- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-248-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09166-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1808-454/2014 pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises (trečiasis asmuo – V. Š.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė: ,,Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Raudondvario seniūnijos Raudondvario kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemę 2010-03-31 žiniaraštyje Nr. 1 ieškovės N. P. parašais patvirtintus jai gražintinų žemės sklypų: Nr. 264-1: 1,38 ha, Nr. 264-2; 1,29 ha plotų suderinimus pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo dienos“; ,,įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovei nuosavybės teises natūra į likusią laisvą žemę buvusiame O. M. ir V. M. sklype Kauno rajono, Raudondvario seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime“ (t. 1, b. l. 192–194).
Ieškovė ir jos atstovai paaiškino, kad 1991 m. ieškovė kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią 3,31 ha dalį žemės sklypo, kuris iki 1940 m. priklausė V. ir O. M. Kauno rajone, Raudondvario seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo pat metu trečiasis asmuo taip pat kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,31 ha žemės sklypo dalį. 1992-11-24 jos pasirašė susitarimą, kad kiekviena pretenduoja į 3,31 ha žemės sklypo dalis. 1993-05-07 ieškovė pateikė prašymą suteikti jai 3,31 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti (duomenys neskelbtini) kaime, jai grąžintiname sklype. 1995-09-12 ieškovė gavo pažymą, kurioje patvirtinta, kad jos seneliai valdė 6,62 ha žemės ir kad jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 3,31 ha žemės dalį.1995-11-21 buvo surašytas žemės sklypo, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovei grąžinamas 3,01 ha sklypas žemės ūkio veiklai. Šio akto pagrindu 1996-10-10, 12 d. buvo sudarytas ir patvirtintas laikinas grąžinamo žemės sklypo planas. Tačiau ieškovei nuosavybės teisės atkurtos nebuvo, dėl ko ji ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas. 2012-06-11 ieškovė gavo atsakymą ir 2012-06-04 sprendimą, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės bendrai į 2,67 ha žemės. Tad šiuo sprendimu jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,34 ha žemės. Todėl 2012-10-02 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusius 0,34 ha žemės, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad ieškovė sutiko su natūra suprojektuotais žemės sklypais ir pasirašė. Ieškovė buvo apgauta, manė, kad pasirašė tik tam, kad būtų išspręstas namų valdos sklypo plotų dydžių klausimas, o ne dėl jai grąžintino sklypo dalių, todėl sklypų Nr. 264/1 ir 264/2 plotų suderinimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Patenkinus šį reikalavimą būtų reali galimybė atkurti nuosavybės teises ieškovei natūra į likusį jai negrąžintos žemės plotą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. 1993-05-07 ieškovė pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių. 2003-01-03 buvo parengta pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,31 ha buvusių savininkų O. M. ir V. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. 6,62 ha valdytos žemės. 1995-11-21 ieškovei paženklintame žemės sklype Nr. 264 I. Č. prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,25 ha žemės sklypas, V. I. prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų leistas įteisinti 0,0988 ha žemės sklypas ir namo eksploatavimo bendrijai „Krantas“ leista įteisinti 0,3257 ha žemės sklypas. Taigi, dalis ieškovei paženklinto žemės sklypo Nr. 264 yra pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė, t. y. žemė užimta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais gyvenamaisiais pastatais. Todėl į visą ieškovei 1995-11-21 paženklintą žemės sklypą Nr. 264 nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Ieškovei žemės grąžinimo natūra klausimas buvo sprendžiamas rengiant 2010 metais Kauno rajono Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, ieškovė įrašyta į pirmąją eiliškumo grupę pirmu numeriu. Atsižvelgiant į tai, ji buvo kviečiama aptarti grąžintinų natūra žemės sklypų išdėstymo ir ribų nustatymo klausimus 2010-03-31 pretendentų susirinkime. Šio susirinkimo metu ji pasirašė žiniaraštyje, suderindama suprojektuotų grąžintinų natūra žemės sklypų Nr. 264-1, Nr. 264-2 ir Nr. 264-3 plotus ir ribas. Ieškovė per projekto viešo svarstymo laikotarpį pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų ploto ir ribų nereiškė, todėl projektas buvo patvirtintas, 2012-06-04 sprendimu ieškovei atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypus Nr. 264-1 ir Nr. 264-2. Apie tai, kad žemės sklype Nr. 264-3 ieškovei numatoma grąžinti natūra 0,05 ha žemės, jai buvo pranešta 2011-04-08, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bus sprendžiamas, kai žemės sklype esantiems pastatams bus suteiktas adresas. Ieškovė buvo informuota ir jai išsiųsti dokumentai, susiję su jai atkurtomis nuosavybės teisėmis į sklypus Nr. 264-1 ir Nr. 264-2. Ieškinio pirmojo reikalavimo tenkinimas ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių. Laisvos žemės buvusioje O. M. ir V. M. žemėje nėra, todėl ir ieškovės prašymas atkurti nuosavybės teises natūra yra neįgyvendinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-09-29 sprendimu (t. 2, b. l. 10–13) ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 18,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 3,31 ha žemės dalį natūra iš bendro jos seneliams O. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdyto 6,62 ha žemės sklypo. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2003-01-03 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad ieškovė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,31 ha buvusių savininkų O. M. ir V. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj. 6,62 ha valdytos žemės. Ieškovei žemės grąžinimo natūra klausimas buvo sprendžiamas rengiant 2010 metais Kauno rajono Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (t. 1, b. l. 27–31, 162). Ieškovė Kauno apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymu Nr. 02-05-2208 patvirtintame pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius minėtoje kadastro vietovėje, sąraše įrašyta į pirmąją eiliškumo grupę pirmu numeriu (t. 1, b. l. 32). Ieškovė buvo kviečiama aptarti grąžintinų natūra žemės sklypų išdėstymo ir ribų nustatymo klausimus 2010-03-31 pretendentų susirinkime (t. 1, b. l. 61–64, 163–167). Šio susirinkimo metu ieškovė pasirašė rengiamo Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo su pirmos eiliškumo grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, suderindama suprojektuotų grąžintinų natūra žemės sklypų Nr. 264-1 (1,38 ha), Nr. 264-2 (1,29 ha) ir Nr. 264-3 (0,20 ha) plotus ir ribas (t. 1, b. l. 60, 168). Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpiu ieškovė pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų dėl jai suprojektuotų žemės sklypų ploto ir ribų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, šis projektas Kauno apskrities viršininko 2010-06-28 įsakymu Nr. 02-05-6856 buvo patvirtintas.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti jai grąžintinų žemės sklypų Nr. 264-1 ir Nr. 264-2 plotų suderinimus negaliojančiais, nurodžiusi, kad tenkinus reikalavimą jai atsirastų teisė reikalauti atkurti nuosavybės teises natūra į likusius 0,34 ha žemės. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo yra galutinai išsprendžiamas ginčas tarp šalių, turi būti įvykdomas ir tuo sukelti šalims teisines pasekmes. Teismas iš prie bylos pateiktos nuosavybės teisės atkūrimo bylos medžiagos bei byloje pateiktos ištraukos iš Kauno apskrities Kauno rajono Raudondvario seniūnijos Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013-07-17 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-865 (t. 1, b. l. 127), nustatė, kad O. M. ir V. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) km., Kauno raj. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Į O. M. ir V. M. 6,62 ha žemės sklypo ribas patenka I. Č. prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1992-07-02 sprendimu Nr. 353 leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,25 ha žemės sklypas, V. I. prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-12 potvarkiu Nr. 49-p leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,0988 ha žemės sklypas ir Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-13 potvarkiu Nr. 51-p namo eksploatavimo bendrijai „Krantas“ leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,3257 ha žemės sklypas, 0,20 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame ¼ dalis pastatų priklauso ieškovei, o kitos ¾ dalys kitiems piliečiams. Taip pat į šį sklypą patenka bendro naudojimo kelias 0,20 ha, namų valdomis užimta žemė 0,60 ha, V. Š. sklypas Nr. 323, ieškovės sklypai Nr. 264-1 ir 264-2 5,67 ha, J. T. privati žemė 0,15 ha. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. ir 2 d. kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių, namų valdų (sodybų) sklypų ir yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad net ir patenkinus ieškovės pirmąjį reikalavimą, teismo sprendimas jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes dalis O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos žemės yra valstybės išperkama.
