Telšių apylinkės teismo sprendimas

2021-03-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-953-671/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
e2YT-953-671/2021
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00117-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-953-671/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00117-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,dalyvaujant pareiškėjai L. M.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui Gintautui Naglisui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Telšių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 48-v pagal priedėlį Nr. 1 pareiškėjai L. M. (tuo metu – S.) buvo suteiktas 862 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 48-v pagal priedėlį Nr. 1 jai neatlygintinai gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tais pačiais – 1993 metais – akcinė bendrovė „Telprojektas“ sudarė žemės sklypo brėžinį-schemą, iš kurio matyti, kad jai siūlomo skirti žemės sklypo plotas sudaro 862 m². Minėtas brėžinys-schema 1993 m. gegužės 17 d. nustatyta tvarka buvo suderintas ir su Telšių vyriausiuoju architektu. Už šiuos matavimus buvo apmokėta Telšių žemėtvarkos skyriui. Dėl susiklosčiusių įvairių gyvenimiškų aplinkybių žemės sklypo nuosavybės registravimo formalumus buvo atidėjusi vėlesniam laikui. Tačiau 2019 m. nusprendė galutinai pabaigti pradėtą procesą. Tuo tikslu nuvyko į valstybės įmonę Registrų centras, kur jai buvo paaiškinta, kad reikalinga turėti žemės sklypo paskyrimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi visi nuosavybės teisės įregistravimui reikalingi dokumentai nėra išlikę, kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos regioninio archyvo Telšių filialą. Nurodytos institucijos pateikė atsakymus, jog reikalingų žinių dėl žemės sklypo jai suteikimo nerasta, o Telšių rajono valdytojo 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 48-v priedėlis Nr. 1 ir Nr. 3 saugojimui neperduoti. Tuomet kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių su prašymu suteikti žinias arba duomenis apie minėto žemės sklypo paskyrimą jos vardu. 2020 m. rugsėjo 11 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad pagal Telšių rajono valdytojo 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 48-v „Dėl eilių sudarymo 1993 m. Telšių mieste asmenims norintiems statyti individualius gyvenamuosius namus“ pirmą priedėlį „Žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti neatlygintinai 1993 m.“ ji yra įtraukta į eilę septintu numeriu. Skyrimo dokumento, įrodančio, kad jai buvo suteiktas neatlygintinai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių skyriuje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad neturi visų reikalingų rašytinių įrodymų apie minėto žemės sklypo jai suteikimą, yra priversta kreiptis į teismą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad potvarkis, kuriuo jai paskirtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs. Toks potvarkis turėjo būti priimtas, nes po žemės sklypo skyrimo jos užsakymu buvo atlikti žemės sklypo matavimai. Tolimesnius žemės sklypo įteisinimo veiksmus ji atidėjo, nes tuo metu vyko jos ir buvusio vyro skyrybos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad administracija patikrinusi pareiškime nurodytus faktus, informuoja, kad 862 m2 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, nėra registruotas Telšių rajono savivaldybės nuosavybės apskaitoje. Kadangi administracija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškėjos pareiškimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes, administracijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą ir institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad pagal 2021 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas. Pagal pareiškėjos teismui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pagal Telšių rajono valdytojo 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 48-v priedėlį Nr. 1 pareiškėja buvo įtraukta į eilę septintu numeriu gauti neatlygintinai žemės sklypą individualiems gyvenamiesiems namams statyti 1993 metais. Taip pat pateikto akcinės bendrovės „Telprojektas“ sklypo brėžinio įrašuose matyti, kad pareiškėjai siūloma skirti 862 m² ploto žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai. Vadovaujantis tuo metu galiojusiomis „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose, bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklėmis“ (patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 ir galiojusiose nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d.), buvo numatyta, kad žemės sklypo suteikimas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu, kurio pagrindu (atlikus taisyklėse numatytus darbus, t. y. atitinkamoms tarnyboms paženklinus žemės sklypą riboženkliais bei patikslinus kartografinę ir žemės kadastro medžiagą), miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje įregistruojama nuosavybės teisė į šį sklypą ir išduodamas žemės nuosavybės aktas. Tarp pareiškėjos teismui pateiktų dokumentų nėra jokio dokumento, įrodančio, kad buvo priimtas sprendimas pareiškėjai skirti minėtą žemės sklypą neatlygintinai, todėl manoma, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai buvo suteiktas 862 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2009). Taip pat pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2008). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 48-v pagal priedėlį Nr. 1 jai buvo suteiktas 862 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tikslu dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybę dėl neatlygintinai suteikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja iš esmės įrodinėja 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 48-v potvarkiu ir šio potvarkio priedėliu Nr. 1 bei 1993 m. sudarytu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžiniu-schema, 1993 m. gegužės 17 d. suderintu su Telšių vyriausiuoju architektu.

Pagal Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. gegužės 20 d. iki 1993 m. liepos 28 d.) 6 straipsnio 3 dalį žemė privatinėn nuosavybėn galėjo būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimą nuo 1992 m. vasario 7 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Tvarka) patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijoje bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus.

Žemės sklypo suteikimas ir pardavimas turėjo būti atlikti laikantis Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos ir Taisyklių. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai privatinėn nuosavybėn suteikiami neatlygintinai: 3.1. individualiai statybai – asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais (kaip kompensacija už turėtą žemę); 3.2. individualiems gyvenamiesiems namams statyti (paprastai vietos savivaldybės lėšomis įrengtose teritorijose): 3.2.1. Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, žuvusiųjų (mirusiųjų) tokių asmenų sutuoktiniams, o jiems nesant – tėvams arba vaikams jų prašymu. Jeigu šie asmenys yra privačių namų valdų savininkai, jiems neatlygintinai suteikiami šioms valdoms naudojami žemės sklypai; 3.2.2. nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose. Taisyklių 12 punktas numatė, kad žemės sklypo suteikimas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu, kurio pagrindu (atlikus šių taisyklių 9.2 punkte numatytus darbus, t. y. atitinkamoms tarnyboms paženklinus žemės sklypą riboženkliais bei patikslinus kartografinę ir žemės kadastro medžiagą ) miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje įregistruojama nuosavybės teisė į šį sklypą ir išduodamas žemės nuosavybės aktas.

Kaip matyti iš byloje pateikto 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkio Nr. 48-v, nurodytu potvarkiu yra nuspręsta patvirtinti eiles individualių namų statybai žemės sklypams gauti Telšių mieste 1993 metams pagal priedėlius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Pagal nurodyto potvarkio priedėlį Nr. 1 „Dėl žemės sklypų individualiems gyvenamiesiems namams statyti neatlygintinai 1993 m.“ pareiškėja į eilę įtraukta 7 numeriu. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 48-v pagal priedėlį Nr. 1 jai neatlygintinai buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nurodytu Telšių rajono valdytojo potvarkiu pareiškėja dėl neatlygintino žemės sklypo skyrimo buvo įtraukta į eilę, tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta, kad žemės sklypas jai yra skiriamas/suteikiamas. Kita vertus, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, nustatančiu, kad žemės sklypo suteikimas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu, byloje nepateikta duomenų, kad potvarkis, kuriuo pareiškėjai neatlygintinai suteikiamas žemės sklypas, buvo priimtas. Kaip matyti iš su pareiškimu pateikto 1993 m. sudaryto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžinio-schemos, nurodytas žemės sklypas yra siūlomas skirti pareiškėjai. Tiek Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialas, tiek suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Telšių rajono savivaldybės administracija pateikdami atsakymus į pareiškėjos prašymus nurodė, kad neturi duomenų apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suteikimą neatlygintinai pareiškėjai. Kaip jau buvo paminėta, pati pareiškėja nepateikė jokių netiesioginių įrodymų, jog pagal tuo metu galiojusią Tvarką ir Taisykles, pasinaudojo teise neatlygintinai įsigyti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, nes kaip pati paaiškino teismo posėdžio metu, žemės sklypo suteikimo reikalais rūpinosi tuo metu buvęs sutuoktinis, o sekančiais metais prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, po ko ji išvyko iš Lietuvos, dėl ko galimai nebuvo užbaigta administravimo procedūrų seka ir paminėtas žemės sklypas nebuvo suteiktas pareiškėjai. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai 1993 m. vasario 25 d. Telšių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 48-v pagal priedėlį Nr. 1 buvo suteiktas 862 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė