Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-02-10 · Administracinė byla Nr. P-662-32-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
P-662-32-14
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P662-32/2014Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-399/2001 pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 324-K, 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 519, 2000 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 209-K, pripažinti jos atleidimą neteisėtu, grąžinti ją į lopšelio-darželio „Ežiukas“ vedėjos pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą) ir atnaujinti terminą nuobaudai apskųsti. Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 324-K ji buvo atleista iš lopšelio-darželio „Ežiukas“ vedėjos pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo (toliau – ir DSĮ) 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Pareiškėja teigė, kad 2000 m. spalio 4 d. komisiją atsisakė priimti, nes nuolatinės komisijos trukdė dirbti, o 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. 519 yra neteisėtas, nes nebuvo pasirašytas skyriaus vedėjo, jame nurodyta, kad tikrinimas pradedamas 2000 m. rugpjūčio 10 d., t. y. dar iki įsakymo priėmimo. Pareiškėja pažymėjo, kad ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tuo pažeidžiant DSĮ 29 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjos manymu, drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, nes ji pažeidimų nepadarė.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. vasario 14 d. sprendimu bylą dėl reikalavimo atnaujinti terminą ir drausminės nuobaudos, paskirtos Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 209-K, panaikinimo nutraukė, o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

Termino drausminei nuobaudai apskųsti atnaujinimo klausimą teismas sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymu (toliau – ir DGNĮ), įsigaliojusiu 2000 m. liepos 12 d. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda J. M. paskirta Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. birželio 6 d. įsakymu. Teismas konstatavo, kad J. M. nesilaikė darbo ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, nes praleistas terminas kreiptis dėl komisijos darbo ginčui nagrinėti sudarymo. Todėl byla šioje dalyje nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 7 p.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja atleista pagrįstai, ir nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu buvo sudaryta komisija lopšelio-darželio „Ežiukas“ vaikų tėvų ir šio lopšelio-darželio darbuotojų pateiktų faktų ištyrimui. 2000 m. spalio 4 d. komisija atvyko į lopšelį-darželį, tačiau J. M. atsisakė ją priimti. Švietimo ir ugdymo skyrius tai įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas konstatavo, jog toks įvertinimas buvo teisingas, kadangi J. M., turinti įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), nevykdė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo dėl komisijos sudarymo. Be to, ji atsisakė pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gegužės 23 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau patikslino rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstė taip: „prašymą atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 209-K J. M. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo atmesti ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukti“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai drausminė nuobauda paskirta 2000 m. birželio 16 d. įsakymu. 2000 m. birželio 19 d. ji kreipėsi į darbdavį su prašymu panaikinti paskirtą nuobaudą. Paskutinė kreipimosi į teismą diena pagal DGNĮ buvo 2000 m. spalio 6 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2000 m. spalio 20 d., t. y. praleidusi terminą. Teismas konstatavo, kad svarbių termino praleidimo priežasčių pareiškėja nenurodė, savo teises gynė nerūpestingai ir nenuosekliai, todėl atnaujinti terminą nebuvo pagrindo. Teismo konstatavimu, byla dėl reikalavimo panaikinti 2000 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 209-K ir juo paskirtą nuobaudą turi būti nutraukta ne ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto, o 6 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 519 teisėtumo. Teismas nurodė, kad pareigūnas, turintis teisę priimti įsakymus, pasirašo jų originalus, o kopijos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai pateikta įsakymo kopija buvo be skyriaus vedėjo parašo. Kolegija sutiko su pareiškėjos veiksmų, už kuriuos ji atleista iš darbo, vertinimu ir išvada, kad iš darbo pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą ji atleista pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją pareiškėja galėjo nepriklausomai nuo atliekamo patikrinimo, jog įsakyme dėl atleidimo iš darbo aiškiai nurodoma, kad ji atleidžiama 2000 m. spalio 4 d. akto pagrindu, o šis aktas surašytas dėl to, kad ji neįsileido atvykusios komisijos (todėl nepagrįstas pareiškėjos tvirtinimas, kad ji nesuprato, už kokį pažeidimą yra atleista). Teismas įvertino kaip nepagrįstą apeliantės nurodytą aplinkybę, kad ji atleista laikinojo nedarbingumo metu. Teismas nustatė, kad 2000 m. spalio 4 d. akte yra pareiškėjos prierašas, kuriame paaiškinta, kodėl ji neįsileidžia komisijos. Be to, teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad neprašyta paaiškinimo dėl padaryto pažeidimo, nėra besąlyginis pagrindas naikinti paskirtą nuobaudą. Teismas taip pat nurodė, kad nei Švietimo įstatyme, nei Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914, nenustatyta ministerijos pareiga pritarti, skiriant ir atleidžiant iš darbo ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovus.