Ieškovė antruoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises į likusią laisvą žemę. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2012-06-04 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. 264/1 1,38 ha ir Nr. 264-2 1,29 ha (t. 1, b. l. 24–16, 105–107). Šis sprendimas su žemės sklypų planais buvo ieškovei įteiktas (t. 1, b. l. 22–23). Ieškovė šio sprendimo neskundė. Kitos laisvos žemės O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. nėra. Ieškovė teigė, kad yra laisvos žemės apie 0,40 ha, tačiau nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisvas (neužstatytas). Teismas pažymėjo, kad kompetentingos institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos), atsakydamos į ieškovės skundus (2012-11-26 raštu Nr. 1SS-(7.5)-2237), yra ieškovei išaiškinusios dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo, ieškovė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka atsakymo nėra skundusi. Be to, ieškovė neprašė teismo pripažinti tam tikrą teritoriją esant laisva (neužstatyta), todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2003, kurioje yra nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja ir sprendimus priima Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytos institucijos, o teismine tvarka šių sprendimų teisėtumas tikrinamas tik kilus ginčui, neginčijant nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų, teismas ieškovės reikalavimus laikė nepagrįstais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė, atstovaujama advokato Vytauto Gusto, apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 24–26) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, pažeisdamas esminius civilinio proceso principus, neatskleidė bylos esmės ir neįvykdė teisingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisėtai ir tendencingai neišnagrinėjo ir sprendime neaptarė tų esminių, itin svarbių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais rėmėsi ieškovė aiškindama ieškinio esmę ir įrodinėdama savo teiginius. Nors sprendimo aprašomojoje dalyje išvardintos tos ieškovės nurodytos aplinkybės (paremtos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais), pradedant nuo 1991 m., kai ji kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę ir toliau nurodant kitas svarbias datas, tačiau teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pradedama konstatavimu, kad ieškovė kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau toliau neminint jokių kitų svarbių atkūrimo proceso etapų ir atitinkamų datų, o taip pat visiškai nenurodant ir neanalizuojant ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nei jos pačios paaiškinimų, susijusių su pateiktais įrodymais ir aplinkybėmis. Teismo motyvai pradedami nuo 2003-01-03 atsakovės parengtos pažymos, iš kurios akivaizdu, kad ieškovė pretendavo į 3,31 ha žemės dalį iš bendro 6,62 ha sklypo, tačiau ši teismo paminėta pažyma visiškai nebuvo aptarta ir nenustatyta jos reikmė ginčo sprendimui. Toliau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pereinama prie 2010 metais įvykusių su byla susijusių faktų, tarp kurių paminėtas 2010-03-31 pretendentų susirinkimas, kurio metu ieškovė pasirašė ant jai suprojektuotų žemės 2 ginčo sklypų planų, pagal kuriuos jai atkurtinos žemės plotas buvo žymiai sumažintas ir dėl ko ji vėliau kreipėsi į teismą dėl tų parašų pripažinimo negaliojančiais nuo pasirašymo dienos, motyvuojant tuo, kad jie buvo išgauti apgaule. Tačiau ir šios aplinkybės teismo sprendime visiškai nebuvo paminėtos, t. y., ar iš esmės buvo toks susirinkimas, ar tik ieškovė buvo pakviesta ir jai pakišta pasirašyti, kaip ji aiškino, ant namų valdos planų, t. y. teismo visiškai nesudomino tikrosios ieškovės valios egzistavimas, pasirašant tų planų suderinimus, pasirašymo aplinkybės ir tos aplinkybės, kurios akivaizdžiai patvirtino, kad tokios ieškovės valios niekada nebuvo ir negalėjo būti. Teismas iš viso nenagrinėjo ir neįvertino jokių ieškovės nurodytų aplinkybių, tendencingai priimdamas kaip neginčytinus atsakovės pateikiamus faktus, nors ir tokius, kurie tariamai „paaiškėjo“ tik jau vykstant bylos nagrinėjimui (pavyzdžiui, dėl aplinkybių, susijusių su išperkamos žemės plotais: atsakovė be jokio pagrindimo teigė, kad į ieškovei atkurtiną žemės plotą patenka 0,20 ha kelių, nors tai akivaizdžiai nepagrįsta aplinkybė, nes ieškovės pusseserės V. Š. sklype (kuris buvo sudedamoji bendro 6,62 ha sklypo dalis) jokių kelių nenumatyta, tik 2014-03-21 paaiškėjo, kad dar „apie 0,15 ha“ kaip valstybės išperkama žemė iš ieškovės sklypo buvo paimta ir perduota gretimo sklypo pretendentei J. T., nors toks paėmimas visiškai neįmanomas, nes prieštarauja pagrindiniams žemės reformos įstatymams. Visus šiuos atsakovės pateikiamus faktus teismas priėmė be jokios abejonės ir jais rėmėsi kaip neginčytinais, nors to ir neaptarė sprendime, tačiau jų pagrindu konstatavo, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, kad negalės kilti teisinių pasekmių, t. y. laisvos žemės nėra likę, nors teismui ieškovė pateikė ne tik paaiškinimus, bet ir tikslius skaičiavimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad faktiškai laisvos žemės buvusiame 6,62 ha sklype yra likę ne mažiau kaip 0,34 ha, tereikia tik, kad atsakovė būtų įpareigota atlikti jos kompetencijoje esančius žemės matavimo veiksmus. Tačiau kitas teismo argumentas buvo tas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra laisvos žemės natūra toje vietoje, kurioje ieškovei turi būti atkurtos nuosavybės teisės.
Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo esminių ieškinio aplinkybių, todėl apeliantė šias aplinkybes nurodo apeliaciniame skunde.
Ieškovė 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią 3,31 ha dalį iš bendro 6,62 ha ploto žemės sklypo, kuris iki 1940 m. priklausė jos seneliams V. ir O. M. Kauno rajono, Raudondvario seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo pat metu jos pusseserė V. Š. taip pat kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią senelių M. žemės dalį – 3,31 ha, esančią tame pačiame sklype. 1992-11-24 abi pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtino, kad kiekviena iš jų pretenduoja atkurti nuosavybės teises į lygias buvusių savininkų žemės dalis – kiekviena į 3,31 ha. 1993-05-07 ieškovė Raudondvario apylinkės ART įteikė prašymą suteikti jai 3,31 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti (duomenys neskelbtini) kaime, jai nuosavybės teise grąžinamame sklype. 1995-09-12 tuometinės apylinkės agrarinės reformos tarnybos (ART) pirmininkė N. P. įteikė ieškovei pažymą, kurioje buvo patvirtinta, kad jos seneliai O. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdė 6,62 ha žemės ir kad jai, kaip teisėtai pretendentei, pagal susitarimą nuosavybės teisės turi būti atkurtos į 3,31 ha žemės. 1995-11-21, dalyvaujant pačiai ieškovei, minėtai apylinkės ART pirmininkei N. P., valstybinio žemėtvarkos instituto vyresniajai inžinierei J. M., o taip pat kviestiniams J. T., V. Š., V. J., atlikus sklypo parodymo ir paženklinimo darbus vietoje, buvo surašytas ir patvirtintas „žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje“ aktas, skirtas ieškovei. Šiame akte pažymėtam ir paženklintam sklypui buvo suteiktas Nr. 264, o taip pat nurodyta, kad natūra ieškovei grąžinama 3,01 ha žemės ūkio veiklai. Pasirašant aktą nei vienas iš dalyvavusių asmenų jokių pastabų nepareiškė. Ieškovė sutiko, kad natūra jai būtų grąžinta ne visa priklausanti dalis, nes likusiuose 0,30 ha buvo kitiems asmenims priklausančios namų valdų dalys (tarp jų ir jos pačios bendros su kitais bendraturčiais 0,20 ha namų valdos žemės dalis), todėl ši žemės sklypo dalis pagrįstai buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. 1996-10-10, 12 dienomis, remiantis pirmiau paminėtu aktu, buvo sudarytas ir patvirtintas laikinas grąžinamo žemės sklypo planas (M 1:10000), kuriame buvo pažymėtas ieškovei natūra grąžinamas 3,01 ha sklypas Nr. 264 Raudondvario kadastro vietovėje (kodas Nr. 5270), kadastro bloke Nr. 0010. Planą pasirašė Kauno rajono Žemės gražinimo tarnybos viršininkė R. S., inžinierė J. M., Valstybinio žemėtvarkos instituto I Kauno žemėtvarkos skyriaus grupės vadovė B. M.. Kitai pretendentei (trečiajam asmeniui V. Š.) grąžinimui natūra priklausantis gretimas sklypas šiame plane pažymėtas Nr. 323. Plane labai aiškiai ir suprantamais simboliais pažymėti tie abiejuose sklypuose (Nr. 323. Nr. 264) esantys plotai, kurie buvo priskirti valstybės išperkamai žemei. Minėtų trijų dokumentų (pažyma, aktas, planas) egzistavimą ir jų autentiškumą 1999-05-31 patvirtino Kauno rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjas T. T., kurio dispozicijoje buvo dokumentų originalai; šis pareigūnas savo antspaudu ir parašu patvirtino jų kopijas, pateiktas ieškovės atstovo jos sutuoktinio V. P. prašymu. Visi šie dokumentai buvo pateikti teismui, atsakovas jų nenuginčijo. 1998-04-22 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/6636 V. Š. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3 ha žemės natūra, kartu pažymint, kad į likusius 0,31 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau (lygiai kaip ir ieškovei). Kauno apskrities viršininkas šiai pretendentei patvirtino išvadą Nr. R-445-4723 dėl teisės atkurti nuosavybės teisę į likusius 0,31 ha žemės Kauno rajono Raudondvario seniūnijoje. T. y. paminėtos aplinkybės patvirtino faktus, kad: a) visame grąžintiname 6,62 ha žemės sklype abiem pretendentėm (ieškovei ir trečiajam asmeniui) buvo nustatyta bendra apie 0,60 ha valstybės išperkamos žemės dalis, kad kiekvienai iš jų teko vienodai - po 0,30 ha valstybės išperkamos žemės (šie dydžiai galėjo labai nežymiai kisti po tikslesnių matavimų), dėl kurių nei ieškovė, nei jos pusseserė tada nereiškė jokių pretenzijų; b) nebuvo jokio objektyvaus būtinumo nustatyti bendrame 6,62 ha sklype papildomos ir žymiai didesnės valstybės išperkamos žemės dalies be tos, kuri jau buvo nustatyta – 0,60 ha; c) dėl visiško situacijos aiškumo atlikus sklypo parodymo ir paženklinimo procedūrą natūroje, nebuvo jokių prielaidų, kad toks būtinumas galėtų kilti ateityje, to nepatvirtina jokie kiti neginčytini įrodymai.
Nors vienai iš pretendenčių V. Š. nuosavybės teisės buvo atkurtos 1998 m., tačiau ieškovei nuosavybės teises atkurti delsė dėl nepaaiškinamų priežasčių. Po nevienkartinių žodinių prašymų ir pažadų, gaunamų iš atsakingų tarnautojų, kurie piktybiškai jų nevykdė, 2000-11-23 eilinį kartą ieškovė kreipėsi raštišku pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo į Kauno rajono savivaldybės kontrolierę. Kauno rajono savivaldybės kontrolierė 2000-12-12 raštu į pareiškimą atsakė, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimas nėra vilkinamas, nes cit.: „byla parengta 1995 m.“, t. y. ši atsakinga tarnautoja, patikrinusi nuosavybės teisių atkūrimo eigos faktus, užfiksuotus dokumentuose, nerado pagrindo paneigti to, kad pretendentė pagrįstai reikalavo nuosavybės teises atkurti į 3,01 ha natūra pagal aukščiau minėtus 1995–1996 m. parengtus dokumentus. 2012-05-18 ieškovė vėl kreipėsi į Nacionalinės Žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių jai neatkuriamos nuosavybės teisės natūra į 3,01 ha žemės ir pateikti su tuo susijusią dokumentaciją, žemėtvarkos projektą, sklypo brėžinius. 2012-06-11 ieškovei paštu buvo įteikti atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus atsiųsti dokumentai – atsakymas į minėtą prašymą Nr. 78D-1261 su tokiais priedais: Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kauno rajono skyriaus vedėjo, 2012-06-04 sprendimas Nr. 7S-(14.7.3.)-202, kuriuo ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės bendrai į 2,67 ha žemės (sklypai plane Nr. 264-1: 1,38 ha, Nr. 264-2: 1,29 ha) su šių sklypų planais. Tuo būdu ieškovės nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į dalį - 0,34 ha natūra grąžintinos žemės (3,01 ha - 2,67 ha - 0,34 ha), iš kurių 0,05 ha sudaro jai tenkanti dalis 0,20 ha bendro ploto namų valdoje, kuri yra grąžintiname (6,62 ha) sklype, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nuosavybės teisės natūra ieškovei nebuvo atkurtos į 0,34 ha žemės.
2012-10-02 Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriui ieškovė įteikė motyvuotą prašymą imtis veiksmų nedelsiant atkuriant nuosavybės teises į likusius 0,34 ha žemės natūra Kauno raj., Raudondvario sen., (duomenys neskelbtini) kaime. 2012-10-12 gautas 2012-10-11 NŽT Kauno rajono skyriaus atsakymas Nr. 7SD-(14.7.104.)-1937, kuriame teigiama: „…pagal patvirtintus Kauno apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymu Nr. 02-05-2208 sąrašus (piliečių, kuriems buvo suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai) į 2010-03-31 piliečių susirinkimą buvo kviečiami pirmos eiliškumo grupės pretendentai, pageidaujantys gauti žemės sklypus natūra. Susirinkime dalyvavusi ieškovė sutiko su natūra suprojektuotais žemės sklypais ir pasirašė Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 5 priede“. Vėliau atsakovė pateikė aukščiau nurodytame 2012-10-12 gautame atsakyme Nr. 7SD-(14.7.104.)-1937 minimą dokumentą: Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 5 priedą: „Kauno apskrities Kauno rajono (savivaldybės) Raudondvario seniūnijos Raudondvario kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštį (2010-03-31 Nr. 1), kurio lentelėje esančiame pretendentų sąraše ieškovės pavardė pažymėta Nr. 1, o taip pat matyti jos 2010-03-31 pasirašyti 3 parašai lentelės grafoje „žemės sklypų išdėstymo ir ribų suderinimas“ ties atskirose eilutėse parašytais skaičiais 264-1: 1,38; 264-2: 1,29; 264-3: 0,05, kurie reiškė atitinkamų suprojektuotų sklypų plotų dydžius. Ieškovė tokiais savo veiksmais įvykdė sandorius (CK 1.63 str.), kuriais panaikino dalį jai priklausančių civilinių teisių ir pareigų, t. y. pasirašydama šiame dokumente ir savo parašais suderindama nurodytų 2 ginčo sklypų (264-1, 264-2) plotų dydžius, ji tuo pačiu atsisakė dalies nuosavybės teisės į maždaug 0,34 ha (3,01 ha - 2,67 ha) natūra gražintinos žemės. Kadangi sklypas Nr. 264-3 yra jai skirta namų valdos ploto dalis (0,05 ha), su kuria ji sutiko, todėl šioje dalyje ji jokių reikalavimų nekėlė.
Pati ieškovė, o taip pat ir jos atstovas sutuoktinis V. P., kurie abu buvo nuvykę į minėtąjį susirinkimą, buvo įsitikinę, kad į minėtą 2010-03-31 pretendentų susirinkimą buvo kviečiama tik tam, kad būtų išspręstas namų valdos sklypo plotų, būtinų kiekvienam iš 4 gyvenamojo namo bendraturčių, dydžių klausimas; ji buvo įsitikinusi, kad jai pasirašyti reikės tik dėl namų valdos dydžio ir tik ant šio sklypo plano, ir kad ji pasirašė nurodytose lentelės grafose būtent tik dėl jai priklausančios namų valdos sklypo dalies (0,05 ha), o ne dėl kitų jai grąžintino sklypo dalių. T. y. darytina išvada, kad ieškovė, neturinti pakankamo išsilavinimo, buvo apgauta, nurodant jai atvykti pasirašyti tariamai tik dėl namų valdos sklypo dalies, nors iš tikro ji pasirašė, kaip jai buvo nurodyta aukščiau minimos metodikos 5 priedo žiniaraštyje 3 vietose - už tris atskirus sklypus, nerodant jai jokių planų ir nepaaiškinant realios jos parašų reikšmės, netgi nesant lentelėje parašytų atitinkamų pirmus du sklypus identifikuojančių ir jų plotą nurodančių skaičių. Todėl du ieškovės parašai, kuriais ji suderino 2 sklypų plotus: 264-1 1,38; 264-2 1,29 kaip sandoriai yra niekiniai CK 1.80 str. ir 1.91 str. pagrindu, nesant jame pagrindinio sandorių elemento – ieškovės valios sudaryti būtent tokius sandorius, kuriais ji atsisakytų savo nuosavybės teisių dar į 0,34 ha grąžintinos žemės, nes ieškovė pasirašė sąmoningai suklaidinta ir apgauta, tuo momentu pagrįstai manydama, kad pasirašo būtent tik dėl namų valdos žemės sklypo dydžio. Šiam ieškovės teisių pažeidimui pašalinti būtinas teismo sprendimas, kuriuo ieškovės parašais 2010-03-31 patvirtinti 2 sklypų (264-1 1,38; 264-2 1,29) plotų suderinimai būtų pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo momento, t. y. nuo 2010-03-31. Toks ieškinio reikalavimas atitinka CK 1.138 str. 2 p. numatytą civilinių teisių gynimo būdą – ieškovės atžvilgiu būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi situacija. Pašalinus šį teisės pažeidimą, ieškovei atsirastų teisė iš atsakovo reikalauti atkurti nuosavybės teises natūra į likusią laisvą žemę, nes pagal pateiktus įrodymus tai būtų visiškai pagrįstas reikalavimas. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, o taip pat visi teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė gera valia niekada neketino atsisakyti ir neatsisakė papildomos dalies iš jai natūra grąžintinos žemės.
Ant jai grąžintos žemės sklypų abrisų ir planų, sudarytų vėliau - be jos dalyvavimo 2010-09-(Nr. 264-1, 264-2), nėra jos parašų; šiuose planuose nurodoma, kad žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje pagal 2010-09-22 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, kurio ji taip pat nepasirašė. Ieškovė jokio kito akto, išskyrus minėtąjį 1995-11-21 aktą, nėra pasirašiusi. Taip pat jai atsiųstame kvietime į 2010-03-31 susirinkimą buvo pažymėta, kad 2010-03-31 9 val. vyksiančiame susirinkime bus aptariami: „... žemės sklypų išdėstymo klausimus Raudondvario kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo sklypuose“. T. y. jau pats tokio turinio pranešimas buvo iš esmės klaidinantis, nes iš jo matyti, kad susirinkimo darbotvarkė nebuvo skirta ieškovei natūra grąžinamos žemės sklypo dydžio koregavimui, žymiai sumažinant jį. Visa ieškovės nuosavybės teisių piktybiško neatkūrimo eiga patvirtina, kad ji niekada nebuvo laisva valia atsisakiusi pretenzijų į tai, kad jai nuosavybės teisės būtų atkurtos būtent į 3,01 ha žemės natūra.
Tai, kad ieškovei tikrai 1995–96 m. grąžinimui natūra buvo pamatuotas ir paženklintas būtent 3,01 ha sklypas ir ji visą laiką naudojosi šia žeme, už tokio dydžio faktiškai naudojamą plotą mokėdama žemės mokesčius ir niekada gera valia neketindama atsisakyti papildomos dalies sklypo, taip pat patvirtina šie rašytiniai įrodymai: Raudondvario seniūno 1995-10-13 pažymėjimas Nr. 529, Raudondvario seniūnijos žemėtvarkos skyriaus 1998-10-16 pažyma Nr. 806, žemės mokesčių dokumentai (1997 m., 2003 m. deklaracijos, 1999 m., 2000 m. VMI raginimai sumokėti žemės mokesčius, 1996 m., 2000 m. mokesčių už žemę priėmimo kvitai, taip pat atsakovės Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas Kauno apskrities viršininko 1998-12-31 įsakymas Nr. 05-8064 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo (Kauno r.) su planu, kuriame sklypuose Nr. 323 (V. Š.) ir 264 (N. P.) pažymėtos neprivatizuotinos vietos, 2010-09-22 ieškovės sklypų Nr. 264-2, 264-3 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas, kuris patvirtina žymų nukrypimą nuo šio plano, formuojant namų valdos sklypą Nr. 124, ieškovės 1993-05-07 įteiktas prašymas suteikti jai 3,31 ha žemės grąžintiname sklype privačiam ūkiui steigti, jos 3,01 ha ūkio įregistravimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre suteikiant jam identifikavimo kodą Nr. 1011669042, Raudondvario Agrarinės reformos tarnybos posėdžio, įvykusio 1995-08-20 protokolas Nr. 78, kuriame užfiksuota, kad tenkinamas ieškovės prašymas dėl žemės suteikimo, suteikiant jai buvusioje vietoje 3,01 ha , o 0,30 ha paliekant II etapu.
Pagal atsakovės NŽT 2014-01-17 raštą Nr. 78D-(14.7.104)-164 dėl kitiems asmenims priklausančių sklypų dalių, patenkančių į buvusį O. ir V. M. 6,62 ha sklypą, nurodomi tokie dydžiai: 0,25 ha – visas Č. sklypas, 0,06 ha dalis iš I. priklausančio 0,0988 ha sklypo, 0,09 ha dalis iš daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai „Krantas“ priklausančio 0,3257 ha sklypo; 0,20 ha –visas namų valdos sklypas, kuriame 0,05 ha skirta ieškovei, todėl išperkamos žemės dalis šiame sklype – 0,15 ha (0,20 - 0,05 - 0,15). Taigi, atsakovės pateikti dokumentai objektyviai patvirtina, kad bendrą išperkamos žemės plotą visame 6,62 ha sklype sudaro minėtų plotų suma: 0,25 + 0,06 + 0,09 + 0,15 - 0,55 ha. Kadangi pagal faktinę situaciją trečiajam asmeniui V. Š. nuosavybės teisės natūra neatkurtos į 0,31 ha, o ieškovei nuosavybės teisės neatkurtos į 0,64 ha (3,31 - 2,67). Buvusio O. ir V. M. 6,62 ha sklype natūra neatkurtos žemės plotas: 0,31 ha + 0,64 ha - 0,95 ha. Akivaizdu, kad buvusiame 6,62 ha sklype šiuo metu turi būti apie 0,40 ha laisvos žemės (0,95 ha - 0,55ha), todėl tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pirmąjį ieškinio reikalavimą, būtų reali galimybė atsirasti tokio sprendimo teisinėms pasekmėms, t. y. atkurti nuosavybės teises ieškovei natūra į likusį jai negrąžintos žemės plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Nelogiška sprendimo išvada teigiant, kad ieškovė nepateikė „jokių dokumentų ar kitų įrodymų“, kai tuo tarpu kai nei tų ieškovės pateiktų dokumentų, nei kitų byloje esančių įrodymų teismas paprasčiausiai nenagrinėjo palikdamas be jokio dėmesio. Teisminio proceso esmė – tai ieškinio aplinkybių ir atsikirtimo aplinkybių įrodinėjimas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais“. Teismas iš esmės ne tik pažeidė įrodymų vertinimo principą, bet ir pašalino iš įrodinėjimo proceso ieškovę, kaip lygiateisę bylos dalyvę. Toks vienpusis ir tendencingas teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir turi būti panaikintas dėl esminių civilinio proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė (t. 2, b. l. 30–34) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su skundžiamu sprendimu, tik atkartoja patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, kurių teismas pagrįstai netenkino. Apeliantė teigia, jog teismui pateikė ne tik paaiškinimus, bet ir tikslius skaičiavimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad faktiškai laisvos žemės buvusiame 6,62 ha sklype yra likę ne mažiau kaip 0,34 ha, tereikia tik, kad atsakovė būtų įpareigota atlikti jos kompetencijoje esančius žemės matavimo veiksmus. NŽT, atlikdama savo funkcijas pagal kompetencija, jokių žemės matavimų neatlieka. Šioje situacijoje pati apeliantė turėjo teismui pateikti įrodymus, kuriuose būtų nurodyta, ar yra laisvos žemės, į kurią būtų galima atkurti natūra pretendentei į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad 1996-10-10, 12 dienomis buvo sudarytas ir patvirtintas laikinas grąžinimo žemės sklypo planas, kurį pasirašė Kauno rajono Žemės gražinimo tarnybos viršininkė R. S., inžinierė J. M., B. M.. Šio plano tikrumą 1999-05-31 patvirtino Kauno rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjas T. T., šis pareigūnas savo antspaudu ir parašu patvirtino jų kopijas, pateiktas N. P. atstovo jos sutuoktinio V. P. prašymu.
Minėtame plane galimai yra pasirašiusi Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkė R. S., projekto autorė J. M. ir B. M.. Plane matyti Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo T. T. antspaudas (apeliantė teigia, kad tai Kauno rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjas T. T.), tačiau lyginant su kitais T. T. parašais kituose dokumentuose, šiame 1999-05-31 antspaude asmens pasirašytas parašas neatitinka kituose dokumentuose esančių parašų. Taip pat nėra mėlyno apvalaus antspaudo, kuris patvirtintų šį planą. Atsakovės nuomone, šio plano netvirtino todėl, kad jis buvo sudarytas neteisingai, nes jame nebuvo nurodyti valstybės išperkami žemės plotai. Šis planas yra niekinis ir negaliojantis, todėl jo negalima vertinti.
1993-05-07 pretendentė N. P. pateikė prašymą tuomet veikusiai Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisės į buvusių savininkų O. M. ir V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone. Pagal N. P. pateiktus nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir atsižvelgiant į 1992-11-24 susitarimą dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo N. P. vardu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2003-01-03 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad N. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,31 ha buvusių savininkų O. M. ir V. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone 6,62 ha valdytos žemės. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 1997-01-22) 12 straipsnio 3 dalį valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje.
1995-11-21 ieškovei paženklintame žemės sklype Nr. 264 I. Č. prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1992-07-02 sprendimu Nr. 353 leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,25 ha žemės sklypas, V. I. prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-12 potvarkiu Nr. 49-p leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,0988 ha žemės sklypas ir Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-13 potvarkiu Nr. 51-p namo eksploatavimo bendrijai „Krantas“ leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,3257 ha žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių, namų valdų (sodybų) sklypų ir yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.
Kauno apskrities viršininko 1998-12-31 įsakymu Nr. 05-8064 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planų patvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtintame Raudondvario kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane dalis N. P. 1995-11-21 paženklinto žemės sklypo Nr. 264 yra pažymėta kaip valstybės išperkama žemė, t. y. žemė užimta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais gyvenamaisiais pastatais. N. P. 1995-11-21 ženklinant žemės sklypą Nr. 264 buvo nepagrįstai prijungtas 0,25 ha žemės plotas, kuris buvo nustatyta tvarka suteiktas ir pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1995-08-23 sutartį Nr. RR-P5/95-03632 nuo 1995-09-06 nuosavybės teise priklausė I. Č.. Taip pat buvo nepagrįstai prijungta žemė, kuri buvo nustatyta tvarka suteikta prie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų pastatų, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei ir buvusio savininko turėtoje vietoje ieškovei negalėjo būti grąžinta natūra. Todėl į visą ieškovei 1995-11-21 paženklintą žemės sklypą Nr. 264 (3,01 ha) nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos.
Žemės grąžinimą natūra reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika, redakcija galiojusi iki 2012-01-01). Metodikos 16 punkte nurodyta, kad atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad, piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, žemės sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimus žemės sklypus; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą. Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, arba piliečiai, jei žemės sklypas gražinamas natūra bendrosios nuosavybės teise, pranešime nustatytu laiku neatvyksta dalyvauti ženklinant žemės sklypą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam (jiems) nedalyvaujant ir parengia sprendimo (-ų) dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą (-us) tik tuo atveju, jei grąžinamas natūra žemės sklypas yra suprojektuotas šios metodikos nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis pasirašydamas žiniaraštyje (5 priedas) arba yra paženklinti visi besiribojantys su natūra grąžinamu žemės sklypu žemės sklypai. Neatvykusiam pretendentui žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų registruotu laišku išsiunčia projekto autoriaus pateiktą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją. Minėtos Metodikos 35–36 punkte nurodyta, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo ir ribų klausimus pretendentų susirinkime. Susirinkimo eiga protokoluojama ir pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole.
Ieškovės žemės grąžinimo natūra klausimas buvo sprendžiamas rengiant 2010 metais Kauno rajono Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau - Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas). Kauno apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymu Nr. 02-05-2208 patvirtintame pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius minėtoje kadastro vietovėje, sąraše ieškovė, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, įrašyta į pirmąją eiliškumo grupę (žemės grąžinimas natūra) 1 numeriu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyrius) ieškovę kvietė aptarti grąžintinų natūra žemės sklypų išdėstymo ir ribų nustatymo klausimus 2010-03-31 pretendentų susirinkime. Šio susirinkimo metu ieškovė (2010-03-31 protokolas Nr. 1) pasirašė rengiamo Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo su pirmos eiliškumo grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje suderindama suprojektuotų grąžintinų natūra žemės sklypų Nr. 264-1 (1,38 ha), Nr. 264-2 (1,29 ha) ir Nr. 264-3 (0,20 ha, (šiame žemės sklype nuosavybės teise ieškovei priklauso ¼ pastatų ir 0,05 ha ploto žemės dalis) plotus ir ribas.
Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas viešo svarstymo laikotarpiu (nuo 2010-05-14 iki 2010-05-27) buvo eksponuojamas KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Ši informacija paskelbta 2010-05-13 Kauno apskrities ir Kauno rajono laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ (Nr. 87 (4499)). Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas įvyko 2010-05-28. Ieškovė per Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį Kauno rajono skyriui pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų Nr. 264-1, Nr. 264-2 ploto ir ribų nepateikė. Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2010-06-28 įsakymu Nr. 02-05-6856. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laisva valia ir suprantanti savo veiksmus sutiko su Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotais natūra grąžintinais žemės sklypais, Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų ji nepareiškė ir į tai, kad prie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų esanti žemė yra priskirta valstybės išperkamai, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012-06-04 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-202 ieškovei atkūrė nuosavybės teises grąžinant natūra žemės sklypus Nr. 264-1 (1,38 ha) ir Nr. 264-2 (1,29 ha).
Apie tai, kad Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotame kitos paskirties žemės sklype Nr. 264-3 (0,20 ha) ieškovei numatoma grąžinti natūra 0,05 ha žemės, Kauno rajono skyrius ieškovei pranešė 2011-04-08 raštu Nr. 7SD-745. Šiuo raštu ieškovė taip pat buvo informuota apie tai, kad šiame žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) turi būti suteiktas adresas ir dėl adreso suteikimo ji turi kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją. Ieškovei nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į 0,05 ha žemės bus sprendžiamas tuomet, kai nustatyta tvarka žemės sklype Nr. 264-3 esantiems pastatams (statiniams) bus suteiktas adresas. Kauno rajono skyrius 2012-06-11 raštu Nr. 7Sd-1261 pranešė ieškovei apie tai, kad jai yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir nurodė, kad dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovė turi atsiimti Kauno rajono skyriuje. Taip pat šiuo raštu ieškovę informavo, kad ji turi kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl daiktinių teisių jos vardu į minėtus žemės sklypus Nr. 264-1 ir Nr. 264-2 įregistravimo bei pridėjo sprendimo ir kitų dokumentų kopijas. Ieškovei apie tai Kauno rajono skyrius pranešė 2012-10-11 raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-1937. Kauno rajono skyrius 2012-11-20 raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-2309 ieškovei išsiuntė sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypų Nr. 264-1 ir Nr. 264-2 planų originalus.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pagal ieškovės 2010-03-31 prašymą (2010-03-31 reg. Nr. SS-899) dėl likusios 0,59 ha (vertė 1 274 Lt) žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, ieškovės vardu parengta ir Kauno apskrities viršininko 2010-05-31 patvirtinta išvada Nr. R-474-5113 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (toliau – Išvada) Kauno rajono Raudondvario kadastro vietovėje. Ieškovės ieškinio tenkinimas nesukels ieškovei siekiamų teisinių pasekmių, kadangi dalis O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. yra valstybės išperkama. Be to, dėl ginčo žemės sklypų, t. y. žemės sklypo Nr. 264-1 1,38 ha ir žemės sklypo Nr. 264-2 1,29 ha, jau yra priimtas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012-06-04 sprendimas Nr. 7S-(14.7.3.)-202, kuris sukelia teisines pasekmes ir, kuris teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas teismui nėra.
Į buvusių žemės savininkų O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos 6,62 ha žemės sklypo ribas patenka visas I. Č. prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno Raudondvario apylinkės tarybos 1992-07-02 sprendimu Nr. 353 leistas įteisinti faktiškai naudojamas 0,25 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš V. I. prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-12 potvarkiu Nr. 49-p leisto įteisinti faktiškai naudojamos 0,0988 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į minėtų buvusių savininkų aplinkinę ribą apytiksliai patenka apie 0,06 ha žemės dalis ir iš Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-13 potvarkiu Nr. 51-p namo eksploatavimo bendrijai „Krantas“ leisto įteisinti faktiškai naudojamo 0,3257 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į buvusių savininkų aplinkinę ribą patenka apytiksliai 0,09 ha žemės dalis. Į minėtų žemės savininkų buvusias ribas patenka visas 0,20 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame ½ dalis pastatų priklauso ieškovei, o kitos ½ dalys kitiems piliečiams. Visą buvusių žemės savininkų O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos 6,62 ha žemės sklypą sudaro: bendro naudojimo kelias 0,20 ha; namų valdomis užimta žemė 0,60 ha; V. Š. skl. Nr. 323 ir ieškovės skl. Nr. 264-1, 264-2 natūra grąžinta žemė 5,67 ha; kitų asmenų privati žemė 0,15 ha (J. T.), kas viso susumavus sudaro 6,62 ha, todėl laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra, nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su skundžiamu sprendimu, tik atkartoja patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, kurių, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino. Apeliantė teigia, jog teismui pateikė ne tik paaiškinimus, bet ir tikslius skaičiavimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad faktiškai laisvos žemės buvusiame 6,62 ha sklype yra likę ne mažiau kaip 0,34 ha, tereikia tik, kad atsakovė būtų įpareigota atlikti jos kompetencijoje esančius žemės matavimo veiksmus. Kolegija, pritardama atsakovės argumentams, pažymi, jog šioje situacijoje būtent pati apeliantė turėjo teismui pateikti įrodymus, kuriuose būtų nurodyta, ar yra ir kokioje konkrečioje vietoje laisvos žemės, į kurią būtų galima atkurti natūra pretendentei į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę, ir nėra jokio pagrindo atsakovę įpareigoti atlikti žemės matavimo veiksmus.
Šioje byloje nustatyta, jog 1993-05-07 pretendentė N. P. (toliau – ieškovė) pateikė prašymą tuomet veikusiai Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisės į buvusių savininkų O. M. ir V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone (1 t., b. l. 9–10) bei 1992-11-24 susitarimą (1 t., b. l. 8) dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo su kita pretendente – Š. V..
1995-11-21 Žemės sklypo (-ų), skiriamų privačiam ūkiui teigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu (1 t., b. l. 12) ieškovei buvo paženklintas 3,01 ha žemės sklypas Nr. 264. 1996-10-10, 12 dienomis buvo sudarytas laikinas žemės sklypo planas (1 t., b. l. 13), būtent pagal kurį, ieškovės nuomone, jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovės teigimu, ant šio plano nėra mėlyno apvalaus antspaudo, kuris patvirtintų šį planą, todėl planas yra niekinis, negaliojantis ir nevertintinas. Atsakovės nuomone, šis planas liko nepatvirtintas todėl, kad jame nebuvo nurodyti valstybės išperkami žemės plotai.
Kaip matyti iš NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2014-01-17 pažymos (1 t., b. l. 126), į buvusių žemės savininkų O. ir V. M. 6,62 ha žemės sklypo ribas patenka visas I. Č. leistas įteisinti prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1992-07-02 sprendimu Nr. 353 faktiškai naudojamas 0,25 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, iš V. I. prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-12 potvarkiu Nr. 49-p leisto įteisinti faktiškai naudojamo 0,0988 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į minėtų buvusių savininkų aplinkinę ribą apytiksliai patenka apie 0,06 ha žemės sklypo dalis. Be to, iš Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994-12-13 potvarkiu Nr. 51-p namo eksploatavimo bendrijai „Krantas“ leisto įteisinti faktiškai naudojamo 0,3257 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į buvusių savininkų aplinkinę ribą patenka apytiksliai apie 0,09 ha žemės dalis. Be to, į buvusias ribas patenka visas 0,20 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame ¼ dalis pastatų priklauso ieškovei, o ¾ dalys – kitiems piliečiams. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2014-03-21 (1 t., b. l. 201), į buvusias ribas patenka apie 0,15 ha iš J. T. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-09-04 įsakymu Nr. 05-5265 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti Kauno r.“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-09-04 sprendimu Nr. 52/7838 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. T.“ natūra grąžinto 1,98 ha žemės sklypo.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 1997-01-22) 12 straipsnio 3 dalį valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių, namų valdų (sodybų) sklypų ir yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.
Kauno apskrities viršininko 1998-12-31 įsakymu Nr. 05-8064 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planų patvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtintame Raudondvario kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane (1 t., b. l. 53–55) dalis ieškovei 1995-11-21 paženklinto žemės sklypo Nr. 264 yra pažymėta kaip valstybės išperkama žemė, t. y. žemė užimta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais gyvenamaisiais pastatais. Atsakovės teigimu, ieškovei 1995-11-21 ženklinant žemės sklypą Nr. 264 buvo nepagrįstai prijungtas 0,25 ha žemės plotas, kuris buvo nustatyta tvarka suteiktas ir pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1995-08-23 sutartį Nr. RR-P5/95-03632 nuo 1995-09-06 nuosavybės teise priklausė I. Č., be to, buvo nepagrįstai prijungta žemė, kuri buvo nustatyta tvarka suteikta prie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų pastatų, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei ir buvusio savininko turėtoje vietoje ieškovei negalėjo būti grąžinta natūra, todėl į visą ieškovei 1995-11-21 paženklintą žemės sklypą Nr. 264 (3,01 ha) nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos.
Žemės grąžinimą natūra reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika, redakcija galiojusi iki 2012-01-01). Metodikos 16 punkte nurodyta, kad atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad, piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, žemės sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimus žemės sklypus; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą. Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, arba piliečiai, jei žemės sklypas gražinamas natūra bendrosios nuosavybės teise, pranešime nustatytu laiku neatvyksta dalyvauti ženklinant žemės sklypą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam (jiems) nedalyvaujant ir parengia sprendimo (-ų) dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą (-us) tik tuo atveju, jei grąžinamas natūra žemės sklypas yra suprojektuotas šios metodikos nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis pasirašydamas žiniaraštyje (5 priedas) arba yra paženklinti visi besiribojantys su natūra grąžinamu žemės sklypu žemės sklypai. Neatvykusiam pretendentui žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų registruotu laišku išsiunčia projekto autoriaus pateiktą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją. Minėtos Metodikos 35–36 punkte nurodyta, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo ir ribų klausimus pretendentų susirinkime. Susirinkimo eiga protokoluojama ir pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole.
