Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo R. Z. ieškinio atsakovui M. Ž. dėl daikto valdymo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti atsakovo asmens kodą, turtą, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, identifikuojančius duomenis.

6. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, taip pat patikrina, ar teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus įstatymo nustatytus reikalavimus.

7. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

8. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo žyminį mokestį tik už pareikštą materialųjį reikalavimą ir laikosi pozicijos, jog atskirai už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žyminis mokestis nemokėtinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas neteisingai interpretuoja CPK normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo tvarką. Pagal jau aptartas CPK 80 straipsnio nuostatas, žyminis mokestis atskirai apskaičiuotinas ir mokėtinas tiek už ieškinyje suformuluotus materialiuosius reikalavimus, tiek ir už procesinio pobūdžio reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog, pritaikius vartojimo kainų indeksą (140,6), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų 70 Eur.

10. CPK 147 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, jog nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pateiktas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, siekdamas, kad konkrečiam turtui būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų prašantis asmuo turėtų kiek įmanoma labiau konkretizuoti turtą identifikuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti jį teisėtu dviejų kolonų hidraulinio keltuvo su elektromagnetine fiksacija, esančio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)e, valdytoju nuosavybės teise; išreikalauti iš neteisėto valdytojo atsakovo M. Ž. ieškovo R. Z. nuosavą daiktą keltuvą ir įpareigoti atsakovą perduoti keltuvą valdyti teisėtam valdytojui ieškovui; skirti laikinąją apsaugos priemonę. Tiek ieškinio motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse pateikti tie patys duomenys apie prašomą išreikalauti daiktą – jog tai yra dviejų kolonų hidraulinis keltuvas su elektromagnetine fiksacija, nurodoma jo buvimo vieta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas galėtų pateikti papildomus daiktą identifikuojančius duomenis: jo gamintoją, pagaminimo metus (jei tokie žinomi), modelį ir pan. Ši turtą identifikuojanti informacija reikalinga tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tiek vertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

11. Pagal CPK 147 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodytas asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas). Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo pažymėjo, jog ieškovas nenurodė atsakovo asmens kodo ar gimimo datos. Pažymėtina, jog atsakovo asmens kodas nenurodytas ir ieškinio įžanginėje dalyje, tačiau šio reikalavimo neįgyvendinimas negali būti laikomas esminiu ieškinio ar prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumu, nes tiek CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek aptartame CPK 147 straipsnio punkte reikalavimas nurodyti asmens kodą procesiniame dokumente siejamas su sąlyga, jog jis dokumentą pateikiančiam asmeniui yra žinomas. Ieškovas teigia, jog atsakovo asmens kodas jam nėra žinomas. Šis procesinio pobūdžio trūkumas nesudaro kliūties priimti procesinį dokumentą, tačiau tiek ieškovas, tiek teismas turėtų imtis priemonių, kad būtų nustatyti konkretų atsakovą identifikuojantys duomenys.

12. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti turtą identifikuojančius duomenis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės šie nustatyti trūkumai yra susiję su procesinio pobūdžio prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl, ieškovui jų neištaisius, tai nesudarys kliūties priimti ieškinio, tačiau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas nebus.

13. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.