Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1152-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N2-1330-792/2014Sprendimas · 2014-03-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-23
Bylos Nr.
2A-1152-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12727-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Atsakovas
N. K.
Ieškovas
R. Š.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1152-777/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-12727-2013-6)

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. liepos 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui N. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. Š. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-01 iki ieškinio pateikimo dienos. Nurodo, jog susituokę nebuvo, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K., bendru sutarimu atsakovas iki 2013-05-01 mokėjo sūnaus išlaikymui po 300 Lt, tačiau vėliau išlaikymo sūnui nebeteikė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-04 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo vaikui 1 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo 198 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas, nustatydamas išlaikymo vaikui dydį, įvertino vaiko amžių, poreikius, interesus ir padarė išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia apie 800 Lt. Teismas pripažino abiejų šalių turtinę padėtį vienoda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 800 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą (už šešis mėnesius iki civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2013-05-01 iki 2013-11-04, po 300 Lt už kiekvieną mėnesį).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimą pakeisti – sumažinti priteistą 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2013-11-04, iki sūnaus pilnametystės; sumažinti priteistą 1 800 Lt sūnui išlaikymo įsiskolinimą iki 1000 Lt; sumažinti valstybei priteistas 198 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 138 Lt. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos patiriamų išlaidų sūnaus išlaikymui, sūnus yra sveikas, neturi jokių didelių sveikatos problemų, ypatingų poreikių, todėl nepagrįstai būtinu pripažino 800 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą sūnui. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 300 Lt kas mėnesį, pripažino ir patvirtino, kad toks dydis yra pakankamas sūnaus poreikiams užtikrinti, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad sūnaus poreikiai nuo ieškinio padavimo padidėjo. Šiuo metu jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti išlaikymo sūnui po 400 Lt kas mėnesį. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepagrįstai konstatavo, kad ji yra vienoda, nes ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei jo. Teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo sūnui klausimą, neatsižvelgė, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-04 išlaikymas sūnui buvo teikiamas po 100 Lt, todėl teismo priteistas sūnui išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumažintas nuo 1 800 Lt iki 1 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad atsakovo teikiamos minimalios lėšos vaikui išlaikyti yra nepakankamos ir neatitinka sūnaus poreikių. Vaiko poreikiai pasikeitė dėl sūnaus amžiaus, sveikatos, užimtumo, mokymosi sąlygų. Mano, kad atsakovas įvairiais būdais siekia išvengti pareigos tinkamai išlaikyti sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 400 Lt iki 300 Lt kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad jis finansiškai nepajėgus teigti sūnui tokį išlaikymą, be to, sūnus yra sveikas, neturi jokių didelių sveikatos problemų, ypatingų poreikių, todėl teismas nepagrįstai būtinu pripažino 800 Lt dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Bylos duomenimis, šalims nesusituokus 2004-04-15 gimė sūnus G. K. (b. l. 8), šalių susitarimu atsakovas teikė sūnui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki 2014-05-01, nuo 2013-06-20 atsakovas sūnui teikė išlaikymą po 100 Lt (b. l. 98–103). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą po 450 Lt, nurodydama, kad padidėjo vaiko poreikiai.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, jos tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių turtinę padėtį, jų turimus kitus išlaikytinius, vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę, sprendė, kad tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 800 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu išlaikymo vaikui dydžiu, jis atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta 1000 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sūnui šiuo metu yra devyneri metai, jis lanko progimnaziją, sporto būrelį. Akivaizdu, kad nuo 2004-04-15, kai gimė šalių sūnus ir šalys buvo sutarusios, jog atsakovas teiks išlaikymą po 300 Lt, vaiko poreikiai padidėjo, atsirado papildomų ugdymo, laisvalaikio, kelionės išlaidų. Be to, pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija, taigi šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovo teikiama 300 Lt išlaikymo suma tapo nepakankama augančio vaiko poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, pagrindžiančius abiejų šalių turtinę padėtį, ir nepagrįstai konstatavo, kad ji vienoda, nes ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2001-09-03 dirba mokytoja, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 700 Lt (b. l. 9, 10–11, 40–41). Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 182 388 Lt (b. l. 14), 1/14 dalis negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)ipėda (b. l. 15) bei žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 67 200 Lt (b. l. 17). Taip pat ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė – „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Atsakovas nuo 2001-02-01 dirba UAB „Iki“, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį (b. l. 48, 56–57, 72), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 58, 74). Ieškovei 2006-02-14 kredito sutartimi suteiktas 145 000 Lt kreditas būsto įsigijimui, kredito grąžinimo terminas – 2041-01-31, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dar augina ir išlaiko po du nepilnamečius vaikus (b. l. 68–69, 78, 80). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis panaši. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau pažymėtina, kad už jį iki galo nėra atsiskaičiusi, jis įkeistas bankui ir jai apribota teisė disponuoti šiuo turtu, be to, ieškovė kiekvieną mėnesį moka įmokas bankui, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei jo. Ta aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra mažesnės nei ieškovės, nėra pagrindas prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo, nes tėvo, privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą. Priešingu atveju, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, todėl jam sunku susirasti papildomą darbą, kad ėmėsi aktyvių veiksmų bei išnaudoja visas galimybes siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį ar susirasti geresnį darbą, nei šiuo metu dirba. Išaiškintina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas sūnui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, o to paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaiko poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš atsakovo vaikui išlaikyti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ši suma yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos (CK 6.461 str. 2 d.), todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui ir taip pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Be to, pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti po 800 Lt.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo vaikui klausimą, neatsižvelgė, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-04 atsakovas teikė išlaikymą sūnui po 100 Lt, todėl teismo priteistas sūnui išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumažintas nuo 1 800 Lt iki 1 000 Lt.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vaiko poreikiai padidėjo ir būtinas išlaikymo dydis, kurį turi teikti atsakovas savo sūnui, yra 400 Lt per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013-05-01 teikė sūnui išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuo 2013-05-01 teikė išlaikymą, tačiau tik po 100 Lt, todėl prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atitinkamai tą sumą išskaičiavo iš prašomos priteisti sumos ir prašė priteisti įsiskolinimą po 300 Lt. Atsakovas neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 (kai atsakovas mokėjo sūnui tik po 100 Lt) iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma – 300 Lt. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo (nuo 2013-05-01), kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 400 Lt per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš dalies po 100 Lt. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti sūnų, ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą po 100 Lt, atitinkamai šią sumą atėmė iš nustatyto 400 Lt išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-05-01 iki 2013-11-04 tik po 300 Lt (CK 3.200 str.).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmestu, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė