Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Mariui Trakšeliui, nukentėjusiajam A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-06 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-11-02 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog A.L., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto rekonstrukcijos projekto ir statybos leidimo, savavališkai atliko namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje rekonstrukciją: padidino šiaurinėje statinio pusėje mansardoje esančius langus, keičiant langų aukštį daugiau nei 10 procentų. Nurodoma, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 ir 24 dalis, Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus, ir Statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 2 punkto reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį.

2009-11-16 Institucija dėl aukščiau paminėtos veikos įvykdymo priėmė nutarimą, kuriuo A.L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą - 6 000 litų bauda.

- Institucijos 2009-11-16 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.L. bei jo atstovė advokatė R.Čilinskaitė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 34). Teismui pateiktas advokatės prašymas bylą nagrinėti jai ir A.L. nedalyvaujant ir skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo, bylose, kuriose jos institucijos yra surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolus ir priėmusios nutarimus administracinio teisės pažeidimų bylose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1787 atstovavimas yra perduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir jos atstovas M.Trakšelis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pakeistų langų dydis buvo nustatytas pagal namo apdailos lentelių skaičių ties pakeistais langais, kas vizualiai matosi ir nuotraukose. Nustatyta, kad keičiamų langų dydis padidintas daugiau nei 10 procentų, todėl ši aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai. Statybos darbus atliko A. ir A. L., kuriems ir priklauso šis turtas, statytojai nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą. Teigia, kad administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai bei prašo skundą atmesti.

Nukentėjusysis A.Ž. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso dalis pastato, kuriame buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai be suderinimų, todėl yra pažeidžiamos jo teisės. Pakeistų langų dydis padidintas apie 25 procentais. Taipogi nurodo, kad jo pateikto skundo tyrimo metu nebuvo įvertinos aplinkybės ir nesiaiškinta dėl dar vieno lango pakeitimo pietinėje pastato pusėje, II – ajame pastato aukšte. Dėl šių aplinkybių tyrimo 2010-01-20 pateikė pakartotinį prašymą inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-07-14 gavus nukentėjusiojo A.Ž. 2009-07-08 pareiškimą ir 2009-08-06 patikslintą pareiškimą (b.l.22-24) vyriausioji specialistė J.P. 2009-09-15 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 62-(14.10), kuriame nurodė, jog statytojai A.L. ir A.L. savavališkai padidino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palanga, šiaurinėje statinio pusėje mansardoje esančius langus, keičiant langų aukštį daugiau kaip 10 procentų (b.l. 19-20). Tą pačią dieną priimtas ir statybos sustabdymo aktas Nr. 62-(14.10) (b.l. 31). 2009-11-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 32) ir 2009-11-16 nutarimu (b.l. 33) A.L. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto rekonstrukcijos projekto ir statybos leidimo, savavališkai atliko namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje rekonstrukciją: šiaurinėje statinio pusėje padidino mansardoje esančius langus, keičiant langų aukštį daugiau kaip 10 procentų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu A.L. suformuluotas kaltinimas pažeidus Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 ir 24 dalis, Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus, ir Statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 2 punkto reikalavimus. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, o 4 punktas nustato pareigą statytojui gauti statybos leidimą. Statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, STR „Statybos darbai“ nustato, jog pradėti statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui šiuos dokumentus: statybos leidimą (18.1 punktas), nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą (18.2 punktas). Statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktas nustato, jog statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus numatytus atvejus.

Administracinės bylos Nr. II-38-162/2010 nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. P. (prijungta administracinė byla Nr. II-38-162/2010, b.l. 71-72) paaiškino, kad pažeidimo subjektas buvo nustatytas remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t.y. atsakomybėn patraukti gyvenamojo namo bendraturčiai, nes išsiaiškinti, kuris iš sutuoktinių – A.L. ar A.L. atliko konkrečius veiksmus, nepavyko, o keičiamų langų dydis apskaičiuotas pamatavus namo apdailos lenteles ir suskaičiavus per kiek lentelių padidėjo naujai pakeistų langų ertmė. Liudytojos apskaičiavimu naujai keičiamų langų dydis apie 30 procentų didesnis nei anksčiau buvusiųjų.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 27-29) matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 3 asmenims: (duomenys neskelbtini) (20/100 pastato dalis), A.L. (64/100 pastato dalis) ir A.Ž. (16/100 dalis). Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės dalys yra nustatytos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. (4.75 straipsnio 1 dalis), Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (4.76 straipsnis).

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kokios konkrečiai gyvenamojo namo patalpos priklauso kiekvienam iš bendratučių. Tokiu būdu byloje nenustatytas teisės pažeidimo subjektas. Kaip nepagrįstas atmetamas Institucijos atstovo argumentas, jog pažeidimas padarytas bendrininkaujant. Pažymėtina, kad administracinėje teisenoje bendrininkavimo instituto nėra, todėl turėjo būti išsiaiškinta, kuris iš sutuoktinių (A.L. ar A.L.) ar jie abu atliko aktyvius veiksmus, t.y. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą.

Be to administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.L. pagrįstai kelia abejonę dėl statinio langų dydžio padidinimo nustatymo daugiau kaip 10 procentų, kadangi būtent ši aplinkybė lemia kaip reikėtų vertinti atliktus statybos darbus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). To paties straipsnio 18 punktas nustato, jog statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą <...>. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą (2 straipsnio 19 punktas). Statinio kapitalinis remontas apibrėžiamas, kaip statinio remontas, kurio tikslas – visiškai atkurti statinio arba jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti (2 straipsnio 20 dalis). Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

2002 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinamo Statybos techniniame reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - kai siekiama iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują jo kokybę. Taip pat nurodytas sąrašas darbų, iš kurių nors vieną atlikus laikoma, kas statinys įgavo naują kokybę. Pažymėtina, kad langų pakeitimas nėra priskiriamas prie rekonstrukcijos darbų sąrašo. Reglamento 12 punkte nurodyta, kad paprastojo remonto tikslas - iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Paprasto remonto darbams priskiriami statybos darbai, kai nežymiai keičiamas statinio fasadas (pakeičiami fasado elementai: keičiami išorinėje atitvaroje elementai gali būti to paties ar kito tipo, tačiau jų išmatavimai neturi skirtis nuo esamų daugiau kaip 10%, o jų išvaizda gali keistis tik tiek, kiek jos pasikeitimą lemia naujų medžiagų panaudojimas ir šio Reglamento nuostatos; fasado elementai laikinai užtaisomi, užmūryjami ir pan.)

Taigi veikos inkriminavimui Institucija privalo tiksliai nustatyti pakeistų langų matmenis, kadangi matmenų procentinis pakeitimas yra siejamas su administracine atsakomybe, tokie duomenų byloje ne tik nepateikti, akivaizdu, kad tokie matavimai nebuvo atliekami, ką patvirtino ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad tyrimą atlikusi inspektorė neatliko matavimų. Apklausiant liudytoja inspektorė nurodė, kad suskaičiavo apdailos lenteles ir nustatė preliminarų langų ploto padidinimo dydį. Tačiau toks atliktas matavimas negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu administracinei atsakomybei taikyti, kadangi ši aplinkybė turi būti nustatyta atlikus tikslius matavimus arba lyginant ankstesnį namo projektą ir jame esančias langų ertmes su naujus langus pagaminusio gamintojo techniniais brėžiniais, kuriuose nurodytas langų plotas. Be to pagal Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai matavimo priemonės naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, priskiriamos teisinio metrologinio reglamentavimo sričiai ir matavimo priemonė turi būti patvirtinta ir įvertinta. Todėl akivaizdu, kad matuojant dydžius administracinėje byloje turi būti naudojamos matavimo priemonės atitinkančios Metrologijos įstatymo 17-19 straipsnių nuostatas. Todėl teismas konstatuoja, jog surinkti įrodymai yra nepakankami išvadai, kad A.L. rekonstravo statinį mieste ar saugomoje teritorijoje, neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo ir statinio projekto ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 3 dalyje.

Be to teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A.Ž. nurodė, kad jo skundo ir patikslinto skundo tyrimas atliktas nepilnai ir nevisapusiškai. Inspektorė tyrimą atliko tik dėl dviejų langų šiaurinėje pastato pusėje (b.l.23), tačiau neatliko tyrimo dėl trečiojo lango pakeitimo pastato pietinėje pusėje (b.l.22, apatinė nuotrauka). Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis pakartotiniu 2010-01-19 prašymu kreipėsi į tyrimą atlikusią inspektorę. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad skundo nagrinėjimas ir administracinės bylos tyrimas atliktas ne visa apimtimi, netirta galimai įvykdyta veika ir dėl pastato lango pakeitimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimas pastato pietinėje dalyje, antrajame jo aukšte.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, administracinė byla neištirta dėl visos galimai įvykdyto teisės pažeidimo apimties, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti. Šiuo atveju nustačius, esminius trūkumus, kurių teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės pašalinti, nes byla tirta net ne visa apimtimi, teismas bylą grąžina institucijai nagrinėti iš naujo.

Įvertintina ir tai, kad taikoma administracinė atsakomybė savo dydžiu prilygsta bausmei, taikomai už kriminalinius nusikaltimus, todėl kaltinimo esmė ir teisiniai pagrindai, numatantys atsakomybę, turi būti suformuluojami aiškiai ir konkrečiai, kad asmuo turėtų galimybę suprasti kaltinimo esmę ir gintis dėl jam reiškiamų kaltinimų. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo, t.y. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti atliktų statybos darbų apimtį, pobūdį, užfiksuojant pakeistų langų matmenis.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos; jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pagal gyvenamojo namo bendrasavininkio A.Ž. raštišką paaiškinimą, darbai atlikti 2009 m. liepos mėn. (b.l.19-21). Nukentėjusysis A.Ž. 2009-08-06 pareiškime nurodė, kad langai buvo keičiami 2009-07-01 – 2009-07-10. Savavališkos statybos akte taip pat nurodyta, kad rekonstrukcijos darbai atlikti 2009-07-10, todėl ši data laikytina pažeidimo padarymo diena. Kaip jau buvo minėta, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2009 m. vasario 10 d. ir teismas konstatuoja, kad byla grąžintina nagrinėti institucijai iš naujo, tikslinga spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo.

ATPK 35 straipsnis numato galimybę terminą skirti administracinę nuobaudą pratęsti. Teismų praktikoje yra suformuotos taisyklės aiškinant paminėtą teisės normą: „terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį“. Iš to seka, kad turi būti priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1601-07, 2008-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. N146-247/08). Administracinę bylą apygardos administracinis teismas iš esmės nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas ir pagal ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje apibrėžtą kompetenciją turi teisę išspręsti bylą iš esmės, todėl sistemiškai aiškinant ABTĮ 35 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą gali pratęsti ir apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1875-06).

2001 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultacijoje Nr. 122 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo“ vienas iš teisinių pagrindų suteikiantis teisę spręsti, ar yra pagrindas patęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus yra tada, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia panaikinti institucijos (pareigūno) priimtą nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo svarbioms bylai aplinkybėms ištirti. Taigi esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas administracinėje byloje, iškeltoje A. L. dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje dalies rekonstrukcijos pratęstinas iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo statybos darbų atlikimo dienos tai yra nuo 2009 m. liepos 10 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

A. L. skundą patenkinti dalinai.

2009 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.62-(14.10)/1, kuriuo A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir administracinę bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, naujam nagrinėjimui.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinėje byloje, iškeltoje A. L., dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje dalies rekonstrukcijos, pratęsti iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. liepos 10 d.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.