Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013-05-24 22.25 val. sustabdyta dėl padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje ir KET 202 punkte, viešoje vietoje, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, kurių asmens tapatybės nepavyko nustatyti, akivaizdoje, įžeidė sustabdžiusio ją Marijampolės AVPK Šakių RPK VPS patrulių būrio vyresniojo patrulio L. Č. garbę ir orumą, garsiai šaukdama ant jo „neišmanėlis, piemuo, baigęs „profkę“, durnius, kad ji turi aukštų, įtakingų pažįstamų pareigūnų, kurie jį atleis iš darbo“, taip pat J. K. nevykdė teisėto policijos pareigūno L. Č. reikalavimo baigti savo neteisėtą veiką, tai yra jį įžeidinėti. Šiais savo veiksmais J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant J. K. nuobaudą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas administracinėje byloje surinktą medžiagą bei liudytojų parodymus, visiškai sumenkino policijos pareigūnų duotus parodymus. Nutarime teismas detaliai aptarė su galimu teisės pažeidimu nesusijusias detales (atsakomybėn patrauktos J. K. vairuotos transporto priemonės gedimas, pareigūnų pareigybių aprašymai, jiems suformuluotos tarnybos užduotys, aplinkybės, kodėl pareigūnai patys nesurašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnyje). Tačiau, Institucijos teigimu, teismas visiškai nesigilino į reikšmingas detales: dėl ko kilo konfliktas ir pareigūno įžeidinėjimas bei jo nurodymų neklausymas, konflikto kilimo pradžioje dalyvavę ir viską matę asmenys. Atsakomybėn patrauktos J. K. prašymu apklausti liudytojai nei patvirtino, nei paneigė teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, buvimą, nes nei vienas iš jų nenurodė policijos pareigūnų ir J. K. bendravimo turinio, kas būtent ir yra reikšminga vertinant, ar yra pažeidimo sudėtis. Institucijos teigimu, policijos pareigūnui išsakius reikalavimą, vairuotoja privalėjo paklusti reikalavimui ir vėliau, manydama, kad policijos pareigūnas elgėsi neteisėtai ar neetiškai, kreiptis i pareigūno vadovybę ar kitus subjektus, tačiau ši teisė jokiu būdu nesuteikė J. K. teisės įžeidinėti policijos pareigūną ar juo labiau nepaklusti jo reikalavimams. Institucija pažymi, kad ir pati J. K. pripažino vertinusi L. Č. išsilavinimą, sakiusi jam, kad „bus kaip Švelniui“, kas tik patvirtina, jog buvo įsikarščiavusi ir elgėsi nepagarbiai policijos pareigūno atžvilgiu, vertindama jį ne kaip pareigūną, turintį tam tikrus įgaliojimus, bet kaip eilinį asmenį buitinėje aplinkoje.

Institucija taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad J. K. neteikė jokių paaiškinimų, tuo vengdama teisingo aplinkybių ištyrimo, kaip gynybinę taktiką pasirinko skundų dėl pareigūnų veiksmų pateikimą policijos pareigūnų vadovybei iki administracinės bylos išnagrinėjimo teisme. Abu teismo posėdžių metu apklausti liudytojai buvo pakviesti atsakomybėn traukiamos J. K. iniciatyva, abu nurodė pažįstantys J. K., juos sieja tam tikri socialiniai ryšiai, kurie gali būti paskata duoti atsakomybėn patrauktai J. K. palankius ar neutralius parodymus teisme, o trijų policijos pareigūnų parodymus teismas nepagrįstai įvertino kaip vienareikšmiškai nepatikimus.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą nutarimą J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad J. K. neigė savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, jos kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – L. Č. tarnybiniu pranešimu (b. l. 1-2), V. J. ir A. V. paaiškinimais (b. l. 3-4), pažyma apie baustumą (b. l. 7-8), liudytojų L. Č. (b. l. 38-40), V. J. (b. l. 40), A. V. (b. l. 70-71) parodymais teismo posėdyje bei iš dalies ir pačios J. K. parodymais (b. l. 37-38).

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl padaryto KET pažeidimo sustabdyta vairuotoja J. K. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, vartojo įžeidžiančius žodžius ją sustabdžiusio ir teisėtai pareigas vykdžiusio pareigūno atžvilgiu, grasino jam ir nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nutraukti šiuos veiksmus. Šias aplinkybes patvirtina ne tik policijos pareigūno L. Č. tarnybinis pranešimas ir parodymai teismo posėdyje, kitų kartu dirbusių pareigūnų – V. J. ir A. V. paaiškinimai bei parodymai teismo posėdyje, bet iš dalies ir pačios J. K. paaiškinimai teismo posėdyje, iš kurių turinio matyti, kad J. K. ne iš karto vykdė teisėtą pareigūno reikalavimą pateikti dokumentus, o šiam įspėjus apie atsakomybę už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą, jam pasakė, kad, „jeigu baigęs technikumą, tai nereiškia, kad gali ją įžeidinėti“ bei, kad „jam bus taip, kaip buvo Švelniui“. Nors apylinkės teismas šių J. K. teiginių nevertino kaip pareigūno garbės ir orumo įžeidimo, apygardos teismas, įvertinęs įvykio situaciją bei visas reikšmingas aplinkybes, daro priešingą išvadą.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti. Nagrinėjamu atveju, J. K., padariusi KET pažeidimą, kurio ir neneigė, privalėjo vykdyti teisėtą policijos reikalavimą pateikti dokumentus, kurį, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykdė tik kelis kartus reikavimą pakartojus, atsikalbinėdama, o įspėta dėl atsakomybės už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą, ėmė įžeidžiančiai aptarinėti pareigūno išsilavinimą bei grasinti, kad „bus kaip Švelniui“. Nors J. K. neigė teigusi, kad L. Č. „baigęs profkę“, vartojusi jo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius „durnius“ bei „neišmanėlis“, tačiau šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų, tiesiogiai stebėjusių įvykį, parodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir atitinka L. Č. tarnybiniame pranešime bei V. J. ir A. V. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, apygardos teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl reikėtų pareigūnų parodymus laikyti nepatikimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai ir J. K. būtų asmeniniuose konfliktiškuose santykiuose ir dėl to kerštautų jos atžvilgiu. Aplinkybės, kad pareigūnai dirba vienoje įstaigoje, yra kolegos ir L. Č. buvo paskirtas patrulių ekipažo vyresniuoju, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pareigūnų parodymų objektyvumu. Kiti apylinkės teismo motyvai, kuriais remiantis pareigūnų parodymai buvo vertinami kritiškai, taip pat yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. pasinaudojo savo teise pareikšti skundą dėl galimai neteisėtų pareigūno L. Č. veiksmų jos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis skundas Marijampolės apskrities VPK gautas 2013 m. birželio 11 d., t. y., kitą dieną po to, kai J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad L. Č. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas. Netikslumai, susiję su pareigūnų nurodytu įvykio laiku ir laiku, nurodytu Patrulio tarnybos užduotyje, taip pat nesudaro pagrindo abejoti pareigūnų parodymų objektyvumu, kaip ir tai, kad situacija nebuvo užfiksuota garso ir vaizdo įrašymo technika.

Nors apylinkės teismas, konstatuodamas, jog J. K. kaltė dėl pažeidimo neįrodyta, rėmėsi byloje apklaustų liudytojų P. S., K. Š. ir M. K., kurie betarpiškai matė įvykį, parodymais, dalį iš jų laikydamas nešališkais, apygardos teismas daro išvadą, kad būtent šių liudytojų parodymai nelaikytini patikimais. Visi šie liudytojai teismo posėdyje apklausti atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymu. P. S. nurodė, kad pažįsta J. K. kaip bendradarbio mamą ir matė, kad buvo sustabdyta mašina, tačiau, kas vyko, nieko negirdėjo. K. Š. nurodė esanti J. K. klientė ir įsidėmėjo tik pakeltą L. Č. toną. Tuo tarpu M. K. yra J. K. sūnus, kuris įvykio metu buvo neblaivus. Jo parodymai iš dalies sutampa su J. K. parodymais, tačiau jie, kaip ir P. S. bei K. Š. parodymai, vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog, remiantis faktiniais duomenimis, byloje nustatyta, jog J. K. 2013-05-24 22.25 val., sustabdyta dėl padaryto KET pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje ir KET 202 punkte, viešoje vietoje, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, kurių asmens tapatybės nepavyko nustatyti, akivaizdoje, įžeidė sustabdžiusio Marijampolės AVPK Šakių RPK VPS patrulių būrio vyresniojo patrulio L. Č. garbę ir orumą, garsiai šaukdama ant jo „neišmanėlis, piemuo, baigęs „profkę“, durnius, kad ji turi aukštų, įtakingų pažįstamų pareigūnų, kurie jį atleis iš darbo“, taip pat J. K. nevykdė teisėto policijos pareigūno L. Č. reikalavimo baigti savo neteisėtą veiką, tai yra jį įžeidinėti. Šiais savo veiksmais J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 30 straipsnyje nurodyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgiama į tai, kad J. K. bausta už administracinius teisės pažeidimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.