas asmuo, neturintis įgalinimu spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimus, o būtent asmuo, galintis taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę. Be to, DK 241 str. 1 d. nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas yra skir­tas darb­da­viui, ku­riam dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas jau yra pa­aiš­kė­jęs (pa­si­da­ręs aiš­kus), ap­si­spręs­ti ir pri­im­ti spren­di­mą.

Šiuo atveju darbdavys (t.y. asmuo, galintis skirti ieškovei drausminę nuobaudą – Tarnybos direktorius) gavo Tarnybinį pranešimą išvadas dėl ieškovės drausminės atsakomybės 2016-07-08, taigi, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, būtent ši data laikytina darbdavio sužinojimo apie darbo drausmės pažeidimą momentu ir nuo jos pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio terminas. Bylos duomenimis, drausminė nuobauda ieškovei paskirta 2016-07-08 įsakymu, taigi, ji paskirta nepažeidžiant DK nustatyto 1 mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti. Svarbu pažymėti, kad Įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodytas atleidimo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo (t.y. sekančią darbo dieną). Tačiau darbdavys pagal anksčiau patvirtintą atostogų grafiką dar suteikė ieškovei atostogas nuo 206-07-11 iki 2016-08-05 ir Įsakyme nurodė atleidimo iš darbo datą, atitinkančią sekančią dieną po atostogų pabaigos – 2016-08-06. Aplinkybės, jog ši diena buvo šeštadienis, šios bylos kontekste neturi reikšmės, nes ieškovė buvo atleista iš darbo tik 2016-11-03, kadangi ji atostogų metu susirgo, o vėliau jai buvo pratęstos atostogos tiek dienų, kiek ji sirgo, 2016-07-08 sakymas Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ buvo kelis kartus keistas, paskutinį kartą – 2016-10-26 įsakymu dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ pakeitimo Nr. P2-634 (el. b. t.2, psl. 36, 39-42). Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, remiantis DK 241 str. 1 d. nuostatomis, laikotarpis nuo 2016-07-11 iki 2016-11-02, kai ieškovė nebuvo darbe dėl atostogų ir ligos, neįskaitomas į 1 mėnesio terminą, per kurį turi būti paskirta drausminė nuobauda. Taigi, 1 mėnesio termino drausminei nuobaudai paskirti atsakovas nepraleido.

Dėl neblaivumo nustatymo, nušalinimo nuo darbo bei drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo.

Nag­ri­nė­jant gin­čą dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus (tei­si­nius ar­gu­men­tus), pa­grin­džian­čius nu­si­žen­gi­mo kva­li­fi­ka­vi­mą šiurkš­čiu, o teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri įver­tin­ti, ar pa­da­ry­tas nu­si­žen­gi­mas pa­grįs­tai bu­vo kva­li­fi­kuo­tas kaip šiurkš­tus (CPK 3 straips­nio 7 da­lis). (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2004 m. birželio 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 45 patvirtinta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­tikos, tai­kant Dar­bo ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal Dar­bo ko­dek­so 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, api­ben­dri­ni­mo apžval­ga). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015, nurodė, jog „pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 str. 3d. 2p., t.y. darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, bei DK 235 str. 2d. 8 p., kuris numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu yra darbe neblaivus (el, b. t.1, psl 28, 35). Darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaiviu gali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ši aplinkybė turi būti nustatoma pagal tokias aplinkybes: 1) darbuotojo neblaivumo faktą; 2) darbuotojo buvimo darbe faktą, t. y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktą, tai reiškia asmens buvimą darbe tuo metu, kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004).

Šiuo atveju 2016 m. liepos 5 d. ieškovės buvimo darbe darbo metu aplinkybės nėra ginčijamos, ieškovė ginčija buvusi darbe neblaivi.

