Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. atstovo advokato V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria ieškovei N. P. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1995 m. rugsėjo 12 d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnyboje buvo patvirtinta ir N. P. įteikta pažyma nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą -3.31 ha žemes sklypą atkūrimo tikslu, kurios turinys visiškai atitinka teismui pateiktos jo kopijos turinį, taip pat kad teismui pateikta patvirtinta šio dokumento kopija ieškovei išduota originalaus dokumento pagrindu; 1995 m. lapkričio 21 d. atliktas N. P. grąžintino sklypo parodymas ir jo paženklinimas vietoje – (duomenys neskelbtini), po to buvo surašyta ir patvirtintas „žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje" aktas, skirtas N. P., šio akto turinys visiškai atitinka teismui pateiktos jo kopijos turinį, taip pat, kad teismui pateikta patvirtinta šio dokumento kopija ieškovei išduota originalaus dokumento, pagrindu; 1996 m. spalio mėn. 10, 12 d. buvo sudarytas ir patvirtintas laikinas žemės sklypo planas (M 1:10000), kuriame buvo pažymėtas N. P. natūra grąžinamas 3,01 ha sklypas Nr. 264 Raudondvario kadastro vietovėje (kodas Nr.5270), kadastro bloke Nr.0010, plano turinys visiškai atitinka teismui pateiktos jo kopijos turinį, taip pat, kad teismui pateikta patvirtinta šio plano kopija ieškovei išduota originalaus dokumento pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartyje nurodoma, jog CPK nenumato tokių juridinių faktų, kuriuos prašo nustatyti ieškovė, nustatymo galimybės. Pagal LR Notariato įstatymo 26 str. dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą liudija notarai, todėl ieškovės prašomi nustatyti juridiniai faktai nepriklauso teismo kompetencijai. Pareiškimuose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma kokiu tikslu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas. Ši informacija ieškovės ieškinyje nėra nurodyta. Ieškovė privalo aiškiai ir tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kartu ieškinyje aiškiai nurodydama kaip pažeistos yra ieškovės teisės ir kaip toks pažeidimas galėtų būti pašalintas. Iš ieškinio turinio bei jame suformuluoto reikalavimo nėra aiškų kokius konkrečius reikalavimus ieškovė reiškia nurodytiems atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui. Į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms yra susijusi nagrinėjama byla. Kaip matyti iš ieškinio turinio, šios bylos nagrinėjimas galimai gali turėti reikšmės V. Š. teisėms ir pareigoms, todėl, teismo nuomone, ji turėtų būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovės N. P. atstovas advokatas V. G. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumams pašalinti, kadangi visi ieškinio reikalavimai yra pakankamai konkretūs, faktinės aplinkybės išdėstytos nuosekliai ir išsamiai; teismas nenurodė esminių ieškiniu keliamų reikalavimų trūkumų, nepagrįstai nurodė, jog į bylą yra įtrauktini trečiaisiais asmenimis kiti asmenys.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas bei nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 135 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad ieškinyje (pareiškime) turi būti nurodyta aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi ieškininiame pareiškime privalu tiksliai nurodyti pagrindinius ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent šie elementai identifikuoja kilusį ginčą dėl teisės, apibrėžia teisminio bylos nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl, ieškovams tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko ir pagrindo, bylos nagrinėjimas teisme tampa negalimu. Be to, pažeistos teisės gynybos būdas, kurį prašoma teismo taikyti, turi atitikti įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-271/1999 yra pabrėžęs, kad teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo už ieškovą, kuriam ši pareiga tenka pačiam arba, nesugebant to padaryti, kreipiantis teisinės pagalbos į atitinkamas teisinės pagalbos institucijas. CPK 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas jo interesas. Šią teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2000 teigė, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumams pašalinti, kadangi visi ieškinio reikalavimai yra pakankamai konkretūs, faktinės aplinkybės išdėstytos nuosekliai ir išsamiai; teismas nenurodė esminių ieškiniu keliamų reikalavimų trūkumų, nepagrįstai nurodė, jog į bylą yra įtrauktini trečiaisiais asmenimis kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį, suformuluotus reikalavimus bei faktinius ir juridinius ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, su šiais apelianto argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog ieškininiame pareiškime nurodyti reikalavimai bei juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės yra neaiškūs, netikslūs, neatitinka CK 1.138 str. numatytų civilinių teisių gynybos būdų ir nesudaro galimybės nagrinėti tuos reikalavimus teismine tvarka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Faktai, nurodyti CPK 444 str., juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. CPK 447 str. imperatyviai numato, kad pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Pareiškėja, paduodama ieškinį, šių įstatymo reikalavimų visiškai nesilaikė. Kaip matyti iš ieškinio turinio, juridinius faktus ieškovė siekia nustatyti, siekdama įgyvendinti teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Ieškovė ieškinyje nenurodė konkretaus tikslo, kuriam ji siekia nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, pažymėdama tik tai, kad šie juridiniai faktai yra reikšmingi ir būtini ginčijant kitus atsakovo teiginius, taip pat ginčijant sandorius. Tokie pareiškėjos argumentai nelaikytini juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu. Iš pareiškėjos suformuluotų prašymų matyti, jog pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1995 m. rugsėjo 12 d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnyboje buvo patvirtinta ir N. P. įteikta pažyma nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą -3.31 ha žemes sklypą atkūrimo tikslu, kurios turinys visiškai atitinka teismui pateiktos jo kopijos turinį, taip pat kad teismui pateikta patvirtinta šio dokumento kopija ieškovei išduota originalaus dokumento pagrindu; 1995 m. lapkričio 21 d. atliktas N. P. grąžintino sklypo parodymas ir jo paženklinimas vietoje -(duomenys neskelbtini), po to buvo surašyta ir patvirtintas „žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje" aktas, skirtas N. P., šio akto turinys visiškai atitinka teismui pateiktos jo kopijos turinį, taip pat, kad teismui pateikta patvirtinta šio dokumento kopija ieškovei išduota originalaus dokumento, pagrindu; 1996 m. spalio mėn. 10, 12 d. buvo sudarytas ir patvirtintas laikinas žemės sklypo planas (M 1:10000), kuriame buvo pažymėtas N. P. natūra grąžinamas 3,01 ha sklypas Nr. 264 Raudondvario kadastro vietovėje (kodas Nr.5270), kadastro bloke Nr.0010, plano turinys visiškai atitinka teismui pateiktos jo kopijos turinį, taip pat, kad teismui pateikta patvirtinta šio plano kopija ieškovei išduota originalaus dokumento pagrindu. Iš pareiškėjos prašymo formuluotės galima daryti išvadą, jog pareiškėja prašo teismine tvarka patvirtinti jos pateiktų dokumentų kopijų tikrumą bei originalumą. Pripažintina, jog tokie prašymai nesudaro pagrindo inicijuoti teisminio proceso dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie veiksmai gali būti atlikti pagal LR Notariato įstatymo nuostatas. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė į bylą įtraukti kitus trečiuosius asmenis. Apeliantas skunde nurodo, kad įtraukti į bylos nagrinėjimą tam tikrus asmenis yra pareiškėjos prerogatyva, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog teismas privalo pasirūpinti, jog į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti visi asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis gali būti susijęs priimamas teismo sprendimas. Šių nuostatų nesilaikymas daro prielaidą tokį teismo sprendimą naikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra glaudžiai susiję su kitų asmenų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, teismas pagrįstai nurodė ieškovei juos įtraukti į procesą.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas, taikydamas ir aiškindamas procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, šių normų nepažeidė ir pagrįstai nustatė ieškovei terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis paliktina nepakeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai N. P. terminą iki 2013-09-23 Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.