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės žemės grąžinimo natūra klausimas buvo sprendžiamas rengiant 2010 metais Kauno rajono Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas). Kauno apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymu Nr. 02-05-2208 patvirtintame pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius minėtoje kadastro vietovėje, sąraše ieškovė, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, įrašyta į pirmąją eiliškumo grupę (žemės grąžinimas natūra) 1 numeriu (1 t., b. l. 31–32). Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyrius) ieškovę kvietė aptarti grąžintinų natūra žemės sklypų išdėstymo ir ribų nustatymo klausimus 2010-03-31 pretendentų susirinkime (1 t., b. l. 35). Šio susirinkimo metu ieškovė (2010-03-31 protokolas Nr. 1; 1 t., b. l. 61–64) pasirašė Raudondvario kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje (1 t., b. l. 60), suderindama suprojektuotų grąžintinų natūra žemės sklypų Nr. 264-1 (1,38 ha), Nr. 264-2 (1,29 ha) ir Nr. 264-3 (0,20 ha, šiame žemės sklype nuosavybės teise ieškovei priklauso ¼ pastatų ir 0,05 ha ploto žemės dalis) plotus ir ribas. Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas viešo svarstymo laikotarpiu (nuo 2010-05-14 iki 2010-05-27) buvo eksponuojamas KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Ši informacija paskelbta 2010-05-13 Kauno apskrities ir Kauno rajono laikraštyje „Naujos tėviškės žinios“ (Nr. 87 (4499)). Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas įvyko 2010-05-28. Ieškovė per Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį Kauno rajono skyriui pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų Nr. 264-1, Nr. 264-2 ploto ir ribų nepateikė. Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektas patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2010-06-28 įsakymu Nr. 02-05-6856. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laisva valia sutiko su Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotais natūra grąžintinais žemės sklypais, Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų ji nepareiškė, taip pat į tai, jog pagal ieškovės nenuginčytą Kauno apskrities viršininko 2010-05-31 patvirtintą išvadą Nr. R-474-5113 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (1 t., b. l. 34) likę 0,59 ha žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012-06-04 sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-202 (1 t., b. l. 24, 105–107) ieškovei atkūrė nuosavybės teises grąžinant natūra žemės sklypus Nr. 264-1 (1,38 ha) ir Nr. 264-2 (1,29 ha).
Apie tai, kad Raudondvario kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotame kitos paskirties žemės sklype Nr. 264-3 (0,20 ha) ieškovei numatoma grąžinti natūra 0,05 ha žemės, Kauno rajono skyrius ieškovei pranešė 2011-04-08 raštu Nr. 7SD-745 (Nuosavybės teisės atkūrimo bylos lapas 45). Šiuo raštu ieškovė taip pat buvo informuota apie tai, kad šiame žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) turi būti suteiktas adresas ir dėl adreso suteikimo ji turi kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją. Ieškovei nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į 0,05 ha žemės bus sprendžiamas tuomet, kai nustatyta tvarka žemės sklype Nr. 264-3 esantiems pastatams (statiniams) bus suteiktas adresas. Kauno rajono skyrius 2012-06-11 raštu Nr. 7Sd-1261 (1 t., b. l. 22–23) pranešė ieškovei apie tai, kad jai yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir nurodė, kad dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovė turi atsiimti Kauno rajono skyriuje. Taip pat šiuo raštu ieškovę informavo, kad ji turi kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl daiktinių teisių jos vardu į minėtus žemės sklypus Nr. 264-1 ir Nr. 264-2 įregistravimo bei pridėjo sprendimo ir kitų dokumentų kopijas. Ieškovei apie tai Kauno rajono skyrius pranešė ir 2012-10-11 raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-1937 (41 t., b. l. 38–40). Kauno rajono skyrius 2012-11-20 raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-2309 ieškovei išsiuntė sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypų Nr. 264-1 ir Nr. 264-2 planų originalus.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kaip jau minėta, pagal ieškovės 2010-03-31 prašymą, reg. Nr. SS-899 Nuosavybės teisės atkūrimo bylos lapas 40), dėl likusios 0,59 ha (vertė 1 274 Lt) žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, ieškovės vardu buvo parengta ir Kauno apskrities viršininko 2010-05-31 patvirtinta išvada Nr. R-474-5113 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvada) (1 t., b. l. 34), kuri ieškovės yra nenuginčyta, galioja ir teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Ieškovės ieškinio tenkinimas, kaip teisingai nurodė atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, nesukels ieškovei siekiamų teisinių pasekmių, kadangi dalis O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., t. y. 0,59 ha, pagal ieškovės nenuginčytą išvadą yra valstybės išperkama, o dėl ginčo žemės sklypų, t. y. žemės sklypo Nr. 264-1 1,38 ha ir žemės sklypo Nr. 264-2 1,29 ha, jau yra priimtas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012-06-04 sprendimas Nr. 7S-(14.7.3.)-202, kuris sukelia teisines pasekmes ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui, yra galiojantis ir juo taip pat nėra pagrindo nesivadovauti.
Kadangi, kaip jau minėta, į buvusių žemės savininkų O. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdytos 6,62 ha žemės sklypo ribas patenka namų valdomis užimta žemė 0,60 ha (I. Č. – 0,25 ha ,V. I. – 0,06 ha, Namo eksploatavimo bendrijos „Krantas“ 0,09 ha, visas 0,20 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame ½ dalis pastatų priklauso ieškovei, o kitos ½ dalys kitiems piliečiams), bendro naudojimo kelias 0,20 ha, V. Š. skl. Nr. 323 ir ieškovės skl. Nr. 264-1, 264-2 natūra grąžinta žemė 5,67 ha bei kitų asmenų privati žemė 0,15 ha (J. T.), kas viso susumavus sudaro 6,62 ha (0,25 + 0,06 + 0,09 + 0,2 + 3 +1,38 + 1,29 + 0,2 +0,15), kolegijos nuomone, tai paneigia ieškovės argumentus apie buvimą laisvos valstybinės žemės, į kurią ieškovė be teisėto pagrindo prašo įpareigoti atsakovę atkuri nuosavybės teises natūra.
Apeliantės teigimu, teismas tendencingai priėmė kaip neginčytiną atsakovės nurodytą faktą, paaiškėjusį tik 2014-03-21, kad dar „apie 0,15 ha“ kaip valstybės išperkama žemė iš ieškovės sklypo buvo paimta ir perduota gretimo sklypo pretendentei J. T., nors toks paėmimas visiškai neįmanomas, nes prieštarauja pagrindiniams žemės reformos įstatymams. Kadangi, kaip minėta, į buvusias ribas patenka apie 0,15 ha iš J. T. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-09-04 įsakymu Nr. 05-5265 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti Kauno r.“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-09-04 sprendimu Nr. 52/7838 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. T.“ natūra grąžinto 1,98 ha žemės sklypo (1 t., b. l. 201), kolegijos nuomone, ieškovei nuosavybės teisės į šią žemės dalį galėtų būti atkurtos tik pripažinus iš dalies negaliojančiais nurodytus įsakymą ir sprendimą (nežiūrint į tai, kad apie jų priėmimą ieškovei galėjo paaiškėti tik iš 2014-03-21 rašto) bei jau minėtą Kauno apskrities viršininko 2010-05-31 patvirtintą išvadą Nr. R-474-5113 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (1 t., b. l. 34) dėl likusių 0,59 ha žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei.
Tai, jog kitai pretendentei V. Š. pagal nenuginčytą Kauno apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. R-445-4723 (1 t., b. l. 16) valstybės išperkama žemė sudaro tik 0,31 ha, kolegijos nuomone, niekaip nepagrindžia ieškovės reikalavimų pagrįstumo, o, ieškovei šios išvados neginčijant, kolegija plačiau dėl jos nepasisako.
Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997-12-19 sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007-12-18 sprendimas byloje Marini v. Albania).
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, nebepasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neaktualių šios apeliacijos rezultatui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
ieškovės N. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.