III.

Pareiškėja J. M. 2013 m. gruodžio 18 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A2-399/2001.

Prašyme teigia, jog remiantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus termino, t. y. per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo apie šiai bylai reikšmingus Kauno apygardos administracinio teismo sprendimus (administracinės bylos Nr. I-911-422/13 ir Nr. I-1047-06/13). Išdėsto bylos faktines aplinkybes, nesutikimo su teismų priimtais sprendimais argumentus, teigia, jog darbdavys pažeidė draudimą atleisti nedarbingumo laikotarpiu ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-93/2006. Išdėsto argumentus, susijusius su melagingais ir suklastotais įrodymais, esančiais byloje. Teigia, jog darbo sutarties darbdavys nenutraukė, todėl ji galioja iki šiol. Atsakovas praleido terminą atsiliepimui į jos skundą pateikti, pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, todėl ji negalėjo parašyti dubliko. Nurodo, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 10 ir 12 punktų bei kitais pagrindais (ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7 p.). Išdėsto, anot pareiškėjos, procesinius pažeidimus, padarytus nagrinėjant jos bylą (buvo perrašinėjami protokolai, jai nebuvo leista susipažinti su byla ir pan.). Dėsto argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių ir teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jos skundą dėl grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Be to, teismas pažeidė DSĮ 241 ir 244 straipsnius. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėmis bylomis Nr. 3K-7-161/2009 ir Nr. 3K-640/2004. Nurodo, jog ši byla neturėjo būti nagrinėjama administraciniame teisme. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-7-161/2009 ir nurodo, jog teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti atsakovus, įtraukti Kauno miesto savivaldybę atsakovu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą naikinamąjį vienerių metų terminą, kuris teismo negali būti atnaujinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas griežtai laikantis ABTĮ 23 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 str. 1 d.) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį, kuris nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Atskirai paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtų naikinamųjų vienerių ir (ar) penkerių metų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas paprastai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti šį prašymą (2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-65/2009, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-85/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-161/2012, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-231/2012 ir kt.).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ir 12 punkto (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) pagrindais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-73/2012). Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Bylos medžiaga patvirtina, jog ši administracinė byla buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutartimi (II t., b. l. 11-13), taigi pareiškėja, prašymą dėl proceso atnaujinimo grįsdama ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais, praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymo atnaujinti procesą negrindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams), tačiau iš jos prašymo matyti, jog, pareiškėjos teigimu, procesas atnaujintinas vadovaujantis ir kitais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (pvz., ABTĮ 153 str. 6, 7 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimą grįsdama kitais pagrindais pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje numatytą penkerių metų prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje paduoti baigėsi 2006 m. gegužės 23 d. Pareiškėjai J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikus 2013 m. gruodžio 18 d. (pagal pašto spaudą ant voko (II t., b. l. 155)), naikinamasis penkerių metų terminas jau buvo suėjęs.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. vasario 5 d. pateikė papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai, iš kurių dauguma jau yra byloje ir yra pateikti pakartotinai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo padarytas išvadas dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, remiantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, procesą šioje byloje atnaujinti atsisakytina, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus įstatymo numatytus terminus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A2-399/2001 pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įsakymų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius