- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-379-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01846-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių banko
- Išvadą teikia
- Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims AB Šiaulių banko lizingas, UAB „MCB Finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad vaikams išlaikyti kasdien reikalingos piniginės lėšos, tačiau iš atsakovo jokios paramos vaikų išlaikymui negauna, atsakovas dėl savo žalingų įpročių – nuolatinio alkoholio vartojimo - pasirūpinti vaikų priežiūra nesugeba, visi rūpesčiai dėl vaikų tenka ieškovei, o ieškovės gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai 800 Lt dydžio darbo užmokestis. Atsakovas yra darbingas, dirba UAB „Žalmedis“, gauna pastovias pajamas, todėl ieškovė mano, jog jis gali teikti vaikams išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-11-11 nutartimi prašymą tenkino: priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-06 iki bus išnagrinėta byla bei priimtas sprendimas. Nurodė, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus - A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini) Tiek atsakovas, tiek ieškovė privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną, nelaukiant, kol bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovas yra vaikų tėvas, jis turi tėvo teises ir pareigas, tačiau, turėdamas pareigą išlaikyti vaikus, jos nevykdo, išlaikymo jiems neteikia, todėl atsakovo indėlis į nepilnamečių vaikų išlaikymą yra būtinas. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas neprisideda prie savo vaikų materialinio išlaikymo bei siekiant, kad nenukentėtų vaikų teisė į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, teismas nusprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą, kol iš esmės bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo 2014-11-11 nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas neišlaiko savo vaikų. Iš pateikto pareiškimo matyti, jog sūnus išlaikomas iš atsakovo lėšų ir pageidauja, jog jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Esant tokiai situacijai, teigia pageidaujantis ir toliau išlaikyti sūnų, o ieškovei tenka pareiga išlaikyti dukterį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokant po 300 Lt per mėnesį periodinių išmokų, iki bus priimtas sprendimas byloje.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš Civiliniame kodekse įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1. 2 d. 4 p., CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas - bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192?3.203 straipsnius. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Nagrinėjamu atveju teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, nurodė, jog atsakovas pareigos išlaikyti vaikus nevykdo, išlaikymo jiems neteikia, nors nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną. Taigi teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius bylos nagrinėjimo metu gauti bent minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo. Atsakovas teigia, jog ieškovė nepateikė jokių teiginio, kad atsakovas neišlaiko vaikų, įrodymų. Nurodo, jog sūnus pageidauja gyventi su juo ir sūnų jis išlaiko, o ieškovei tenka pareiga išlaikyti dukterį. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas, teigdamas, jog išlaiko sūnų ir sūnus nori gyventi su juo, nepateikė jokių šio savo argumento įrodymų. Priešingai, kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2015-01-08 teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu ir prie prašymo pridėtoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, jog nepilnamečių vaikų – sūnaus ir dukters – gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o atsakovas įsipareigoja teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 87 Eur, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Taigi vėliau šalių teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paneigia atsakovo teiginius. Be to, pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias išlaikymo vaikams pareigas, tėvai turi išlaikyti visus savo vaikus vienodai, todėl tas faktas, jog tėvas ar motina išlaiko vieną iš vaikų, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti kitus vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai privalo teikti abu tėvai. Todėl atsakovo argumentas, kad jis išlaiko sūnų, o ieškovei tenka pareiga išlaikyti dukterį, ne tik neįrodytas, bet ir neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto vaikų išlaikymo instituto nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovas sutiko teikti vaikams 87 Eur dydžio išlaikymą, taigi pripažino būtent teismo 2014-11-11 nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydžio reikalingumo vaikams faktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta – laikinas išlaikymas priteistas - nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pažymėtina, jog laikinas išlaikymas tėra tik laikinoji apsaugos priemonė, t.y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingų lėšų sumą.
Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.