Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-57-794/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-14
Bylos Nr.: e2A-57-794/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30249-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: UAB „SRP Projektas“
Atsakovas: UIAB „Kita kryptis“

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.4Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-57-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30249-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.18.4; 3.3.1.18; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SRP Projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SRP Projektas“ ieškinį atsakovei UIAB „Kita kryptis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10.164 EUR skolą, 635,43 EUR palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovės užsakymu atliko projektavimo darbus, parengė ir pateikė atsakovei darbų priėmimo – perdavimo aktus bei PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl teko kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, jog ieškovė neatliko visų sutartimi sulygtų projektavimo darbų, todėl jai nepriklauso visa ieškinyje prašoma pinigų suma. Pažymėjo, kad skaitant sutarties 1.2 punktą ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.2 - 6.4 punktus, galima padaryti vienintelę išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, kaip projektavimo srities profesionalai, aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad ieškovė turėjo parengti viso vientiso projekto (visu gatvių segmentų ir nuovažos) techninį projektą ir darbo projektą apjungiantį techninį darbo projektą arba techninį projektą ir darbo projektą. Tačiau ieškovė neparengė techninio darbo projekto (kuris apimtų tiek techninį projektą, tiek darbo projektą) arba greta techninio projekto neparengė darbo projekto, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovė nurodė, jog darbai nurodyti Sutarties 1.1.1 punkte yra atlikti techninio darbo projekto stadijoje, o Sutarties 1.1.2. punkte numatyti darbai - tik techninio projekto stadijoje, o turi būti atlikti techninio darbo projekto stadijoje arba darbo projekto stadijoje ir tai, jog darbai nurodyti Sutarties 1.1.1 punkte yra tarpusavyje nesuderinami su darbais nurodytais Sutarties 1.1.2. punkte, t. y. paprastai tariant antru etapu suprojektuota nuovaža į teritoriją neužtikrina tolesnio patekimo į pirmu etapu suprojektuotą gatvių tinklą. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidindama teismą nurodo, kad vadovaujantis sutarties 5.1.10 punktu šalys susitarė dėl dviejų projekto etapų. Be to, nagrinėjamu atveju svarbūs STR 15 punktas, kuris numato, kad techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai bei reglamento 12.4 punktas numatantis, kad kelių statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas yra rengiamas vienu etapu, t. y. techninis projektas ir darbo projektas. Sutarties 1.1 punkte numatyti atlikti darbai būtent ir priskiriami kelių statybos ir rekonstravimo darbams. Be to, ieškovei derinant antrą etapą (nuovažą), ji buvo priversta pakeisti to etapo savo sprendinius dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pastabų. Tokiu būdu projektas liko tarpusavyje nesuderintas, t. y. ieškovės suderinta nuovaža neužtikrina patekimo į anksčiau pačios ieškovės suprojektuotą gatvių tinklą, t. y. į pietinę Kauno LEZ teritoriją. Taigi ieškovė neįvykdė tinkamai savo įsipareigojimų, o konkrečiai neparengė techninio darbo projekto (kuris apimtų tiek techninį projektą, tiek darbo projektą) arba greta techninio projekto neparengė darbo projekto bei darbus atliko nekokybiškai - projekto sprendiniai tarpusavyje nesuderinami. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog ji samdė ieškovę, kaip subrangovą, daliai aiškiai apibrėžtų darbų (nurodytų Sutarties 1.1 punkte) techniniam ir darbo projekto parengti. Tai buvo padaryta ne siekiant išspręsti teorinę problemą, o parengti užsakovui projektinius dokumentus, kurių pagrindu būtų ne tik išduotas statybos leidimas, bet ir būtų vykdomi statybos darbai. Dėl to ieškovės samdymas tik techninio projekto parengimui, būtų nelogiškas ir prieštarautų faktinėms aplinkybėms. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties 1.1 ir 1.2 punktai buvo suderinti šalių tarpusavyje ir tiek atsakovės prašymu pateikti pasiūlymą dėl paslaugų teikimo, tiek pagristi pačios ieškovės 2016 m. vasario 4 d. pateiktu pasiūlymu Nr. KP16-4 dėl techninio darbo projekto susisiekimo daliai parengti. Šiame pasiūlyme ieškovė, kaip savo srities profesionalė, pati pasiūlė parengti techninį darbo projektą abiem projekto etapams, ir tik vėliau savo iniciatyva dėl darbų spartos pasiūlė juos atlikti dviem etapais - pirma atlikti kelių, o vėliau įvažos projektus.

