Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Ž. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama S. V., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos mirties dieną santuoka su mano tėčiu E. V. nutraukta nebuvo. Po mamos mirties dėl mamos paveldimo turto t. y. jai priklausančios ½ dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo metu t.y. mamos mirties dieną pareiškėja ir jos brolis Ž. V. buvo nepilnamečiai, o tėtis, E. V., ko gero nežinojo, kad pareiškimu reikia kreiptis į notaro biurą dėl pergyvenusios sutuoktinės palikimo, kurį sudarė ½ bendroje jungtinėje nuosavybėje esantis nekilnojamasis turtas, priėmimo, tačiau E. V. po mamos mirties ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje ir vienintelis tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius bei žemės mokesčius ir valdė savo interesais (dirbo žemę, augino gyvulius) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje likusį turtą. Tokiu būdu iš karto po sutuoktinės S. V. mirties E. V. priėmė jos paveldimą turtą faktiškai jį valdydamas.

4. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėtis E. V.. E. V. testamento nebuvo sudaręs. Po jo mirties liko pareiškėja su broliu pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, kurie galėjo priimti tėvo palikimą. Kadangi tuo metu ji buvo nepilnametė, dėl tėvo paveldimo turto priėmimo į Tauragės rajono I-ojo notaro biurą kreipėsi jos brolis Ž. V.. 2009 m. liepos 22 d. Tauragės rajono I-ojo notaro biuro notarė A. B. išdavė broliui liudijimą, patvirtinantį, kad mirus E. V. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas broliui nebuvo išduotas. Brolis nebaigęs tvarkyti tėvo palikimo priėmimo procedūros išvyko gyventi į Airiją ir iki pat šios dienos į Lietuvą nebuvo grįžęs. Taigi po tėvo mirties likęs nekilnojamasis turtas, kuris įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esant santuokoje su S. V., liko nepriimtas ir nekilnojamojo turto registre turtas tebėra registruotas pareiškėjos tėvo E. V. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Ž. V. yra S. V., mirusios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusio E. V. vaikai. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Ž. V. tėvai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Pareiškėjos tėčio E. V. vardu buvo ir tebėra registruoti trys žemės sklypai: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Visi šie sklypai įgyti 1996 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu esant santuokoje su S. V.. Pagal turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, šis tėvų santuokos metu įgytas turtas, nors ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, buvo abiejų tėvų bendroji jungtinė nuosavybė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

7. Po pareiškėjos motinos mirties atsiradusio palikimo metu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 587 straipsnis numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Visgi, nei pareiškėjos tėvas, nei pareiškėja su suinteresuotu asmeniu Ž. V., nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo atsiradusio po S. V. mirties, per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas ir toliau valdė pagal santuokoje įgytą turtą, jį prižiūrėjo ir jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

8. Nors byloje nenustatyta dėl kokių priežasčių pareiškėjos tėvas nesikreipė dėl po sutuoktinės mirties atsiradusio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus pareiškėjos mamai S. V., jis toliau nepertraukiamai valdė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytą turtą ir niekas kitas dėl po S. V. mirties atsiradusio palikimo, be jo, nepriėmė ir faktiškai valdyti nepradėjo (CPK 178 straipsnis). Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. rugsėjo 25 d. Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. J. išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad po S. V. mirties, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta bei pareiškėjos tėvo E. V. vardu 2000 m. gruodžio 14 d. sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su elektros energijos tiekėju dėl elektros tiekimo adresu (duomenys neskelbtini).

9. Suinteresuotas asmuo Ž. V. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

10. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

12. Teismas, atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

13. Iš byloje pateikto 2009 m. liepos 22 d. notarės A. B. liudijimo matyti, kad po E. V. mirties notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje palikimą priėmęs asmuo nurodytas suinteresuotas asmuo Ž. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, o paveldėjimo procedūra iki šiol neužbaigta.

14. Teisės į po tėvo mirties atsiradusį palikimą dieną pareiškėja buvo nepilnametė, tai yra 14 metų, todėl sutiktina su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių, o jos interesais niekas nesiėmė veiksmų, reikalingų užtikrinti tinkamą paveldėjimo teisių įgyvendinimą priimant mirusio tėvo palikimą. Paveldėjimo procedūrą iniciavo pareiškėjos brolis Ž. V., kuriam tuo metu buvo 21 metai, tačiau, kaip minėta, Ž. V., nebaigė tvarkyti tėvo palikimo priėmimo procedūros. Tokiu būdu tėvo paveldimas turtas liko nepriimtas ir praleistas įstatymo numatytas terminas šiam veiksmui atilikti.

15. Įvertinęs pareiškėjos argumentus ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog jis neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų atsiradusį palikimą po tėvo mirties bei byloje kitus esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 290-291 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Atnaujinti pareiškėjai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą tėvo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.