- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- eI2-15597-920/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03883-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 25S152963 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo;
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas 2025-07-04 Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025-04-02 administracinėje byloje Nr. eA-1626-968/2025 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjai nesuteikimo ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. C. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2022 06 15 pareiškėja kartu su savo tuometiniu sugyventiniu (duomenys neskelbtini) pil. A. U. pateikė prieglobsčio prašymus. Prieglobsčio prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad kartu su sugyventiniu (duomenys neskelbtini) dalyvavo protesto akcijose, vaikščiojo į mitingus. Kartu su jais į mitingus ir protesto akcijas ėjo draugai, pažįstami, kurie paskui buvo sulaikyti. Pareiškėjos sugyventinis dėl dalyvavimo mitinguose ir protesto akcijose patyrė persekiojimą, nes buvo sulaikytas. Pareiškėjos sugyventinis savo prieglobsčio prašymą grindė iš esmės analogiškais motyvais ir faktais, kaip pareiškėja. 2022 05 22 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S72640, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio. Pareiškėja nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu jį apskundė. Po šio sprendimo, paskui Migracijos departamentas suteikė pabėgėlio statusą pareiškėjos tuometiniam sugyventiniui A. U. 2023 11 15 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą iš naujo. Teismas nustatė, kad nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjos situacija būtų įvertinta kitaip negu jos sugyventinio. 2024 03 18 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S80807, kuriuo vėl buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Šio sprendimo pareiškėja neapskundė. Migracijos departamentas nesudarė pareiškėjai galimybės pasikonsultuoti ir priimti informuotą sprendimą, o pareiškėjos valia neskųsti rėmėsi baime. Tada pareiškėja nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini), kaip potencialią valstybę, kur jai būtų suteiktas prieglobstis, nes žinojo, kad į (duomenys neskelbtini) ji niekaip negali grįžti. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą. Tuomet buvo pradėta Dublino III procedūra, pagal kurią nustatoma valstybė, kuri būtų atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tačiau pareiškėja nusprendė pati savanoriškai grįžti atgal į Lietuvą ir atnaujinti prieglobsčio procedūrą. 2024-08-14 pareiškėja atvyko į Lietuvą ir ketino rugpjūčio 15 d. kreiptis dėl prieglobsčio. Tačiau rugpjūčio 15 diena buvo nedarbo diena (Žolinės) ir Migracijos departamentas nedirbo. Tuomet pareiškėja nusprendė praleisti šventines dienas Klaipėdoje su sugyventiniu. Klaipėdoje sugyventinis priparkavo mašiną ir prisistatė policijos pareigūnai, kurie patikrino dokumentus. Pareiškėja, kaip neturinti dokumentų, buvo sulaikyta su tikslu nustatyti jos teisinę padėtį. Atsidūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje, rugpjūčio 16 dieną, pareiškėja pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai jau lankėsi pas jos motiną. Taip pat pareiškėja nurodė, kad draugai ir pažįstami su kuriais ėjo mitinguoti buvo sulaikyti. Papildomai pareiškėja papildė, kad atliko perlaidas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o jos paskyra socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini), kur ji talpino opozicinio turinio žinutes, turi 10 000 pasekėjų. 2024-08-16 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S190298, kuriuo pareiškėja išsiunčiama į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Šį sprendimą pareiškėja apskundė, o LVAT yra priėmęs galutinį sprendimą. 2025-01-15 LVAT panaikino sprendimą dėl išsiuntimo. 2024-12-11 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S290715, kuriuo nuspręsta vėl nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Migracijos departamento nuomone pareiškėjos dalyvavimas protestuose (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, jos opozicinis aktyvizmas, parama (duomenys neskelbtini) opozicijai yra nepakankamos aplinkybės, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Taigi, Migracijos departamento vertinimu pareiškėjos profilis nepritraukė ir nepritrauks (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio. Pareiškėja nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu pateikė skundą. Skunde pareiškėja nurodė 7 pagrindinius argumentus ir pabrėžė, kad visada buvo aktyvi opozicijos aktyvistė ir ji ne tik tiesiog turėjo politinius įsitikinimus, bet juos aktyviai ir viešai išreiškė opozicine visuomenine veikla (dalyvavimas protesto akcijose tiek (duomenys neskelbtini) tiek Lietuvoje, dalyvavimas įvairiose opozicinėse veiklose, dalyvavimas VšĮ (duomenys neskelbtini), pripažinta (duomenys neskelbtini) ekstremistine organizacija, piniginės perlaidos). Pagal pateiktą skunde naujausią kilmės valstybės informaciją, kuria nebuvo remiamasi priimant sprendimą, asmenys atliekantys šiuos veiksmus (duomenys neskelbtini) suvokiami kaip politiniai režimo priešai ir yra persekiojami. 2025-02-12 Regionų administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą ir 2025-04-02 LVAT priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjai nesuteikimo ir įpareigoti pareiškėjos prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo. Taigi, LVAT pareiškėjos byloje priimdamas sprendimą akcentavo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir argumentai turi būti įvertinti kompleksiškai visų aplinkybių kontekste, vertinant ateities persekiojimo grėsmės riziką. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Atsižvelgdamas į jau tuo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, LVAT nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. Tačiau nepaisant to, kad buvo nurodyta, jog pareiškėjos aplinkybės ir įrodymai turi būti vertinami kompleksiškai, vertinat ateities grėsmes patirti persekiojimą atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas šių teismo nurodymų nesilaikė ir vėl priėmė neigiamą sprendimą. Pareiškėjos aplinkybės buvo vertinamos ne kompleksiškai, o pavieniui, nekreipiant dėmesio į tai, kad visų aplinkybių visuma (pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini) režimo priešininkė ir opozicijos aktyvistė; pareiškėja dalyvaudavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini); pareiškėja tęsia savo opozicinę veiklą Lietuvoje, dalyvauja protesto akcijose ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. organizacijos, kuri (duomenys neskelbtini) laikoma ekstremistine organizacija, veikloje; pareiškėja taip pat dalyvauja viešose (duomenys neskelbtini) režimui opozicinio turinio laidose, jos atvaizdas ir straipsniai su informacija apie ją yra viešai publikuoti, informacija apie ją yra pateikta provaldiškame (duomenys neskelbtini) kanale „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vykdė veiklą su tuometiniu sugyventiniu A. U., kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje ir su kuriuo kartu pabėgo į Lietuvą) patvirtina jos aktyvią veiklą ir didelę, praktiškai neišvengiamą, grėsmę, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Ir vėlgi Migracijos departamentas savo išvadas grindžia tuo, jog prieš pareiškėją nebuvo panaudoti persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės, nors LVAT sprendime yra aiškiai nurodyta, kad turi būti vadovaujamasi EŽTT byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą suformuluotomis taisyklėmis dėl grėsmės vertinimo ir turi būti vertinama ateities grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į LVAT išaiškinimus, surinkęs papildomą informaciją, apklausęs LVAT ir pareiškėjos nurodytą asmenį A. U., suteikęs galimybę pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis ir pašalinęs LVAT nustatytus trūkumus, priėmė ginčijamą sprendimą. Ginčijamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog pareiškėja, pateikusi paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad ji gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika jai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Atitinkamai, pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ji taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 25S152963 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. birželio 13 d. neteisėtai kirtusi valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Ji 2022 m. birželio 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, kad jos vaikinas A. U. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra tiriamas, ir kad ji kartu su A. U. 2020 m. (duomenys neskelbtini) eidavo į mitingus, vėliau mitingams pasibaigus dalyvavo kituose prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreiptose veiklose. Dėl to jai gresia politinis persekiojimas. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S72640 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis, o rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje buvo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72640, konstatavęs, kad paminėtame sprendime Migracijos departamentas nepilnai įvertino pareiškėjos individualias aplinkybes, neištyrė jos versijos dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl jos ryšių su A. U. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos vaikinui A. U. Migracijos departamento sprendimu buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas nepakankamai motyvavo dėl ko jis pareiškėjos situaciją vertino kitaip nei pareiškėjos vaikino. Taip pat, teismo nuomone, Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendime prieglobsčio (ne)suteikimo kontekste buvo nepakankamai įvertintos pareiškėjos pateiktos nuorodos į viešai publikuojamus vaizdo įrašus, straipsnį internete, kuriuose pareiškėja yra užfiksuota, ir iš kurių matyti pareiškėjos istorija bei jos pažiūros, taip pat ryšiai su organizacija „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos nurodomas dalyvavimas renginiuose, kuriuos filmavo „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistai. Migracijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą 2024 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S80807 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pakartotinio pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas rinko ir vertino papildomus įrodymus, atliko papildomą pareiškėjos apklausą, be kita ko, vertino pareiškėjos motyvus dėl (duomenys neskelbtini) jai gresiančio baudžiamojo persekiojimo, kuriais ji iš esmės grindė savo prašymą suteikti prieglobstį (įskaitant dalyvavimą 2020 m. mitinguose (duomenys neskelbtini); Ukrainos kariuomenės finansinį rėmimą; dalyvavimą mitinguose Lietuvoje, kadangi mitingų/renginių vaizdo įrašai buvo patalpinti ekstremistine pripažintos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ socialiniuose tinkluose; jos gyvenimą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje; veiklos socialinėje erdvėje, kur ji pasisakė prieš (duomenys neskelbtini), palaikė Ukrainą). Pareiškėja su Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 24S80807 buvo supažindinta 2024 m. kovo 20 d., tačiau jo neskundė ir išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl paminėtas sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėja 2024 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Buvo pradėta pareiškėjos grąžinimo procedūra pagal Dublino III Reglamentą, tačiau ji grąžinta nebuvo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu 2024 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėja buvo sulaikyta 48 valandoms. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į SIS įspėjimą. Minėtą sprendimą užsienietė apskundė. LVAT 2025 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025, be kita ko, konstatavęs, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, netyrė įrodymų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad, pareiškėjai grįžus į (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė būti persekiojamai, taip pat nevertino (netinkamai vertino) kitų su pareiškėjos ir A. U. ryšiais susijusių aplinkybių, Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24S190298 panaikino. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjęs, Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 apskundė. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu paliko nurodytą sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjos V. C. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. C. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 07 04 priėmė ginčijamą sprendimą nesuteikti V. C. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti V. C. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jeigu V. C. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti V. C. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti V. C. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu V. C. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu V. C. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą - nuo išvykimo dienos.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jai tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalyje nurodyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.
Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad į savo kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) ji bijo sugrįžti dėl to, jog 2020 m. savo šalyje, o vėliau ir Lietuvoje ji aktyviai dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) prezidento režimą. Pareiškėja išskiria ir kitas aplinkybes, dėl kurių ji gali būti persekiojama (duomenys neskelbtini) valdžios struktūrų: (i) ji socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, ji pasivadinusi V. K. ir turi daugiau kaip 10 000 prenumeratorių, kėlė nuotraukas ir vaizdo įrašus iš mitingų (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, tačiau šiuos įrašus panaikino; (ii) jos sugyventinis A. U. 2021 m. kovo 25 d. buvo sulaikytas jų bendroje gyvenamojoje vietoje, nors jos „nelietė“; (iii) ji palaikė Ukrainą, darė „repostus“, kad kiti matytų, jog (duomenys neskelbtini) nepalaiko karo; (iv) į Lietuvą nelegaliai atvyko po to, kai 2022 m. birželio 13 d. paskambino A. U. mama ir pasakė, kad atėjo iš milicijos; (v) pareiškėjai būnant Lietuvoje, pareigūnai įteikė jos motinai šaukimą pareiškėjos vardu; (vi) ji 2022 m. per „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) banko kortelės aukojo pinigų politiniams kaliniams, jų šeimoms. Siekdama pagrįsti savo pasakojimą, prieglobsčio prašytoja pateikė nuotraukų ir vaizdo įrašų iš 2024 m. lapkričio 27 d. Vilniuje vykusios (duomenys neskelbtini) opozicijos organizuotos akcijos bei šaukimo, kuriuo V. C. kviečiama 2024 m. gegužės 21 d. atvykti į teisėsaugos skyrių, nuotrauką.
Vertindamas 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 25S152963 pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendime buvo nurodyta, jog pareiškėja savo pasakojimui pagrįsti teikė įvairius įrodymus, susijusius su jos opozicine veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) rėžimą, kurią ji vykdė būdama (duomenys neskelbtini) ir jau atvykusi į Lietuvą, tačiau šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti pakankamai formaliai (31 p.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendime nurodyta, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir Sprendime pateiktą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11). (LVAT sprendimo 39 punktas). Teismo vertinimu, itin svarbu atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytas aplinkybes, jog įvertinus Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir Sprendime pateiktą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. Teismas pripažįsta, kad tokios LVAT išvados reiškia, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą priimtame Sprendime pateikti išsamų vertinimą, kodėl pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. Tačiau Migracijos departamentas šios pareigos neįvykdė, nes pareiškėjos atžvilgiu taikė kitą kriterijų – „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatą, kurios pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas nurodė, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į LVAT sprendimo 39 punkte nurodytą kriterijų, kad šiuo konkrečiu pareiškėjos atveju įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos ir byloje esančiais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini) režimo priešininkė ir opozicijos aktyvistė; pareiškėja dalyvaudavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini); pareiškėja tęsia savo opozicinę veiklą Lietuvoje, dalyvauja protesto akcijose ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. organizacijos, kuri (duomenys neskelbtini) laikoma ekstremistine organizacija, veikloje; pareiškėja taip pat dalyvauja viešose (duomenys neskelbtini) režimui opozicinio turinio laidose, jos atvaizdas ir straipsniai su informacija apie ją yra viešai publikuoti, informacija apie ją yra pateikta provaldiškame (duomenys neskelbtini) kanale „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vykdė veiklą su tuometiniu sugyventiniu A. U., kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje ir su kuriuo kartu pabėgo į Lietuvą, patvirtina ne tik pareiškėjos aktyvią veiklą, bet ir realiai galinčią jai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybę.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, LVAT sprendime nurodytais argumentais, taip pat EŽTT sprendimu, teismas pripažįsta, kad MD nepašalino LVAT sprendime nurodytų trūkumų, nes netaikė LVAT sprendimo 39 punkte nurodyto kriterijaus, pagal kurį pareiškėjos atveju įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė, todėl pareiškėjos skundas yra tenkinamas, 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 25S152963 panaikinamas, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos V. C.skundą patenkinti.
Panaikinti 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 25S152963 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos V. C. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.