Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-10-23 · Civilinė byla Nr. e2-1022-1003/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-23
Bylos Nr.
e2-1022-1003/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07112-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Atsakovas
K. J.
Ieškovas
Šiaulių apygardos prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1022-1003/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07112-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.10.; 3.2.7.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės K. J. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio neveiksnaus asmens interesus, Donato Micevičiaus ieškinį atsakovei K. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovo pusėje, V. K., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus P. V., ir atsakovės priešieškinį V. K., atstovaujamam globėjo ir turto administratoriaus P. V., Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančio neveiksnaus asmens interesus, Donatui Micevičiui dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1022-1003/2023 teismas visiškai tenkino ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio neveiksnaus asmens interesus, Donato Micevičiaus ieškinį atsakovei K. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir atmetė atsakovės priešieškinį V. K., atstovaujamam globėjo ir turto administratoriaus P. V., Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančio neveiksnaus asmens interesus, Donatui Micevičiui dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d.

2023 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas atsakovės K. J. prašymas išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1022-1003/2023 V. K. iš K. J. priteistos 16000 Eur pinigų sumos mokėjimą nustatant, kad K. J. turi mokėti V. K. po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki bus sumokėta visa nesumokėta 15700 Eur suma. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumoje 434 Eur. 2023 m. rugsėjo 25 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo V. K. 300 Eur, sprendimu priteistą pinigų sumą mažindama iki 15700 Eur. Matydama, jog neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi iškart vienu mokėjimu, arba prokuratūros siūlomu mokėjimo grafiku po 1000 Eur per mėnesį, atsakovė prašo teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą per realų ir teisingą laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas galimas tik dėl objektyvių priežasčių bei išimtiniais atvejais, o atsakovės nuomone, susiklosčiusi situacija atitinka abu minėtus kriterijus. Objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė negali iš kart įvykdyti teismo sprendimo, tai yra jos dabartinė turtinė padėtis (tiek galimas realizuoti turtas, tiek gaunamos pajamos, tiek ir turtinės besąlyginės prievolės pagal teisės aktus). Atsakovė kartu su savo sutuoktiniu S. J. nuosavybės teise valdo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodybą sudaro 6810 Eur vertės žemės sklypas ir 10724 Eur vertės seni statiniai, kas bendrai siekia 17534 Eur vertę, tačiau atsakovė nėra visos sodybos savininkė, jai priklauso tik pusė nekilnojamojo turto objekto, kuri rinkoje yra kur kas mažiau verta nei aritmetinė pusė visos sodybos vertės. Be to, minima sodyba yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, tuo pačiu ir patalpa, kurioje auga nepilnametė atsakovės duktė. Dėl atsakovės pajamų – iš GPM deklaracijos už 2022 metus matyti apie atsakovės vykdomą individualią veiklą, kuri yra vienintelis pajamų šaltinis, ir gaunamas pajamas, iš kurių už 2023 m. rugpjūčio mėn. po teismo sprendimo priėmimo sukauptas santaupas, buvo atliktas pavedimas VMI, o už 2023 m. rugsėjo mėn. sukauptas santaupas pavedimas atliktas V. K.. Atsakovės privalomosios mėnesinės išlaido yra susijusios su nepilnametės mokyklinio amžiaus dukters išlaikymu. Todėl atsakovė, atsižvelgiant į jos asmeniškai turimo turto kiekį bei vertę, tokio turto naudojimo paskirtį, jos nepilnamečio vaiko interesus, gaunamas mėnesines pajamas, mėnesines būtinąsias išlaidas dukters išlaikymui, vykdydama teismo sprendimą jį gali mokėti maksimaliai po 300 Eur kas mėnesį. Kita aplinkybė – konkretaus atvejo išimtinumas, nes egzistuoja dvi nestandartinės aplinkybės. Pirmoji – atsakovės ir V. K. 2020 m. pradžioje sudaryta 16000 Eur dovanojimo sutartis negaliojančia pripažinta ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl abiejų sandorio šalių elgesio neatitikimo aktualiems teisės aktams. Ginčo atveju neteisėtus veiksmus atliko jie abu, analogiška apimtimi ir jų sukeliamomis pasekmėmis, dėl ko ir neigiamas teisines-materialines pasekmes turi prisiimti proporcingai, tačiau teismo sprendimu atsakovei nustatoma teisinė pareiga grąžinti V. K. visus 16000 Eur iškart, absoliučiai nepaisant jos galimybių tai padaryti. Galiojusi dovanojimo sutartis leido atsakovei manyti, kad ji niekada neturės grąžinti gautos dovanos, ir dėl to atsakovė teisėtai išleido pinigus teisėtai neplanuodama jų kaupti grąžinimui ateityje, todėl šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į atsakovės galimybes mokėti skolą reikšmingai nekeičiant savo gyvenimo kokybės. Antra – atsakovės vertinimu, V. K. nėra skirtumo, kada jis atgaus pinigus, nes jie jam nereikalingi. V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), kurios paslaugoms apmokėti pilnai pakanka jo gaunamos senatvės pensijos, be to, jis turi nekilnojamojo turto, kurį turto administratorius turi nuomoti ir gauti pajamas. Taip pat V. K. banko sąskaitose turi dideles pinigų sumas, kurių nenaudoja dėl savo sveikatos būklės. Todėl, atsakovės nuomone, sugretinus jos galimybes grąžinti dovaną ir V. K. poreikį atgauti pinigus, sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis abiejų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros principo.

Atsiliepimas

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis neveiksnaus asmens interesus, Donatas Micevičius pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl spendimo įvykdymo išdėstymo, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės pateiktu prašymu. Atsiliepime paaiškino, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, nebus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir iš esmės bus paneigtas teismo sprendimas bei pažeisti asmens, kuriam reikalinga kitų asmenų pagalba, interesai. V. K. nuo 2020 m. balandžio mėn. neteko 16000 Eur ir šiuo metu jau yra suėję 3 metai ir 5 mėnesiai, kai asmuo negali pasinaudoti jam priklausančiais pinigais. Atsakovės siūlymu V. K. pinigus atgautų tik dar po 4 metų ir 4 mėnesių. Iš viso dėl atsakovės veiksmų asmuo negalėtų pilnai disponuoti jam priklausančiais pinigais net 7 metus ir 9 mėnesius. Pinigai dėl infliacijos jau prarado didelę savo vertės dalį, todėl siekis išdėstyti mokėjimą dar ilgesniam laikotarpiui žymiai pablogintų V. K. finansinę padėtį ir pažeistų jo interesus. Būtina atsižvelgti į tai, kad V. K. yra senyvo amžiaus, šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metų ir sveikatos pablogėjimas galimas bet kuriuo metu, todėl pinigų gydymui ar kitiems poreikiams patenkinti gali prireikti skubiai ir netikėtai. Tuo tarpu K. J. 2020 m. balandžio mėn. nuo V. K. sąskaitos nusiėmė 16000 Eur ir šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms patenkinti: 2021-04-22 atsakovė įsigijo žemės sklypą ir pastatus sumokėdama visus pinigus ir neįkeičiant jo kredito įstaigoms. K. J. teisminio posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. taip pat įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) asmeninėms reikmėms, už kurį taip pat pilnai atsiskaitė. Turto įsigijimo laikotarpiu atsakovė nedirbo, pajamos buvo minimalios, tačiau sugebėjo be kredito įstaigos pagalbos įsigyti įvairaus turto, dėl ko šiuo metu jai netenka mokėti palūkanų už paskolas. Pažymėtina ir tai, kad siekiant kuo greičiau pabaigti teisminį procesą ir operatyviau atgauti V. K. pinigus, atsakovei buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį ir išdėstyti mokėjimą. Atsakovė atsisakė ir prisiėmė riziką, kad teismo sprendimas jai bus nepalankus ir teks grąžinti visus pinigus. Teisminis procesas vyko 10 mėnesių ir sudarius taikos sutartį didžioji pinigų dalis jau būtų grąžinta, nes už advokato paslaugas ir priešieškinį atsakovė sumokėjo 6748 Eur, o tai yra 42 proc. nuo priteistos sumos. Įvertinus, kad nuo 2020 m. iki dabar atsakovės finansinė padėtis iš esmės kito tik nežymiai, tačiau ji sumokėjo didžiulę sumą advokatui, įsigijo nekilnojamą turtą ir automobilį sumokėdama visus pinigus, leidžia suabejoti K. J. sąžiningumu. Galimai atsakovė neatskleidžia visų savo pajamų šaltinių ir tik išskirtinai dėl asmeninės naudos siekia kuo ilgiau vilkinti pinigų grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, prašo atsakovės prašymo netenkinti.

Trečiojo asmens V. K., atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus P. V. atstovas advokato padėjėjas V. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo prašo netenkinti atsakovės prašymo. Atsiliepime paaiškina, kad išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis žinojo apie pinigų ėmimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagoje fiksuota, kad V. K. pinigus išgrynindavo ne tik atsakovė, bet ir jos sutuoktinis, kas reiškia abiejų asmenų valią pasisavinti trečiojo asmens pinigus. Trečiojo asmens vertinimu, sutuoktinių turto vertė šios dienos rinkos kainomis yra gerokai didesnė nei 17534 Eur, kas taip pat turi būti įvertinta. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto įsigijimo laikotarpį, manytina, kad sutuoktiniai savo turtą įsigijo pasisavindami V. K. pinigus, o atsakovei šią aplinkybę neigiant, ji turėtų pagrįsti, iš kur gavo lėšų turto įsigijimui, jei pinigų pasisavinimo iš V. K. metu pati atsakovė nedirbo ir jokio turto neturėjo. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovai taip pat turi įsigiję automobilį, apie kurį teismui jokių duomenų nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovė su vyru įsigijo turtą, kuris yra šeimos būstas ir jame gyvena nepilnametė jų duktė, nesudaro pagrindo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui, kadangi įstatymas negina nesąžiningų asmenų interesų. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų pasisavinusi 16000 Eur, ji su sutuoktiniu šiandien neturėtų jokio turto. Būtina įvertinti, kad V. K. yra senyvo amžiaus, todėl atsakovės prašomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas po 300 Eur yra pažeidžiantis V. K. teisėtus interesus, kadangi jis, dėl savo amžiaus, gali nesulaukti pinigų grąžinimo. Priešingai nei teigia atsakovė, V. K. atsakovės pasisavinti pinigai yra reikalingi, kadangi jie gali užtikrinti jam tinkamas gyvenimas sąlygas ir orią senatvę. Atsakovės siekis išsaugoti nesąžiningu būdu iš V. K. paimtų pinigų įsigytą turtą negali turėti prioriteto prieš sąžiningą V. K. ir jo teisę oriai senatvei užtikrinti naudotis jam priklausančiais pinigais. Įvertinęs išdėstytus argumentus trečiasis asmuo teismo prašo netenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str. 1 d. nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti tenkinamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Todėl tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus jo vykdymą nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei vykdytinumas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai, t. y. turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2023).

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pripažinus negaliojančia 2020 m. pradžioje sudarytą dovanojimo sutartį, taikant restituciją, iš atsakovės K. J. buvo priteista V. K. 16000 Eur suma ir 434 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 t., b. l. 4-10). 2023-09-15 atsakovė sumokėjo 434 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 20) ir 2023-09-25 pervedė V. K. 300 Eur (2 t., b. l. 21). Likusi negrąžinta suma – 15700 Eur. Atsakovė, įvertinusi savo finansines galimybes, kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti priteistos sumos (15700 Eur) mokėjimą po 300 Eur kas mėnesį.

Atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu atsakovei gali būti sunku iš karto sumokėti visą priteistą skolą, tačiau teismas atsižvelgia ir į trečiojo asmens V. K. interesus nevaržomai naudotis jam priklausančiu turtu (šiuo atveju pinigais). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. turi nekilnojamo turto – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota ir gyvena jos šeima (2 t., b. l. 22-24), tačiau sprendimo įvykdymo nedelsiant galimybės nepatvirtina atsakovės turimas materialus turtas, kurio vertė 17534 Eur, ir tai tik dalis jo. Atsakovė verčiasi individualia veikla, iš kurios gaunamos pajamos deklaruotos pajamų mokesčio deklaracijoje (2 t., b. l. 27, 28-29). Iš metinės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos nėra didelės (per 2022 m. – (duomenys neskelbtini) Eur). Tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės šeimos bendrai gaunamas pajamas ir turimą registruotiną turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų ar ribotą darbingumą, dėl ko negalėtų siekti gauti didesnių pajamų iš darbinės veiklos ir pan. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo, turėdama tikslą įvykdyti teismo sprendimą, tačiau kredito įstaiga atsisakė tokį kreditą jai duoti, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad išnaudojo visas galimybes gauti papildomas pajamas ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymu sudaryti taikos sutartį ir išdėstyti mokėjimą. Viso bylos nagrinėjimo metu (kuris prasidėjo 2022-12-20) atsakovė buvo pasyvi, nesistengė spręsti pinigų grąžinimo klausimo, tikėdamasi jai palankaus teismo sprendimo.

Nagrinėjamu atveju turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, ir, kaip atsiliepime nurodė jo globėjas ir turto administratorius, pinigai jam reikalingi sveikatos gerinimui, gydymui ir kitiems, su amžiumi atsirandantiems būtiniems poreikiams tenkinti bei oriai senatvei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. nuo 2020 m. balandžio mėn. nebegalėjo jam priklausančių pinigų panaudoti savo reikmėms, ir iki šiol dar vis negali, o atsakovės teiginiai, kad V. K. „banko sąskaitose turi dideles pinigų sumas, kurių nenaudoja dėl savo sveikatos būklės“ yra tik deklaratyvūs ir vertintini kritiškai.

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas. Atsakovė, prašydama teismo leisti mokėti priteistą skolą po 300 Eur/mėn., nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, objektyvių priežasčių, patvirtinančių, jog jos finansinė padėtis yra ypatingai prasta, dėl ko ji negali grąžinti visos sumos priteistų pinigų ar mokėti didesnėmis nei 300 Eur/mėn. įmokomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovei priteistą skolą (skolos likutį 15700 Eur) išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiui bus išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nepažeisti minėti principai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti iš dalies K. J. prašymą.

Išdėstyti K. J., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu priteistos (likusios nesumokėtos) 15700 Eur (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų eurų) skolos mokėjimą V. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam globėjo ir turto administratoriaus P. V., gim. (duomenys neskelbtini), 12 mėnesių laikotarpiui tokia tvarka: nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. spalio mėnesio mokant po 1309 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus) iki kiekvieno einamojo mėnesio 23 dienos (11 įmokų), iki 2024 m. lapkričio 23 dienos sumokant 1301 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vieną eurą), mokėtinas sumas pervedant į V. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini).

Nutarties kopijas išsiųsti bylos šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas