Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad atsakovė nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 1997-1999 m. atsakovė nutarė butą parduoti už 36 000 Lt. Atsirado buto pirkėja - ieškovė Z. V. su dukra. Taip atsakovė susipažino su ieškove. Ieškovė prašė perduoti jai buto raktus daiktų pasidėjimui, būsimą buto pardavimo sandorį užtikrino 3000 Lt rankpinigiais, tačiau pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis niekada nebuvo sudaryta, ieškovė daug metų gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, nemokėjo buto komunalinių patarnavimų mokesčių, nesudarė buto pirkimo-pardavimo sutarties ir nemokėjo pinigų už ketinamą įgyti butą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė Z. V. neatvyko į teismo posėdį. 2019 m. gruodžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė Z. V. nesutiko, kad būtų pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, nurodė, kad jai reikalinga advokato pagalba, kuria naudosis bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Dėl to teismas tenkino ieškovės prašymą ir bylos nagrinėjimas iš esmės buvo paskirtas kitame teismo posėdyje. Tačiau iki teismo posėdžio pradžios ieškovė nepateikė jokios su atstovu sudarytos sutarties, į teismo posėdį ieškovė ir jos atstovas neatvyko. 2020 m. sausio 27 d. ieškovė elektroniniu laišku pranešė teismui, kad ji turi skubiai gultis į ligoninę 10 dienų (b.l. 44), tačiau nepateikė jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių duomenų, todėl teismas pateikė paklausimą VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei bei gavo atsakymą, kad I. V. ligoninėje nėra gydoma. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Panevėžio m., ieškovė nenurodė ligoninės, į kurią ji yra galimai guldoma gydymui, pavadinimo, todėl teismas laiko, kad kreipiantis į ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančią gydymo įstaigą yra išnaudotos galimybės patikrinti ieškovės nurodytas aplinkybes ir daryti išvadą, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir per protingą terminą nepasirinko atstovo, kuris jai atstovautų teisme.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Teismas turi siekti, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei yra tinkamai pranešta apie teismo posėdį, bylos nagrinėjimas yra pažengęs – byloje buvo atlikti visi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai, paskirta ir atlikta rašysenos ekspertizė, todėl teismas vertina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šioje situacijoje yra netikslingas, tokio reikalavimo nereiškė ir atsakovė. Bylos nagrinėjimas iš esmės yra proritetinis palyginti su formalaus bylos įrodymų vertinimo pagrindu priimamu sprendimu už akių, atsakovės atstovas pateikė prašymą vietoje sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės, todėl byla nagrinėjama iš esmės ieškovei nedalyvaujant pagal byloje esančią medžiagą (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 234 straipsnis, 285 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir CPK 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

CK 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi skolos raštelye nurodytu jo surašymo laiku, numatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis).

Ieškovė Z. V. ieškinį grindžia išimtinai 2009 m. kovo 10 d. skolos rašteliu, pagal kurį atsakovė I. V. pasiskolino iš Z. V. 29 000 Lt ir įsipareigojo pinigų sumą grąžinti su 2 procentų mėnesio palūkanomis pareikalavus pinigų davėjai.

Dėl minėto skolos raštelio, o taip pat ir kito skolos dokumento – 2009 m. kovo 12 d. vekselio (kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), suklastojimo ir panaudojimo atsakovė I. V. 2019 m. kovo 1d. ir 6d. pareiškimais kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b.l. 32-36). Pagal I. V. pareiškimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-109644-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje įvykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas objektų tyrimas ir pateikta 2019 m. gegužės 31d. specialisto išvada Nr. 11-647(19), kurios 1 punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2009 m. kovo 10 d. skolos raštelyje, eilutėje „Pinigus gavau“, rankraštinį įrašą parašė ir pasirašė ne I. V. (b.l. 73-77). Ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (b.l. 71).

Ieškovei išsakius abejones specialisto išvados teisingumu, jos prašymu civilinėje byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kurią atliko ieškovės pasiūlytas ekspertas A. B. (b.l. 188-190). 2019 m. lapkričio 28 d. Ekespertizės akto Nr. 20191128/01 išvadoje ekspertas nurodė, kad 2009 m. kovo 10 d. skolos raštelyje rankraštinį įrašą „I. V.“ parašė ir greta pasirašė ne I. V. (2 t. b.l. 2-4).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. kovo 10 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl 29 000 Lt paskolos bei, kad atsakovė I. V. gavo grynais 29 000 Lt iš ieškovės Z. V.. Atsakovė šias aplinkybes neigia. Paskolos sutartyje nėra atsakovės rankraštinių įrašų, ieškovės pateiktas skolos dokumentas – suklastotas, todėl juo remtis nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktomis specialisto išvadomis, tiek teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Kitų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių paskolos santykių egzistavimą, byloje nebuvo nurodyta ir pateikta.

Iš atsakovės paaiškinimų, LITEKO teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovės ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (I. V. reikalavimas) ir buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu bei nuosavybės teisės į butą pripažinimo (Z. V. reikalavimas) buvo nagrinėjamas Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-189-902/2019. Tačiau procesas byloje yra pasibaigęs, Z. V. neįrodė nuosavybės teisės į butą. Aplinkybė, kad šalys sprendė ginčą teisme, susijusį nekilnojamuoju turtu, nesudaro pagrindo daryti prielaidų, kad paskolos santykiai galėjo kilti dėl bylos ginčo objektu buvusio nekilnojamojo turto.

Ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 1), byloje mokėtinas žyminis mokestis 554 Eur ir 50 Eur už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, 600 Eur ieškovės patirtos ekspertizės atlikimo išlaidos (2t. b.l. 24-25), 1000 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 88-92, 2t. b.l. 42).

Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteistinos visos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 642 Eur ir atsakovei – 1000 Eur už teisinės pagalbos teikimą (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 642 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.