- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- T-3/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26054-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Gediminas Sagatys, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. B. prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, prašydamas atnaujinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576 straipsnis).
Pareiškėjas nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai: R. B. ir B. B., yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas gimimu įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Kadangi pareiškėjo tėvai jo gimimo metu buvo ir tebėra šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiai, tai pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnį, jis gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį, tam, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., būtų taikomas nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, jie patys arba jų teisėti atstovai turi pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais, kuris turi būti paduodamas per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Pareiškėjo tėvai iki jo pilnametystės tokio prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo nepateikė, o pats pareiškėjas faktą, kad jis nėra laikomas Lietuvos piliečiu sužinojo, kai tapęs pilnamečiu kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėn. jis kartu su tėvais gyvena Lietuvoje, čia nuo pirmos klasės lankė mokyklą, jam net nekilo abejonių, kad jis taip pat (kaip jo tėvai ir sesuo) yra Lietuvos pilietis ir visą laiką manė turintis Lietuvos pilietybę. Kreipusis dėl paso išdavimo, pareiškėjui nebuvo išduotas pasas. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Pilietybės skyrių su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo fakto patvirtinimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui yra sukakę 18 metų, todėl Migracijos departamento Pilietybės skyrius negali konstatuoti pilietybės įgijimo fakto.
Pareiškėjo teigimu, jis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, t. y. laiku pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos piliečiu. Atsižvelgiant į pilietybės klausimo reikšmingumą, teisingumo ir protingumo principus, asmeniui, kuris minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėtų būti sudaroma galimybė šį terminą atnaujinti bei kreiptis dėl sprendimo, kuriuo konstatuojamas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis, 45 straipsnio 10 dalis).