DK 123 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to darb­da­vio pa­rei­gą nu­ša­lin­ti nuo dar­bo dar­buo­to­ją, jei­gu šis pa­si­ro­dė dar­be ne­blai­vus, ap­svai­gęs nuo tok­si­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Nu­ša­lin­tam dar­buo­to­jui tą die­ną (pa­mai­ną) ne­lei­džia­ma dirb­ti ir ne­mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis. DK ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mui nuo dar­bo. Ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo fak­to ar nu­ša­li­ni­mo prie­žas­čių, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių ap­lin­ky­bių bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis tai fik­suo­ti. Dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo nuo dar­bo fak­tas bei su tuo su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Jei­gu darb­da­vys, nors ir esant DK 123 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tam pa­grin­dui, ne­nu­ša­li­no dar­buo­to­jo nuo dar­bo, tai, ki­lus gin­čui teis­me, ne­pa­nei­gia ga­li­my­bės dar­buo­to­jo bū­se­ną, reikš­min­gą DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to taikymui, nustatyti remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 yra patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) (Žin., 2008, Nr. 55-2113). Pagal šias Rekomendacijas, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan. Esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – Nušalinimo aktas) bei pareikalauti iš darbuotojo paaiškinimo dėl minėtų įtarimų. Jei darbuotojas atsisako, apie tai darbdavys turi pažymėti Nušalinimo akte. Darbuotojui susipažinus su Nušalinimo aktu, jam turi būti siūloma jame pasirašyti, nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su šiuo nušalinimu. Nesutikimo atveju pareiga įrodyti, jog yra blaivus tenka darbuotojui.

Be to, esant įtarimams dėl darbuotojo neblaivumo, įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas turėtų surašyti Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (toliau- Siuntimas) ir jį įteikti darbuotojui. Įteikus siuntimą, darbdavio atstovas arba pristato darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba pats darbuotojas nuvyksta atlikti medicininės apžiūros. Nesutikimo išvykti iš darbo vietos atveju darbdavys gali kreiptis į įmonės vidaus saugos tarnybą (jei tokia įmonėje yra), o jei tokios tarnybos nėra - į policijos pareigūnus, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas elgiasi agresyviai, ar ne.

Šiuo atveju, bylos duomenimis, Rekomendacijose nurodyti veiksmai buvo atlikti, t.y. buvo surašyti tinkamos formos ir turinio Nušalinimo aktas bei Siuntimas dėl neblaivumo nustatymo, ieškovės pareikalauta pasiaiškinti ir gautas jos pasiaiškinimas (kuriame ji neigia neblaivumo faktą ir nesutinka tikrintis blaivumą) (el. b. t. 1, psl. 32-34, 44).

DK ne­reg­la­men­tuo­ja, kaip tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo fak­tai, reikš­min­gi DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui. Šiuos fak­tus darb­da­vys ga­li nu­sta­ty­ti jam pri­ei­na­mo­mis prie­mo­nė­mis ir tvar­ka, ku­ri ne­tu­ri prieš­ta­rau­ti tei­sės ak­tams. Įro­dy­mai, kad darbuotojas dar­bo me­tu bu­vo ne­blai­vus ar ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų, ga­li bū­ti tiek medi­ci­nos iš­va­dos, tiek tą die­ną su­ra­šy­ti dar­be ati­tin­ka­mi ak­tai ir ki­to­kie fak­ti­niai duo­me­nys. Kai ati­tin­ka­ma dar­buo­to­jo bū­se­na fik­suo­ja­ma tą die­ną dar­be su­ra­šy­tu ak­tu, ja­me tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ti po­žy­miai, pa­gal ku­riuos ta bū­se­na yra nu­sta­ty­ta. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog 2016 m. liepos 5 d. 9.00 val. užpildytame Nušalinimo akte yra pažymėti visi požymiai, akivaizdžiai patvirtinantys jog asmuo yra neblaivus: „iš burnos sklindantis alkoholio kvapas", „neadekvati elgsena ", „nerišli kalba", „nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena" (el. b. t. 2, psl. 46-47). Teis­mų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne­blai­vu­mo fak­tui įro­dy­ti ne­pri­va­lo­ma medicinos iš­va­da, tai ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta ir ki­tų įro­dy­mų. Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas ar ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar­ba tok­si­nių me­džia­gų lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo mas­to, taigi ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo mas­tas ne­tu­ri reikš­mės nu­si­žen­gi­mo, kaip šiurkš­taus, kva­li­fi­ka­vi­mui.

Manytina, kad šiuo atveju, kai medicinos patikrinimų bei išvadų apie ieškovės neblaivumą nebuvo atlikta, nes ji pati atsisakė būti darbdavio vežama tikrintis blaivumą, o teise pačiai nuvykti patikrinimui atlikti ji tinkamai nepasinaudojo, tai darbdavys ieškovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – buvimą darbe neblaivia – teisėtumą gali įrodinėti remdamasis kitais turimais įrodymais, kurie teismo vertinami tikybių pusiausvyros principu (CPK 183, 185 straipsniai).

Nors, kaip minėta, medicinos patikrinimų bei išvadų apie ieškovės neblaivumą nebuvo atlikta, jos blaivumas specialiomis techninėmis priemonėmis patikrintas nebuvo, nes darbdavys neturi alkotesterio (ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja A. M.), tačiau požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad ieškovė darbo metu buvo darbe neblaivi, užfiksuoti 2016-07-05 Nušalinimo akte, kurį pasirašė 3 darbdavio sudarytos komisijos narės – šioje byloje liudytojos L. R., D. D. ir A. M. (el. b. t. 1, psl. 32-33). Be to, apie ieškovės neblaivumą raštu nurodė ne tik Tarnybos darbuotojai, bet ir kiti ją matę asmenys – UAB „Avona" darbuotojai A. S., G. V. ir J. L..

Nušalinimo nuo darbo aktas patvirtina, kad ieškovė 2016-07-05 buvo nušalinta nuo darbo dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio, apie ką darbdavio sudaryta komisija sprendė iš tokių požymių: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir neadekvati darbuotojos elgsena, darbuotojai užsirakinus kabinete ir neįsileidus komisijos. Apie jos galimą neblaivumą tvirtino 7 iš 8 teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, iš kurių 3 nėra Tarnybos darbuotojai, jie dirba UAB „Avona“, taigi, nėra pavaldūs Tarnybai, iš jos negauna užmokesčio ir, manytina, neturi suinteresuotumo šiuo atveju palaikyti darbdavio poziciją, kaip klaidingai teigia ieškovė. Be to, sutiktina su darbdaviu, kad šie liudytojai yra suaugę ir turintys gyvenimišką patirtį vyrai, todėl atpažinti neblaivų asmenį, kuris iš pat ryto, apie 7.30 val., šlitinėja ir yra nekoordinuotų judesių, manytina, jiems nebuvo sudėtinga. Svarbu ir ta aplinkybė, kad liudytojas J. B., kuris yra Ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis energetikas, t.y. dirba su ieškove viename skyriuje ir, kaip ir ieškovė, pakankamai seniai dirba Tarnyboje, ją gerai pažinojo, dažnai ją matė ir galėjo objektyviai įvertinti jos būseną, tvirtino, kad ieškovė buvo neblaivi, be to, pažymėjo, jog tokios būklės ieškovė darbe yra ne pirmą kartą, todėl ją pamatęs šlitinėjančią, jis nebuvo nustebęs. Šio liudytojo teigimu, jam ne kartą teko pavėžėti ieškovę iš darbo iki jos namų, pastarajai iš darbo išeinant „su kvapeliu“. Teismas neturi pagrindo suabejoti minėtų liudytojų parodymais, todėl, vertindamas ginčo aplinkybes, jais remiasi.

Ieškovė nurodė, jog ji pati buvo nuvykusi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau dėl to, kad su ja nebuvo darbdavio įgalioto lydinčio asmens ir ji neturėjo reikiamų dokumentų, buvo atsisakyta patikrinti jos blaivumą. Šie ieškovės teiginiai tik iš dalies gali atitikti tikrovę, kadangi jokie teisės aktai nenumato darbuotojo blaivumo patikrinimui atlikti būtinumo vykti kartu su darbuotoju darbdavio įgaliotam lydinčiam asmeniui. Kaip jau minėta, pagal Rekomendacijas esant įtarimams dėl darbuotojo neblaivumo, darbdavio įgaliotas atstovas nedelsdamas turi surašyti Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir jį įteikti darbuotojui. Įteikus siuntimą, darbdavio atstovas arba pristato darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba pats darbuotojas nuvyksta atlikti medicininės apžiūros. Taigi, lydinčio asmens nebuvimas negalėjo būti atsisakymo atlikti patikrinimą priežastimi, priešingai, nei teigia ieškovė. Tačiau, kaip minėta, privalu turėti darbdavio siuntimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad darbdavys įsipareigoja atlyginti medicininės apžiūros išlaidas. Toks 2016-07-05 siuntimas, pasirašytas Tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos L. R., pateiktas šioje byloje. Komisijos narių, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojomis, teigimu, šis Siuntimas buvo įteiktas ieškovei prieš jai išvykstant iš darbo. Ieškovė neneigia, jog Siuntimas jai buvo įteiktas, tačiau teigia nepamenanti, kada tai įvyko, teigia atvykusi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą jo su savimi neturėjusi. Šiuo atveju aplinkybės, jog ieškovė galimai neturėjo su savimi siuntimo galėjo būti atsisakymo ją patikrinti priežastimi, tačiau kadangi pati ieškovė ir jos prašymu teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. neneigė, jog ieškovei toks siuntimas darbdavio buvo išduotas, tai atsakomybė už siuntimo nebuvimą (neradimą) tenka pačiai darbuotojai. Pažymėtina, jog ne vien deklaratyviai tvirtindama, o tikrai norėdama paneigti darbdavio įtarimus ir patvirtinti savo blaivumą, būdama apdairi ir rūpestinga darbuotoja, ieškovė, jau žinodama būtinumą turėti su savimi Siuntimą ir jo neradusi, vežama draugo, galėjo sugrįžti į darbą ir paprašyti naujo Siuntimo, tačiau taip nepasielgė, nors tvirtino sugrįžusi į darbą. Šiuo atveju ieškovė nepasinaudojo galimybę paneigti darbdavio įtarimus, jokių svarių aplinkybių, galinčių paneigti atsakovo ir 7 liudytojų teiginius apie ieškovės galimą girtumą 2016-07-05 ieškovė nenurodė ir įrodymų, galinčių paneigti šiuos įtarimu, nepateikė.

Pastebėtina, jog ieškovė tvirtina nepavykus pasitikrinti sugrįžusi į darbą ir dirbusi visą darbo dieną, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Jos žodžius iš dalies patvirtina tik liudytojas A. K., teigdamas, kad po Vilniaus priklausomybės ligų centro parvežė ieškovę į darbą, tačiau jo parodymai nepatvirtina, kad ieškovė buvo savo darbo vietoje, vykdė darbo užduotis, išbuvo darbe iki darbo dienos pabaigos. Tiesioginė viršininkė ieškovės sugrįžimo į darbą nematė, jos teiginius kategoriškai neigia, kitų asmenų, kurie galėtų paliudyti jos buvimą darbe iki darbo dienos pabaigos, pati ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai darbus ji atliko ir kieno prašomą kopijuotą medžiagą parengė sugrįžusi į darbą, neįvardijo. Taigi, mažai tikėtina, kad ieškovė buvo sugrįžusi į darbą, o jei ir buvo, tai be pagrindo, kadangi ji buvo nušalinta nuo darbo, o įrodymų, jog ji nėra apsvaigusi, ji neturėjo.

Taigi, teismo nuomone, CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad ieškovė 2016-07-05 darbo laiku savo darbo vietoje buvusi blaivi, o jos svirduliavimas, nerišli kalba ir kiti veiksmai, iš kurių ją matę aplinkiniai (komisijos narės, bendradarbis ir UAB „Avona“ darbuotojai) sprendė, jog pastaroji yra neblaivi, buvo sąlygoti ieškovės staigiu negalavimu ar liga. Atsisakiusi būti nuvežta darbdavio pasitikrinti blaivumą į medicinos įstaigą, ieškovė prisiėmė sau atsakomybę įrodyti darbdaviui, jog darbo metu yra blaivi, tačiau šito neįrodė nei darbdaviui nei teismui. Priešingai, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, 7 iš 8 apklaustų liudytojų paaiškinimus labiau tikėtina, kad ieškovė darbo metu savo darbo vietoje buvo neblaivi ir bandė tą nuslėpti, tačiau nesėkmingai.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas, ap­svai­gi­mas nuo nar­koti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, kai to­kios bū­se­nos dar­buo­to­jas yra: a) dar­bo me­tu dar­be; b) ne dėl įmo­nė­je vyks­tan­čių ga­my­bos pro­ce­sų.

Kadangi ieškovė neįrodė, kad 2016 m. liepos 5 d. darbo metu darbe buvo blaivi, o Tarnybos (ir pačios ieškovės) veikla nėra susijusi su gamybos ar kitokiais procesais, kurie galėtų sukelti apsvaigimą, tai toks elgesys pripažintinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbdavys turi teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Darbdavio apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovę, tikėtina, įtakojo ir 2016 m. kovo mėnesio įvykiai, t.y. ieškovės elgesys (ir galimas neblaivumas), kurio pasekoje ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda (jos, pabrėžtina, ieškovė neginčijo) ir 2016-03-16 direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, specialiai skirta periodiškai tikrinti ieškovės buvimą darbe, neblaivumą/ apsvaigimą, surašant aktus (el. b. t. 2, psl. 43-44). Taigi, darbdavys jau turėjo pagrindo abejoti ieškovės blaivumu, o kad 2016 m. liepos 5 d. buvo priešingai, ieškovė, neatlikusi blaivumo patikrinimo, darbdavio neįtikino.

Kaip minėta, įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodytas atleidimo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo. Tačiau svarbu tai, jog toks atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda. DK 240 str. 1 d. nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Bylos duomenimis, ši procedūra taip pat buvo atlikta tinkamai, t.y. darbdavys pareikalavo pasiaiškinti, nurodydamas, kad darbuotoja įtariama padariusi šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o darbuotoja pateikė lakonišką pasiaiškinimą, kuriame nenurodė jokių aplinkybių, tik teigė buvusi darbe blaivi (el. b. t. 2, psl. 54- 55). Pastebėtina, jog pačiame reikalavime pasiaiškinti nedetalizuotos aplinkybės, kurioms esant ieškovės veiksmai buvo traktuoti kaip jos padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, tačiau toks trūkumas yra formalus, vien šis trūkumas negali būti pagrindu drausminės nuobaudos skyrimo procedūros neteisėtumui konstatuoti.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog darbdavys turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo DK 136 str. 3d. 2p., 235 str. 2 d. 8 p. pagrindu, atleidimo iš darbo procedūra iš esmės atitiko tokiam atleidimui iš darbo keliamus reikalavimus, o nežymūs darbdavio padaryti ir vėliau jo paties ištaisyti tam tikri įforminimo pažeidimai (pvz. pirminiame įsakyme nurodyta atleidimo iš darbo data, tenkanti šeštadieniui; fiksuota vienos dienos pravaikšta ieškovės nedarbingumo laikotarpiu, kuri vėliau ištaisyta) niekaip neįtakoja pačios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, taigi nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, netenkinami ir išvestiniai ieškovės reikalavimai: dėl atsakovo 2016-10-26 įsakymo dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016-07-08 sakymo Nr. P-2376 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (atleidimo iš darbo) V. R.“ pakeitimo Nr. P2-634, pripažinimo neteisėtu, dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių ir argumentų nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie yra teisiškai reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1d. 6p.). Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atmetus jos ieškinį, žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas (CPK 83 str. 1d. 1p., 96 str. 2 d.).

Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) suma yra mažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), atmetus ieškinį, pašto išlaidos valstybės naudai iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259-270 str. str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė