- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eI2-13910-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04132-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- F. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-07-15 sprendimą Nr. 24S166389 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nutarė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Migracijos departamento 2024-06-24 sprendimu Nr.24S152544, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas vadovavosi Policijos departamento išvada Nr. 5-S-20341, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes pareiškėjas buvo teistas. Tačiau pareiškėjas dėl nurodytų nusikalstamų veikų yra prisipažinęs ir gailėjosi jas padaręs. Pareiškėjas siekė visais būdais sumokėti baudas ir tęsti gyvenimą Lietuvoje. Sprendime nurodyti 2023-12-21 ir 2024-03-12 nuosprendžiai dėl kontrabandos buvo perduoti vykdyti antstolei. Dirbdamas Lietuvoje pareiškėjas antstolei pateikė 2024-05-02 įsipareigojimą, kuriame nurodė, kad skolą valstybei dengs dalimis, kas mėnesį mokant po 500 Eur.
Pažymėjo, kad vienas iš reikšmingiausių aspektų, į kurį neatsižvelgė Migracijos departamentas, yra pareiškėjo nepilnametis sūnus, kurį būtina išlaikyti bei užtikrinti pareiškėjo teisę į tinkamą vaiko ugdymą. Nors tėvai kartu negyvena, tačiau pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia sukurti ryšį su savo vaiku. Pareiškėjas Lietuvoje teisėtai gyveno nuo 2008 metų ir valdo bendrovę, kuri vykdo transportavimo veiklą. UAB „Absolut – Trans“ dirba penki darbuotojai, bendrovė valdo šešias transporto priemones. Veiklos vykdymą pagrindžia tai, kad 2022 metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 359 485 Eur, 2021 metais – 320 578 Eur. UAB „Absolut-Trans“ turi įsipareigojimų lizingo davėjams (likusi mokėti suma siekia 96 000 Eur).
Akcentavo, kad ginčijamas sprendimas yra susijęs su Migracijos departamento 2024-06-24 sprendimu Nr. 24S152544, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Tokį sprendimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, atsakovas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Nurodytas sprendimas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Vadinasi, tokio paties tikslo buvo siekiama ir priimant ginčijamą sprendimą. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas, nėra nurodyta. Atsakovas nenagrinėjo Vertinimo tvarkoje nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Migracijos departamentas neįvertino, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C.SIS. Nebuvo jokio teisinio pagrindo įvesti pareiškėjo į C.SIS perspėjimo sistemą ir drausti vykti į Šengeno teritoriją, kadangi toks sprendimas nebuvo motyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovo Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Policijos departamentas Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-20341, kurioje nurodyta, kad asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Išvadoje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-12-21 baudžiamuoju įsakymu asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį. Už kontrabandą asmeniui paskirta 8 900 Eur (178 MGL) bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2025-09-05. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-03-12 baudžiamuoju įsakymu asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį. Už kontrabandą asmeniui paskirta 5 900 Eur (118 MGL) bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2026-04-04. Informacijos apie baudos sumokėjimą taip pat nėra. Policijos departamento duomenimis, 2019-2024 m. asmuo buvo nubaustas už trisdešimt tris administracinius nusižengimus, iš jų - trisdešimt kartų nubaustas per pastaruosius dvejus metus.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas 2024-06-24 sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad: 1) asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai; 2) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 3) įmonė, kurios dalyvis yra asmuo, neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat Migracijos departamentas ginčijamu 2024-07-15 sprendimu Nr. 24S166389 nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes asmuo buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, bausmė dar neatlikta, asmens atžvilgiu teistumas yra neišnykęs, todėl jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, buvimas ir gyvenimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Pažymėjo kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl asmeniui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
Akcentavo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne dėl pareiškėjo panaikinto leidimo laikinai gyventi, o dėl pareiškėjo teistumo už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, todėl jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, buvimas ir gyvenimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo įvykdytas nusikalstamas veikas, pritarė Policijos departamento pateiktai išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo netyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas žinojo, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, sąmoningai jų nepateikė muitinės kontrolei, to norėjo ir būtent todėl taip veikė. Pareiškėjas savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą. Jo padarytų teisei priešingų veikų pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės, paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgsenos nepakeitė ir nesistengia keisti gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima daryti išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-07-15 sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Policijos departamentas 2024-06-11 pateikė Migracijos departamentui išvadą Nr. 5-S-20341, kurioje nurodyta, kad asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Policijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, nes padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus nusikaltimas. Jis laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu penkerius metus po bausmės atlikimo.
Policijos departamentas išvadoje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-12-21 baudžiamuoju įsakymu asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Teismas nustatė, kad asmuo vykdamas vilkiku su puspriekabe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, paslėpęs puspriekabės grindyse įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus. Asmens padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Asmeniui paskirta 8 900 Eur (178 MGL) bauda, kurią privaloma sumokėti iki 2025-09-05. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Policijos departamentas taip pat informavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-03-12 baudžiamuoju įsakymu asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad asmuo, vykdamas vilkiku su puspriekabe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpęs puspriekabės šaldymo įrangoje esančioje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 4 800 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė - 19 875 Eur. Asmeniui paskirta 5 900 Eur (118 MGL) bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2026-04-04. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Asmens padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui.
Policijos departamentas taip pat nurodė, kad 2019-2024 m. asmuo buvo nubaustas už trisdešimt tris administracinius nusižengimus, iš jų - trisdešimt kartų nubaustas per pastaruosius dvejus metus: už penkiolika administracinių nusižengimų pagal (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 2 dalį („Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimas <...>“), už dvylika administracinių nusižengimų pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį („Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą“), už du administracinius nusižengimus pagal to paties straipsnio 3 dalį („Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą <...>“), už administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį („Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų <...>“), už to paties straipsnio 21 dalį („Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose“), už ANK 432 straipsnio „Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas“ 1 dalį („Naudojimosi saugos diržais <...> pažeidimas“) ir už ANK 463 straipsnio „Kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos nesumokėjimas“ 1 dalį („Važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos“).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2, 7, 14 punktais, 2024-06-24 sprendimu Nr. 24S152544 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760276134, nes buvo nustatyta, kad: 1) asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai; 2) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 3) įmonė, kurios dalyvis yra asmuo, neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, bausmė dar neatlikta, asmens atžvilgiu teistumas yra neišnykęs, todėl jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, buvimas ir gyvenimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad nuo pat leidimo laikinai gyventi išdavimo pradžios, UAB „Absolut – Trans“ neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti asmeniui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Migracijos departamento 2024-06-24 sprendimas Nr. 24S152544 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nėra nuginčytas.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Tvarkymo taisyklės) 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 puntu, ginčijamu 2024-07-15 sprendimu Nr. 24S166389 nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nes pareiškėjas buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, bausmė dar neatlikta, asmens atžvilgiu teistumas yra neišnykęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia to, kad jis buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimą. Nesutikimą su ginčijamu Migracijos departamento sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo šeimyninius ir ekonominius ryšius Lietuvoje.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).
Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš Sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS reglamentas) 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (toliau - SIS reglamento) 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Perspėjimas įvedamas, kai 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti asmeniui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad ši formuluotė turi būti aiškinama plačiau, nes visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-04-30 nutartį byloje Nr. eA-1516-552/2024).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
LVAT yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015-02-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018-04-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčijami duomenys apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, t. y., pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju 2023-12-21 įsakymu asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-03-12 baudžiamuoju įsakymu asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Taigi, pareiškėjas buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimus, teistumas neišnykęs, duomenų apie sumokėtas baudas nėra. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas 2019–2024 m. buvo nubaustas už trisdešimt tris administracinius nusižengimus, iš jų – trisdešimt kartų nubaustas per pastaruosius dvejus metus. Policijos departamentas išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, nes padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus. Asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo.
Vertindamas ginčijamą sprendimą Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatytų kriterijų apimtimi, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino kompetentingos valstybės institucijos (Policijos departamento) išvadą, taip pat įvertino pareiškėjo ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvoje. Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nes nuo 2008-09-03 turėjo leidimus laikinai gyventi, nuo 2010-02-17 dirba UAB „Absolut – Trans“, yra jos direktorius. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo nepilnamečiai vaikai Baltarusijos Respublikos piliečiai turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. (šeimos susijungimo atvejis). Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams buvo priimti sprendimai panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo pripažinimą kaltu padarius nusikalstamas veikas, už kurias teistumas nėra išnykęs, taip pat Policijos departamento pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teismas sutinka su Policijos departamento ir Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą. Pareiškėjas, jau būdamas nuteistas už sunkų nusikaltimą, padarė dar vieną tos pačios rūšies apysunkį nusikaltimą. Jo padarytų teisei priešingų veikų pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės. Akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, šios grėsmės neatsveria pareiškėjo susikurti ekonominiai ryšiai – vadovavimas bendrovei. Be to, kaip nurodoma skunde, pareiškėjas su sutuoktine negyvena. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, pareiškėjo sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu priimti sprendimai panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi. Taigi, iš esmės, pareiškėjo šeimyninių ryšių Lietuvoje nėra.
Teismo vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos užtikrinimas. Todėl uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas sprendimas išimtinai susijęs su Migracijos sprendimu dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Teismas pažymi, kad sprendimas pareiškėjui uždrausti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą, buvo priimtas dėl pareiškėjo teistumo už apysunkį ir sunkų nusikaltimus, įvertinus Policijos departamento pateiktą išvadą bei Migracijos departamento surinktus duomenis apie pareiškėją ir konstatavus, kad užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas penkių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę dėl to, kad jis buvo nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, bausmė neatlikta, asmens atžvilgiu teistumas yra neišnykęs, taip pat nenustačius pareiškėjo šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, teismo vertinimu, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.
Pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimo Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualaus įvertinimo pagrindu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, daroma išvada, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-07-15 sprendimą Nr. 24S166389, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. M. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.