3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ir pažymėjo, jog dėl Nuovažos projektavimo darbų, tarp šalių ginčo nėra, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti priteisiamos ieškovės prašomos pinigų sumos. Dėl projektavimo darbų apimties atstovė nurodė, jog STR „Statinio projektavimas” 6.7 punkte įtvirtinta projekto dalies sąvoka - projekto dalis - tai projekto (bet kurio etapo) visumos dalis, kurioje pateikti tam tikros techninės srities, inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų projektiniai sprendiniai. Ieškovės nuomone, jau pačiame Sutarties 1.1.2 punkte šalys sulygo, kad projektuotojas, t. y. ieškovė, parengs tik projekto susisiekimo dalį, bet ne visą statinio projektą, apimantį tiek techninį, tiek ir darbo projektą. Nurodė, jog analizuojant šalių sudarytą sutartį matyti, kad 1.2. punkte ieškovė ir atsakovė sutarė, kad projekto etapas, kurį pagal šią sutartį įsipareigoja parengti projektuotojas, yra techninis darbo projektas ir yra techninio projekto dalis, tai reiškia, kad šiuo punktu dar kartą patikslinta ieškovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis - nuovažos projektavimo darbus, numatytus Sutarties 1.1.1 punkte ieškovė įsipareigojo atlikti techninio darbo projekto apimtyje, o gatvių tinklo projektavimo darbus, numatytus atitinkamai Sutarties 1.1.2 punkte - techninio projekto dalyje. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog Sutarties 5.1.10 punkte šalys sulygo, kad jeigu bus rengiamas kitas projekto etapas - darbo projektas, dėl jo parengimo šalys susitars pasirašydamos atskirą sutartį, kurioje šalių susitarimu nustatys darbo projekto parengimo, apmokėjimo ir kitas sąlygas. Be to, 2016 m. lapkričio 13 d. raštu atsakovė siūlė pakoreguoti gatvių tinklo projekto, numatyto Sutarties 1.1.2 punkte, sprendinius pagal nuovažos projektinius sprendinius bei gautas pastabas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, ir papildomai parengti projektavimo stadiją TDP arba DP (t. y. techninio darbo projektą arba darbo projektą) už 1 000,00 EUR plius PVM. Taigi ieškovės teigimu, ji pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus įvykdė pilnai ir gatvių tinklo projektavimo darbus atliko techninio projekto apimtyje bei perdavė juos atsakovei. Dėl atliktų darbų kokybės ieškovė pažymėjo, kad atlikti gatvių tinklo projektavimo darbai, kurie susideda iš trijų etapų ir iš viso 8 segmentų, užsakovui perduoti kartu su 2016 m. balandžio 27 d. lydraščiu, kurį atsakovės vadovas pasirašė, tuo pačiu patvirtindamas, kad parengtus projektavimo darbus „priėmė”.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 089 EUR skolos, 49,65 EUR palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,06 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas taip pat atsakovei iš ieškovės priteisė 235,14 EUR bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, jog, nors Sutarties 1.1.2 punkte yra apibrėžiama antra projektavimo darbų užduotis, tačiau šiame punkte kartu nustatoma užsakovo pareiga atsiskaityti už darbus, todėl po antros užduoties apibūdinimo pateiktas nurodymas toliau – „Projektas“, apima abi projektavimo užduotis. Tą patvirtina ir tai, jog visame vėlesniame sutarties tekste yra kalbama ne apie atskiras užduotis, o apie abi užduotis – tiek Gatvių tinklo projektas, tiek Nuovažos projektas – bendrai vadinamos „Projektu“. Atsižvelgdamas į tai, jog „Projektas“ turėtų reikšti tiek Gatvių tinklo projektavimo, tiek Nuovažos projektavimo darbus, 1.1.2 sąlygoje numatytas įpareigojimas turėtų reikšti projektuotojui užduotį paruošti abiejų objektų techninį darbo projektą. Be to, vertindamas sistemiškai sutarties 5.1.10 punktą su kitomis sutarties sąlygomis, teismas konstatavo, jog sutarties 5.1.10 punktas prieštarauja abiejų šalių pateiktam sutarties aiškinimui dėl Nuovažos projektavimo darbų apimties, t. y. dėl to, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažįsta, kad dėl šio objekto buvo sulygta parengti projektavimo darbus su darbo projekto dalimi. Atsižvelgdamas į ieškovės parengtos sutarties sąlygų prieštaringumą bei atsižvelgdamas į ieškovės komercinio pasiūlymo sąlygas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovė siūlė atsakovei parengti Gatvių tinklo techninį darbo projektą (ne tik techninį projektą), teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą padarė išvadą, jog pasirašant Sutartį šalių tikroji valia buvo sulygti dėl abiejų sutarties objektų techninių darbo projektų parengimo. Teismo teigimu, tokią išvadą papildomai patvirtina statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 12.4 punktas, kuriame nurodyta, jog kelių statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas yra rengiamas vienu etapu, t. y. rengiamas techninis darbo projektas.

6. Vertindamas ieškovės atliktų projektavimo darbų kokybę teismas pažymėjo, jog pagal šalių pasirašytos Sutarties 5.2.6 punktą ieškovė, kaip projektuotoja, įsipareigojo projektą, t. y. abu projektavimo darbus, suderinti su visomis institucijomis, kurios bus privalomos pagal galiojančius įstatymus, todėl teismas nesutiko su ieškovės atstovės pozicija, jog paaiškėjus būtinybei keisti projektinius sprendinius dėl valstybės institucijų pastabų, dėl korektūrų atlikimo turi būti papildomai susitarta ir papildomai apmokėta. Teismo teigimu, projektavimo ir tyrimo rangos sutartimi šalys susitaria dėl konkretaus darbų rezultato pasiekimo, šiuo atveju dėl Nuovažos ir Gatvių tinklo techninių darbo projektų, suderintų su visomis būtinomis institucijomis, parengimo. Dėl šios priežasties, kaip konstatavo teismas, ieškovei tenka pareiga pataisyti parengtus projektinius sprendimus taip, kad juos būtų galima suderinti su valstybės institucijoms ir realiai įgyvendinti.

7. Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta (šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo), jog abiejų projektų nesuderinamumas atsirado dėl atsakovės netinkamai parengtos Techninės užduoties ar dėl kitų projektuotojai pateiktų dokumentų trūkumų. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog už priimtus netinkamus sprendimus dėl nuovažos projektavimo T formos sankryžos būdu, tokio projekto nepatvirtinimą ir atitinkamai naujai priimtų Nuovažos sprendinių nesuderinamumą su anksčiau parengtu Gatvių tinklo projektu civilinė atsakomybė tenka ieškovei. Teismo teigimu, kadangi kaip nustatyta byloje, būtent Nuovažos projektas buvo įgyvendintas, o Gatvių tinklo projektiniai sprendiniai turi būti koreguojami, ieškovei priklauso atlyginimas už dalinį pasiektą rezultatą – Nuovažos techninio darbo projekto parengimą t. y. 5 445 EUR (su PVM). Kadangi dalį – 4 356 EUR šios sumos atsakovė yra sumokėjusi, teismas ieškovei priteisė 1.089 EUR, o dalyje dėl sulygto užmokesčio už Gatvių tinklo techninio darbo projekto parengimą teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „SRP Projektas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nuovažos projekto kaina, numatyta Sutartyje yra 4500,00 EUR plius PVM, t.y. iš viso 5445,00 EUR. Už Nuovažos projekto parengimą atsakovė apeliantė nėra mokėjusi, išskyrus iš karto po Sutarties sudarymo atliktą avansinį mokėjimą – 2400,00 EUR. Bendra sutarties kaina yra 14 520 EUR iš kurių 5445 EUR už Nuovažos projekto parengimą (tai sudaro 37,5 proc. visos Sutarties kainos) ir 9075 EUR už gatvių tinklo projektavimo darbus (tai sudaro 62,5 proc. visos Sutarties kainos). Apeliantės teigimu, jeigu atsakovė sumokėjo ieškovei 2400 EUR dydžio avansą, vadinasi avansas už Nuovažos projekto parengimą sudaro 900 EUR (2400 EUR x 62,5 proc.), likusi avanso dalis (1500 EUR) mokėta už gatvių tinklo projekto parengimą. Taigi už Nuovažos projekto parengimą atsakovė yra neatsiskaičiusi su ieškove 4545 EUR sumos ribose (5445 EUR – 900,00 EUR). Tačiau teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė ir priteisė ne visą už Nuovažos projektavimo darbus Sutartyje šalių sulygtą pinigų sumą, t. y. 4545 EUR, o tik 1089 EUR, nors tarp šalių nebuvo ginčo dėl Nuovažos projektavimo darbų.

8.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė buvo prisiėmusi pagal Sutartį parengti gatvių tinklo techninį darbo projektą, kadangi teismas nepakankamai įsigilino į ginčo santykius, bei teisės aktus, reglamentuojančius šalių santykius pagal Sutartį. Apeliantė pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė pagal Sutartį prisiėmė įsipareigojimą atlikti gatvių, bet ne kelių projektavimo darbus, todėl STR 12.4 punkto nuostatos, reglamentuojančios kelių projektavimą negali būti taikomos, o turi būti taikomos nuostatos, susijusios su gatvių projektavimu. Gatvių projektavimo darbai gali būti atliekami ir dviem etapais. Šiame kontekste apeliantė taip pat pažymi, jog Sutarties 1.2. p. ieškovė ir atsakovė sutarė, kad projekto etapas, kurį pagal šią sutartį įsipareigoja parengti projektuotojas, yra techninis darbo projektas ir yra techninio projekto dalis. Apeliantės nuomone, tai reiškia, kad šiuo punktu dar kartą patikslinta ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis – Nuovažos projektavimo darbus, numatytus 1.1.1 p. ieškovė įsipareigojo atlikti techninio darbo projekto apimtyje, o Gatvių tinklo projektavimo darbus, numatytus atitinkamai sutarties 1.1.2 p. – techninio projekto dalyje. Apeliantė taip pat pažymi, jog STR “Statinio projektavimas” numato ir sąvoką techninio projekto dalis bei kalba būtent apie gatvių techninio projekto susisiekimo dalies projektavimą, t. y. apie tai, apie ką šalys susitarė Sutarties 1.2 punkte. Be to, Sutarties 5.1.10 p. šalys sulygo, kad jeigu bus rengiamas kitas projekto etapas – darbo projektas, dėl jo parengimo šalys susitars pasirašydamos atskirą sutartį, kurioje šalių susitarimu nustatys darbo projekto parengimo, apmokėjimo ir kitas sąlygas. Šios Sutarties nuostatos yra sudėtinė Sutarties dalis ir nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojančios, o iš byloje pateikto šalių ikiteisminio susirašinėjimo matyti, jog šiuo atveju atsakovė būtent ir siūlė apeliantei sudaryti Sutarties 5.1.10 p. numatytą papildomą susitarimą. Tuo tarpu komercinis pasiūlymas, kuriuo rėmėsi teismas, yra šalių ikisutartinių derybų dalykas, ir šiuo atveju komerciniame pasiūlyme pateikti pasiūlymai po derybų tarp šalių nebuvo perkelti į Sutartį, todėl negalima laikyti, kad komercinis pasiūlymas patikslina šalių sudarytą Sutartį. Taigi tiek iš pačios šalių sudarytos Sutarties, tiek ir iš vėlesnio šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad šalys buvo sutarusios, jog Gatvių tinklo projektavimo darbai bus atlikti ne daugiau nei tik techninio projekto susisiekimo dalyje.

8.3. Dėl Gatvių tinklo projektavimo darbų kokybės apeliantė pažymi, jog teismas ir šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog ieškovė parengė techninį Gatvių tinklo projektą laikydamasi tiek techninės jai duotos užduoties, tiek teisės aktų reikalavimų. Atsakovė 2016-04-27 priėmė ieškovės parengtus gatvių tinklo projektavimo darbus patvirtindama tai savo parašu bei atlikdama dalinį mokėjimą už priimtus darbus. Taigi apeliantės nuomone, ginčo tarp šalių tuo metu nebuvo. Ginčas tarp šalių iškilo kiek vėliau, kai derinant su LAKD Nuovažos projektą buvo pateiktos tam tikros pastabos, į kurias atsižvelgus ir pritaikius Nuovažos projektą taip, kad jam pritartų LAKD ir Nuovaža galėtų būti pastatyta, atsirado neženklus Nuovažos projekto ir Gatvių tinklo projekto nesuderinamumas. Apeliantė pažymi, jog Nuovažos projektą suderinus su minėta LAKD, gavus leidimą jos statybai bei galiausiai ją pastačius, atsakovei iškilo būtinybė minimaliai pakoreguoti jau parengtą, jai perduotą ir priimtą Gatvių tinklo projektą. Be to, Sutarties 2.3, 2.4 punktuose šalys yra sulygusios, kad jeigu užsakovas pageidauja pataisyti, keisti, papildyti projektą, tarp šalių yra pasirašomas papildomas susitarimas dėl šių darbų atlikimo, o projektuotojas turi teisę gauti papildomą užmokestį už šių darbų atlikimą. Taigi ieškovė turi teisę į savo atliktų darbų pilną apmokėjimą, o atsakovė norėdama, kad jai atlikti ir perduoti darbai būtų koreguojami, turėtų derėtis su ieškove dėl papildomų darbų atlikimo.

8.4. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, atitinkamai priteisė tik ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepaskirstė ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „Kita kryptis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantė nepagrįstai interpretuoja atsakovės sumokėto avanso paskirtį, kadangi atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ji tiek Nuovažos, tiek ir Gatvių statybos projekto projektavimo darbus vertino kaip vieną bendrą projektą, kuris į atskiras dalis buvo perskirtas tik paties ieškovės iniciatyva ir jos patogumui. Dėl šių priežasčių tiek 2400 EUR dydžio avansas, tiek ir dalinis ieškovės išrašytos sąskaitos – faktūros apmokėjimas buvo skirtas visos Sutarties kainos, o ne jos atskirų dalių tarpiniam padengimui. Taigi teismas tinkamai apskaičiavo atsakovės už Nuovažos projektavimo darbus ieškovui mokėtiną sumą.

Šalies argumentai

9.2. Apeliantė netinkamai aiškina tiek Reglamento, tiek ir Sutarties nuostatas. Nurodo, jog tiek statinio techninis projektas, tiek ir darbo arba statinio techninis darbo projektas savo apimtimi yra labai didelės apimties dokumentai, savyje priklausomai nuo statinio ypatumų talpinantys įvairiausias sudedamąsias dalis, kurios yra išvardintos Reglamento 8 ir 9 prieduose. Atsakovės teigimu, projekto dalys visuomet yra rengiamos projekto techninio ir darbo projekto stadijose, t.y. iš pradžių yra rengiamos atitinkamos dalies techninis projektas ir vėliau šio dokumento pagrindu yra ruošiamos konkrečios dalies darbo projektas. Taigi iš pradžių ieškovė privalėjo parengti Gatvių statybos projekto susisiekimo dalies techninį projektą ir vėliau jo pagrindu rengti atitinkamą darbo projektą, kuriame būtų buvę detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį būtų buvę atliekami konkretūs gatvių statybos darbai. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo teismas, ieškovė parengė tik Gatvių statybos projekto susisiekimo dalies techninį projektą, kuris buvo atliktas dar ir su trūkumais. Be to, tokia apeliantės pozicija prieštarauja ir jos paties atsakovei 2016-02-04 pateiktam pasiūlymui Nr. KP16-04, kurį teismas tinkamai įvertino. Minėtame pasiūlyme aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad ieškovė siūlo atsakovei parengti ne gatvių statybos techninio projekto vieną iš dalių ir netgi ne techninį projektą, tačiau būtent gatvių statybos techninį darbo projektą. Taigi pagal Sutarties 1.1.2 p. ieškovė atsakovei buvo įsipareigojusi parengti galutinį, o ne tik tarpinį produktą, t.y. gatvių statybos techninį darbo projektą arba gatvių statybos techninį ir jo pagrindu parengtą darbo projektus.

9.3. Ieškovė darbus atliko ne tik visa apimtimi, bet ir su aiškiais trūkumais, dėl kurių jos pagal Sutarties 1.1.1 p. parengtas Nuovažos techninis darbo projektas negali būti sujungiamas su Gatvių statybos techniniu projektu. Kitaip tariant, nuo Nuovažos, kuri šiuo metu yra įrengta pagal ieškovės parengtą techninį darbo projektą, negalima patekti į ieškovės Gatvių techniniame projekte numatytas gatves. Atsakovės nuomone, teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai, todėl priešingos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių 2016-02-03 Projektavimo darbų sutartimi sulygto rezultato turinio, t. y. šalys nesutaria dėl Sutarties 1.1.2 punkte numatytų darbų - Gatvių tinklo projekto - apimties. Ieškovė teigia, jog sutartimi buvo sulygta tik dėl techninio projekto dalies (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.2 punktas), tuo tarpu atsakovė teigia, jog šiuo, kaip ir Nuovažos nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda projekto (Sutarties 1.1.1 p.), atveju turėjo būti parengtas arba vienas techninis darbo projektas arba du – techninis ir darbo projektai, todėl atsakovė neprivalo visa apimtimi apmokėti už šalių sulygtus darbus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, jog pasirašant Sutartį šalių tikroji valia buvo sulygti dėl abiejų Sutarties objektų (t. y. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda projektavimas (Sutarties 1.1.1. p.,) ir Laisvosios ekonominės zonos pietinės dalies gatvių statybos projekto susisiekimo dalies parengimas (Sutarties 1.1.2 p.)) techninių darbo projektų parengimo. Kadangi dėl ieškovės parengtų projektų – Nuovažos projekto ir Gatvių tinklo projekto nesuderinimo, būtent Nuovažos projektas buvo įgyvendintas, o Gatvių tinklų projektiniai sprendiniai turi būti koreguojami, teismas padarė išvadą, jog ieškovei priklauso atlyginimas už dalinį pasiektą rezultatą – Nuovažos techninio darbo projekto parengimą, t.y. 5445 EUR (su PVM). Teismui nustačius, jog atsakovė pagal šią Sutartį ieškovei yra sumokėjusi 2400 EUR dydžio avansą ir 1956 EUR sumą pagal 2016-04-27 PVM sąskaitą - faktūrą, pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 1089 EUR (5445 EUR (Sutartimi sutartas užmokestis) – 2400 EUR (atsakovės sumokėtas ieškovei avansas) – 1956 EUR (2016-05-13 atsakovės sumokėta ieškovei suma, pagal 2016-04-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SRP 381) skolą, o ieškinį dalyje dėl sulygto užmokesčio už Gatvių tinklo techninio darbo projekto parengimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl Sutartimi šalių sutarto užmokesčio už Gatvių tinklo techninio darbo projekto (Sutarties 1.1.2 p) parengimą priteisimo. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos sumos (t. y. 1089 EUR) už Sutartyje 1.1.1 p. numatytų darbų (Nuovažos techninio darbo projekto parengimas) atlikimą, dydžiu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas vietoje 1089 EUR privalėjo priteisti iš atsakovės 4545 EUR (5445 EUR (Sutartimi sutartas užmokestis) – 900 EUR (avansas už Nuovažos projekto parengimą)) skolą. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dalyje dėl Sutartimi šalių sutarto užmokesčio už Gatvių tinklo techninio darbo projekto (Sutarties 1.1.2 p) parengimą priteisimo, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl 1089 EUR dydžio skolos už Nuovažos techninio darbo projekto parengimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Sutarties 1.1.2 punkte numatytų darbų – Gatvių tinklo projektavimo - apimties

15. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė buvo prisiėmusi pagal Sutartį parengti Gatvių tinklo techninį darbo projektą, kadangi teismas nepakankamai įsigilino į ginčo santykius, bei teisės aktus, reglamentuojančius šalių santykius pagal Sutartį. Apeliantės nuomone, pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parengti ne techninį darbo projektą ar techninį ir darbo projektą, bet techninio projekto susisiekimo dalį, kaip tai apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

16. Remiantis 2016 m. vasario 3 d. šalių sudarytos Projektavimo darbų sutarties Nr. P16-16/0203 (toliau – Sutartis) 1.1. punktu, kuriame apibrėžiamas Sutarties objektas, matyti, jog ieškovė įsipareigojo pagal jai pateiktą atsakovės statinio projektavimo užduotį parengti šiuos dokumentus: Nuovažos nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al Vilnius- Kaunas - Klaipėda projektavimas (Sutarties 1.1.1 punktas, toliau – Nuovažos projektas) ir Laisvosios ekonominės zonos pietinės dalies gatvių statybos projekto susisiekimo dalies parengimas (Sutarties 1.1.2 punktas, toliau - Gatvių tinklo projektas).

17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinantis šalių sudarytos 2016-02-03 Projektavimo darbų sutarties esmę ir turinį bei ja siekiamus tikslus, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, kurios nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Be kita ko, tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai aiškinant lingvistiniu ir sisteminiu metodu šalių pasirašytą Sutartį, nustatyta, jog, nors Sutarties 1.1.2 punkte yra apibrėžiama antra projektavimo darbų užduotis, tačiau šiame punkte kartu nustatoma užsakovo pareiga atsiskaityti už darbus, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, po antros užduoties apibūdinimo pateiktas nurodymas toliau – „Projektas“, apima abi projektavimo užduotis. Tą patvirtina ir tai, jog visame vėlesniame sutarties tekste yra kalbama ne apie atskiras užduotis, o apie abi užduotis – tiek Gatvių tinklo projektas, tiek Nuovažos projektas – bendrai vadinamos „Projektu“. Kaip aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pažymėtina, CK įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja, kad sutarties sąlygos būtų aiškinamos ne atsietai, o įvertinus ir kitas Sutarties sąlygas (jų tarpusavio ryšį). Šiuo atveju aktualus yra ir Sutarties 1.2. punktas, detalizuojantis, kokį Projekto etapą projektuotojas įsipareigojo parengti kiekvieno iš Sutarties objektų atžvilgiu. Sutarties 1.2. punkte yra nurodyta, jog „Projekto etapas, kurį pagal šią sutartį įsipareigoja parengti Projektuotojas, yra techninis darbo projektas ir yra techninio projekto dalis. Kaip matyti iš tiek 2016-02-03 Sutarties pasirašymo metu, tiek Sutarties vykdymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, techninis projektas – tai projekto pirmasis ir pagrindinis etapas (6.2 punktas), darbo projektas – tai projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (6.3 punktas), o techninis darbo projektas yra projektas, sujungiantis techninį projektą ir darbo projektą (6.4 punktas). Taigi atsižvelgiant į tai, jog „Projektas“, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turėtų reikšti tiek Gatvių tinklo projektavimo, tiek Nuovažos projektavimo darbus, bei analizuojant ir vertinant Sutarties 1.2. punktą, Reglamento 6.2 – 6.4 punktų nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, kaip projektavimo srities profesionalės, aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog ieškovė parengtų viso vientiso projekto (t. y. visų gatvių segmentų ir nuovažos) techninį projektą, ir darbo projektą, apjungiantį techninį darbo projektą, arba techninį darbo projektą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Sutarties 1.1.2 punkte numatytas įpareigojimas turėtų reikšti projektuotojui užduotį paruošti abiejų objektų techninį darbo projektą.

21. Tokią apeliacinės instancijos teismo išdėstytą poziciją patvirtina ir tai, jog kai matyti iš byloje esančių duomenų ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovei, kaip profesionaliam projektavimo biurui, buvo pavesta parengti didelės apimties projektą Kauno LEZ, t. y. parengti Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų Kauno LEZ pietinėje dalyje Biruliškių k., Kauno r. sav., statybos projektą. Atsižvelgdama į itin didelę Projekto apimtį ir tuo pačiu ganėtinai trumpus įvykdymo terminus, atsakovė tam tikriems darbams pasitelkė subrangovus. Tuo tikslu atsakovė Sutarties pagrindu pasitelkė apeliantę, kaip subrangovę, kuri privalėjo atlikti Sutarties 1.1 p. aptartus darbus, kurie turėjo tapti nedaloma Projekto dalimi. Kaip matyti iš Reglamento 6.3, 14 punktų nuostatų, statybos darbus gali vykdyti tik asmuo turintis darbo projektą. Darbo projektas (arba techninio darbo projekto darbo projekto stadija) yra svarbi tiek dėl pačios teisės vykdyti statybos darbus (Reglamento 14.2 punktas), tiek praktiniais aspektais, t. y. galimybe gaminti statybinių konstrukcijų elementus, be kurių statyba yra neįmanoma (Reglamento 14.1 punktas). Taigi akivaizdu, jog apeliantės aiškinimas, kad atsakovė, turėdama įsipareigojimą Projektui parengti ir pateikti projektavimo dokumentus, kurių pagrindų būtų išduotas statybos leidimas ir būtų pradėti vykdyti statybos darbai, ieškovę samdė ne bendro vientiso Projekto daliai techniniam darbo projektui atlikti, o tik techninio projekto vienai iš dalių parengti, yra visiškai nelogiškas. Juk tokiu atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, arba pati atsakovė, arba bet kuris kitas atsakovės pasitelktas subrangovas vis tiek privalėtų užbaigti ieškovės pradėtą atlikti darbą. Tuo tarpu remiantis Reglamento 9 punkto nuostata, matyti, jog minėtas Reglamentas numatė ženklius apribojimus kitam projektuotojui techninio projekto pagrindu rengti darbo projektą, jei techninį projektą parengė kitas asmuo. Pagal Reglamento 9.1 punktą, kitas projektuotas gali rengti darbo projektą, jei projektuotas, parengęs techninį projektą nutraukė projektavimo veiklą arba neegzistuoja (9.1.1. punktas), neprieštaravo, kad Darbo projektą parengtų kitas projektuotojas, apie tai statytojui patvirtindamas raštu, ar nurodė techninio projekto projektavimo darbų sutartyje (9.1.2 punktas), arba gavęs statytojo sutikimą raštu, pasamdė kitą projektuotoją darbo projektui parengti (9.1.3. punktas). Vadinasi, remiantis logikos dėsniais, akivaizdu, jog atsakovė, kaip projektavimo srities profesionalė, tikrai nebūtų vėlesnio darbo projekto parengimą padariusi priklausomu nuo ieškovės, kaip techninio projekto autorės, valios ir save stačiusi į tokią situaciją.

22. Kaip matyti iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo, apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pasirašant Sutartį šalių tikroji valia buvo sulygti dėl abiejų sutarties objektų techninių darbo projektų parengimo, akcentuoja, jog ieškovė Sutarties 1.1.2 punktu įsipareigojo parengti Gatvių statybos projekto susisiekimo dalį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė akcentuodama projekto susisiekimo dalies sąvoką ir ją naudodama kaip atskirą techninio projekto dalį, netinkamai aiškina Reglamento nuostatas. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismo teigimu, svarbu pažymėti, jog tiek statinio techninis projektas, tiek ir darbo arba statinio techninis darbo projektas savo apimtimi yra labai didelės apimties dokumentai, susidedantys iš įvairių sudedamųjų dalių, kurios yra išvardintos Reglamento 8 priede (techninio projekto sudedamosios dalys) ir 9 priede (darbo projekto sudėtis). Be to, minėtos dalys projekto vadovo sprendimu nustatomos oficialiame dokumente – projekto sudėtyje. Bet kuriuo atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtame dokumente numatytos projekto dalys visuomet yra rengiamos projekto techninio ir darbo projekto stadijose, t. y. iš pradžių yra rengiamos atitinkamos dalies techninis projektas ir vėliau šio dokumento pagrindu yra ruošiamos konkrečios dalies darbo projektas. Taigi bet kurio objekto projektavimas niekuomet neužsibaigia techninio projekto stadijoje. Tuo tarpu Gatvių statybos projekto susisiekimo dalis, kurią pagal Sutarties 1.1.2 p. ir įsipareigojo parengti ieškovė, taip pat turėjo būti ruošiama aukščiau išdėstytais etapais, t. y. iš pradžių ieškovė privalėjo parengti Gatvių statybos projekto susisiekimo dalies techninį projektą ir vėliau jo pagrindu rengti atitinkamą darbo projektą, kuriame būtų buvę detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį būtų buvę atliekami konkretūs gatvių statybos darbai. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė parengė tik Gatvių statybos projekto susisiekimo dalies techninį projektą.

23. Atsižvelgdama į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės argumentas, kad pagal Sutarties 1.1.2 p. ieškovė įsipareigojo parengti tik vieną iš Gatvių statybos techninio projekto dalių – susisiekimo dalį, prieštarauja tiek Sutarties 1.2 p., tiek ir Reglamento nuostatoms. Be kita ko, tokia apeliantės skunde dėstoma pozicija prieštarauja ir jos paties atsakovei 2016-02-04 pateiktam Komerciniam pasiūlymui techninio darbo projekto susisiekimo daliai parengti. Šiame ieškovės pateiktame Komerciniame pasiūlyme aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad ieškovė siūlo atsakovei parengti ne gatvių statybos techninio projekto vieną iš dalių ir netgi ne techninį projektą, tačiau būtent gatvių statybos techninį darbo projektą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog komercinis pasiūlymas tėra šalių ikisutartinių derybų dalykas, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis minėtu 2016-02-04 Komerciniu pasiūlymu, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat atmetami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

24. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktą ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dalyje dėl Sutartimi šalių sutarto užmokesčio už Gatvių tinklo techninio darbo projekto (Sutarties 1.1.2 p.) parengimą priteisimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė taip pat netinkamai interpretuoja atsakovės 2016-11-13 rašte Nr. 01/20161113 pateiktą siūlymą už papildomą 1 000 EUR (neįskaitant PVM) atlygį pakoreguoti Gatvių statybos techninį darbo projektą arba Gatvių statybos darbo projektą. Išanalizavus į bylą pateiktą aukščiau minėtą atsakovės 2016-11-13 rašte pateiktą siūlymą, akivaizdu, jog atsakovė siekė susitarti ne dėl darbo projekto apskritai sukūrimo, kadangi dėl jo ir taip jau buvo susitarta Sutarties 1.1.2 p., tačiau atsakovė siūlė pakoreguoti šiuos dokumentus pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) pateiktas pastabas. Pasak atsakovės, 2016-11-13 rašto ieškovei pateikimo metu jau vyko Kauno laisvosios ekonominės zonos statybos rangos darbai. Dėl ieškovės parengto Nuovažos techninio darbo projekto ir Gatvių statybos techninio projekto nesuderinamumo buvo neįmanoma pradėti kelių statybos darbų, todėl buvo skelbiamos prastovos. Atsižvelgdama į tai, bei siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, atsakovė ir pasiūlė ieškovei už papildomą mokestį atlikti projekto pataisymus. Šių aplinkybių apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir nenuginčijo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė netinkamai interpretuodama atsakovės 2016-11-13 rašte pateiktą siūlymą, nepagrįstai laikosi pozicijos, jog šiuo atveju atsakovė būtent ir siūlė ieškovei sudaryti Sutarties 5.1.10 punkte numatytą papildomą susitarimą dėl darbo projekto parengimo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vertinant sistemiškai šią sąlygą su Sutarties 1.1.1 p., 1.1.2 p., bei 1.2 p. nuostatomis, matyti, jog ji prieštarauja abiejų šalių pateiktam sutarties aiškinimui dėl Nuovažos projektavimo darbų apimties, t. y. dėl to, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažįsta, kad dėl šio objekto (t. y. Nuovažos projektavimų darbų) buvo sulygta parengti projektavimo darbus su darbo projekto dalimi. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, akivaizdu, jog rengdama Sutartį, apeliantė privalėjo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, Sutartyje pateiktos sąvokos turėjo būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teigimu, pirmosios instancijos teismas 5.1.10 punkto nuostatą visiškai pagrįstai išaiškino būtent atsakovės naudai.

25. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės parengtos sutarties sąlygų prieštaringumą, bei į aukščiau apeliacinės instancijos teismo įvertintas ieškovės pateikto atsakovei Komercinio pasiūlymo sąlygas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovė siūlė atsakovei parengti Gatvių tinklo techninį darbo projektą (ne tik techninį projektą), įvertinus pačią šalių sudarytą 2016-02-03 Projektavimo darbų sutartį, bei šalių vėlesnį susirašinėjimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pasirašant Sutartį šalių tikroji valia buvo sulygti dėl abiejų sutarties objektų techninių darbo projektų parengimo. Kitaip tariant, parengdama tik Gatvių statybos techninį projektą, apeliantė ne visa apimtimi įvykdė 2016-02-03 Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 1.1.2 p. ieškovė atsakovei buvo įsipareigojusi parengti galutinį, o ne tik tarpinį produktą, t. y. Gatvių statybos techninį darbo projektą arba Gatvių statybos techninį ir jo pagrindu parengtą darbo projektus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ginčo santykius, bei teisės aktus, reglamentuojančius šalių santykį pagal Sutartį. Šių išdėstytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės išdėstytos aplinkybės dėl Sutarties 1.1.2 punkte numatytų darbų – Gatvių tinklo projektavimo – apimties, yra visiškai nepagrįstos ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl Sutarties 1.1.2 punkte numatytų darbų – Gatvių tinklo projektavimo - kokybės

26. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje dėl Sutarties 1.1.2 punkte numatytų darbų – Gatvių tinklo projektavimo – kokybės, nurodo, jog ji parengė techninį Gatvių tinklo projektą laikydamasi tiek techninės jai duotos užduoties, tiek teisės aktų reikalavimų. Atsakovė 2016-04-27 priėmė ieškovės parengtus Gatvių tinklo projektavimo darbus patvirtindama tai savo parašu bei atlikdama dalinį mokėjimą už priimtus darbus. Taigi apeliantės nuomone, ginčo tarp šalių tuo metu nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti ir su šiais apeliantės teiginiais.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir išanalizavusi ieškovės parengtą pirminį Nuovažos įrengimo projektą, visų pirma pastebi, jog minėtas Nuovažos įrengimo projektas (t. y. pirminis) atitiko Gatvių tinklo projekto sprendinius. Šis projektas numatė, jog nuvažiuojant iš magistralinio kelio bus sudarytos galimybės sukti tiek į dešinę, tiek į kairę puses, tokiu būdu turėjo būti užtikrintas nuvažiavimas nuo magistralinio kelio į gatvių segmentus B-B, ir A-A, sukant į dešinę), bei į gatvių segmentus C-C, G-G, D-D, E-E ir kitus, sukant iš nuovažos į kairę pusę (popierinio bylos priedo b. l. 171). Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančio ieškovės parengto galutinio ir valstybės institucijų patvirtinto Nuovažos projekto, jame dėl Nuovažos korekcijos nebeliko dešinio posūkio ir neliko galimybės nuvažiuoti iš magistralinio kelio į gatvių segmentus B-B ir A-A (el. bylos priedo l. 168). Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. liepos 28 d. Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. PKK-63 (el. b. popierinio priedo b.l. 109-110) nustatyta, kad ieškovės pirminiams Nuovažos sprendiniams buvo nepritarta, nes jie neatitiko galiojančių teisės aktų ir statybą reglamentuojančių dokumentų bei dėl to, jog tokio sprendiniai ateityje turėtų neigiamą įtaką eismo saugumui, eismo kokybės lygiui ir kelio eksploatacinei būklei. Minėtame protokole be kito ko paaiškinta, jog siūloma T formos sankryža yra labai arti magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, todėl automobiliai, sustodami prieš T formos sankryžą, sustos magistraliniame kelyje; dėl tokio sprendinio panaikinama techninė sustojimo juosta, taip apribojamos galimybės ateityje didinti didžiausią leistiną greitį; pateikiama susisiekimo schema neatitinka Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano 1-ojo keitimo sprendinių. Iš byloje esančių kitų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos posėdžio protokolų matyti, kad projektas buvo ne vieną kartą taisytas, galiausiai projektui pritarta 2016 m. rugpjūčio 10 d. (el. b. popierinio priedo b. l. 113).

28. Taigi šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovei parengus galutinį, su valstybės institucijomis suderintą Nuovažos projektą, šalių 2016-02-03 Sutartimi sulygtas Projektas (t.y. Gatvių tinklo projektavimas, bei Nuovažos projektavimas) liko tarpusavyje nesuderintas, t.y. ieškovės suderinta Nuovaža neužtikrina patekimą į anksčiau pačios ieškovės suprojektuotą gatvių tinklą, t.y. pietinę Kauno LEZ teritoriją. Kitaip tariant, nuo Nuovažos, kuri šiuo metu yra įrengta pagal ieškovės parengtą techninį darbo projektą, negalima patekti į ieškovės Gatvių techniniame projekte numatytas gatves, t.y. neįmanoma įvažiuoti iš A1 magistralės kelio į Kauno LEZ teritoriją bei naudotis jos gatvių tinklu, užtikrinant tolesnį patekimą prie LEZ esančių objektų. Taigi atsižvelgiant į tai, kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, jog šalių 2016-02-03 Projektavimo darbų sutartis yra sudaryta vientisam Projektui (Gatvių tinklo ir Nuovažos projektavimo darbams), kuris sudaro nedalomą visumą, parengti (šių aplinkybių apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir nenuginčijo), akivaizdu, jog apeliantė darbus atliko su aiškiais trūkumais, dėl kurių jos pagal Sutarties 1.1.1. punktą parengtas Nuovažos techninis darbo projektas negali būti sujungiamas su Gatvių statybos techniniu projektu.

29. Pagal šalių pasirašytos Sutarties 5.2.6 punktą ieškovė, kaip projektuotoja, įsipareigojo Projektą, t. y. abu projektavimo darbus, suderinti su visomis institucijomis, kurios bus privalomos pagal galiojančius įstatymus. Be kita ko, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 49 punkto nuostata, projektuotojas (t.y. šiuo atveju ieškovė), parengęs projektą, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog paaiškėjus būtinybei keisti projektinius sprendinius dėl valstybės institucijų pastabų, dėl korektūrų atlikimo turi būti papildomai susitarta ir papildomai apmokėta. Kaip jau minėta, Projektavimo darbų sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus darbų rezultato pasiekimo, t. y. dėl Nuovažos ir Gatvių tinklo techninių darbo projektų, suderintų su visomis būtinomis institucijomis, parengimo. Būtent tokį projektavimo rangos rezultatą ieškovė siūlė atsakovei Komerciniame pasiūlyme ir kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, dėl tokio rezultato buvo susitarta šalių pasirašyta 2016-02-03 Projektavimo darbų sutartimi. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog už priimtus netinkamus sprendimus dėl Nuovažos projektavimo T formos sankryžos būdu, tokio projekto nepatvirtinimą ir atitinkamai naujai priimtų Nuovažos sprendinių nesuderinamumą su anksčiau parengtu Gatvių tinklo projektu civilinė atsakomybė tenka būtent ieškovei. Įvertinus tai, teisėjų kolegijos teigimu, apeliantės argumentas, jog atsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės iškilo daug vėliau ir dėl priežasčių, už kurias neatsako ir negali atsakyti ieškovė, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi būtent dėl paties ieškovės priimtų Nuovažos sprendinių bendras Nuovažos ir LEZ kelių (gatvių) projektas liko tarpusavyje nesuderintas, t. y. ieškovės suprojektuota Nuovaža neužtikrino patekimo į anksčiau paties ieškovės suprojektuotą gatvių tinklą, t. y. į pietinę Kauno LEZ teritoriją.

30. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo nesudaro pagrindo ir apeliantės teiginiai, kad atsakovė apeliantei dėl atliktų darbų kokybės niekuomet nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė dar 2016-11-13 ieškovei buvo pateikusi raštą „Dėl Sutarties ir atliktų darbų neatitikčių bei ūkinės operacijos turinio neatitikimo sąskaitoms faktūroms ir atliktų darbų aktams“ (el. b. 1 t., b. l. 22-23), kuriame buvo išdėsčiusi ieškovės atliktų darbų trūkumus. Konkrečiai, atsakovė minėtame Rašte nurodė, kad dėl LAKD pateiktų pastabų tapo nebeįmanoma sujungti ieškovės suprojektuotą Nuovažą kartu su ieškovės iš dalies suprojektuotomis gatvėmis. Minėtame Rašte atsakovė taip pat dar kartą nurodė, kad Nuovažos bei kelių (gatvių) tinklo projektus ji laiko kaip vientisą projektą, kuris tarpusavyje turi užtikrinti sklandų patekimą į statomą LEZ. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė apeliantei dėl atliktų darbų kokybės niekuomet nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų, atmetami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

31. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog atsakovė dalį Gatvių tinkle projekto yra įgyvendinusi, t. y. atsakovė šiai dienai yra pastačiusi gatvių segmentus C,G ir I pagal ieškovės parengtą Gatvių tinkle projektą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai jokių būdu nepašalina pirmosios instancijos teismo konstatuoto ieškovės netinkamai atliktų darbų fakto, kurio ji nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos nepaneigė. Remiantis CK 6.200 straipsnio 1 dalimi, šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Vien ta aplinkybė, jog Šiuo metu LEZ teritorijoje dalis reikiamų kelių buvo padaryti tik dėl to, kad dalį reikiamų pakeitimų atliko pati atsakovė, nesudaro pagrindo ieškovę atleisti nuo civilinės atsakomybės už priimtus netinkamus sprendimus dėl Nuovažos projektavimo T formos sankryžos būdu, tokio projekto nepatvirtinimą ir atitinkamai naujai priimtų Nuovažos sprendinių nesuderinamumą su anksčiau parengtu Gatvių tinklo projektu. Kaip jau minėta, ieškovė darbus atliko su aiškiais trūkumais, dėl kurių jos pagal Sutarties 1.1.1 p. parengtas Nuovažos techninis darbo projektas negali būti sujungiamas su Gatvių statybos techniniu projektu. Šio byloje nustatyto fakto apeliantė nepaneigė, todėl apeliantės skunde akcentuojama aplinkybė, jog atsakovė dalį Gatvių tinkle projekto yra įgyvendinusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus parengti Gatvių tinklo projektavimo darbus.

32. Taigi šių, aukščiau išdėstytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės išdėstytos aplinkybės dėl Sutarties 1.1.2 punkte numatytų darbų – Gatvių tinklo projektavimo – kokybės, yra visiškai nepagrįstos, neįrodytos ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistos 1089 EUR sumos, už Sutartyje 1.1.1 punkte numatytų darbų – Nuovažos projekto parengimo – atlikimą

33. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos sumos (t. y. 1089 EUR) už Sutartyje 1.1.1 p. numatytų darbų (Nuovažos techninio darbo projekto parengimas) atlikimą, dydžiu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas vietoje 1089 EUR privalėjo priteisti iš atsakovės 4545 EUR (5445 EUR (Sutartimi sutartas užmokestis) – 900 EUR (avansas už Nuovažos projekto parengimą)) skolą. Tačiau teisėjų kolegija ir su šiais apeliantais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

34. Remiantis Sutarties 2.1 punktu, už 1.1.1 punkte nurodytus, t. y. Nuovažos projektavimo darbus, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 500 EUR be PVM (5 445 EUR su PVM) ir 7 500 EUR be PVM (9 075 EUR su PVM) už 1.1.2. punkte nurodytus Gatvių tinklo projektavimo darbus. Kaip matyti iš pateiktų aplinkybių, bendra atsakovės pagal Sutartį ieškovei mokėtina suma yra 14 520 EUR. Apeliacinės instancijos teismui išanalizavus ir įvertinus šalių sudarytą 2016-02-03 Sutartį, nustatyta, jog Sutartyje nėra numatyta jokios pagal Sutartį atliekamų mokėjimų paskirstymo tvarkos. Be to, kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, šalių 2016-02-03 Projektavimo darbų sutartis yra sudaryta vientisam Projektui (Gatvių tinklo ir Nuovažos projektavimo darbai), kuris sudaro nedalomą visumą, parengti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu pažymėti, jog kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ji tiek Nuovažos projekto, tiek ir Gatvių statybos projekto projektavimo darbus, kuriuos įsipareigojo pagal Sutartį atlikti ieškovė, taip pat vertino kaip vieną bendrą projektą, kuris į atskiras dalis buvo perskirtas tik paties ieškovės iniciatyva ir jos patogumui. Šių aplinkybių apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir nenuginčijo. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog tiek atsakovės pagal Sutarties 2.2.1 punktą 2016-03-10 sumokėtas 2400 EUR dydžio avansas, tiek ir 2016-05-13 atsakovės ieškovei sumokėta 1 956 EUR suma, pagal ieškovės 2016-04-27 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SRP 381, buvo skirtas visos Sutarties kainos, o ne jos atskirų dalių tarpiniam padengimui. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė iš 14 520 EUR Sutartyje numatytų darbų kainos ieškovei jau buvo sumokėjusi 4 356 EUR dydžio sumą, kuri susideda iš atsakovės ieškovei sumokėto 2400 EUR dydžio avanso, bei 1956 EUR dydžio sumos, pagal 2016-04-27 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SRP 381. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 1089 EUR dydžio atlyginimą už dalinį pasiektą rezultatą – Nuovažos techninio darbo projekto parengimą, pagrįstai iš Sutartyje numatytos kainos už Nuovažos techninio darbo projekto parengimą (t. y. 5445 EUR (su PVM)) atėmė atsakovės pagal Sutartį sumokėtą 4356 EUR dydžio sumą, kuri susideda iš atsakovės ieškovei sumokėto 2400 EUR dydžio avanso, bei 1956 EUR dydžio sumos, pagal 2016-04-27 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SRP 381.

35. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės apeliaciniame skunde aprašyta priteistinos sumos skaičiavimo tvarka (t. y. 5445 EUR (Sutartimi sutartas užmokestis) – 900 EUR (avansas už Nuovažos projekto parengimą), būtų susidariusi tokia teisinė situacija, jog atsakovė ieškovei būtų apmokėjusi dalį Gatvių statybos projektavimų darbų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti kaip ieškovės atlikti nekokybiškai.

36. Taigi vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo atsakovės už Nuovažos projektavimo darbus ieškovei mokėtiną sumą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovei sumokėta 2400 EUR dydžio avanso suma buvo skirta daliai darbų pagal Sutarties 1.1.1 p. ir daliai pagal Sutarties 1.1.2 p. apmokėti, o 1956 EUR suma ieškovei buvo sumokėta pagal atsakovei pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SRP 381 už gatvių tinklo projektavimo darbus, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Šių išdėstytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės išdėstytos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo priteistos sumos (t. y. 1089 EUR) už Sutartyje 1.1.1 p. numatytų darbų (Nuovažos techninio darbo projekto parengimas) atlikimą, yra visiškai nepagrįstos, neįrodytos ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

37. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 136,06 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, teismas nepaskirstė ieškovės sumokėto 243,00 EUR dydžio žyminio mokesčio, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas.

38. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

39. Kaip matyti iš apeliantė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokią procentinę priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraišką, t. y. ieškovės ieškinys dėl 10.799,43 EUR priteisimo (10.164 EUR skolos ir 635,43 EUR palūkanų) patenkintas 10,54 procentais, priteisiant 1.138,65 EUR (1.089 EUR skolos + 49,65 EUR) sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 10,54 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 89,46 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nustatė, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 243,00 EUR žyminio mokesčio išlaidų ir 1.290,90 EUR advokatės pagalbos išlaidų. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (t. y. ieškovės ieškinys patenkintas 10,54 procentais), priteisė tik ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. y. 10,54 procentai nuo 1.290,90 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti). Tuo tarpu, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, teismas nepaskirstė ieškovės sumokėto 243,00 EUR dydžio žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia paskirstyti ieškovės sumokėtą 243,00 EUR dydžio žyminį mokestį ir remdamasis pirmosios instancijos teismo tinkamai nustatyta ieškovės ieškinio tenkinimo procentine išraiška, ieškovei iš atsakovės priteisia 161,67 EUR ((1290,90 EUR (išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti) + 243,00 EUR (žyminis mokestis už ieškinį) x 10,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 136,06 EUR bylinėjimosi išlaidų, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 161,67 EUR.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 136,06 EUR bylinėjimosi išlaidų, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 161,67 EUR.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas tik dalyje dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (t. y. apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 136,06 EUR bylinėjimosi išlaidų, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 161,67 EUR), o likusioje dalyje (t. y. dėl ginčo esmės) ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovei nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme.

42. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „SRP Projektas“ iš atsakovės UAB „Kita kryptis“ priteista 136,06 EUR bylinėjimosi išlaidų, padidinant ieškovei UAB „SRP Projektas“ iš atsakovės UAB „Kita kryptis“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 161,67 EUR (vienas šimtas šešiasdešimt vienas euras ir 67 euro centai).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei UAB „SRP projektas iš atsakovės UAB „Kita Kryptis“ 1.089 EUR skolos, 49,65 EUR palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei sprendimo dalį, kurią teismas atsakovei UAB „Kita kryptis“ iš ieškovės UAB „SRP projektas“ priteisė 235,14 EUR bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasRūta Petkuvienė