Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.L. astovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (dabartinis pavadinimas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) atstovui Mariui Trakšeliui, nukentėjusiajam A.Ž., 2010 m. sausio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.L. skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-23 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.L., neturėdama nustatyta tvarka suderinto rekonstrukcijos projekto ir leidimo statybos darbams, savavališkai atliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A.L. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 ir 24 dalis, Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus, ir Statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 2 punkto reikalavimus. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį

2009 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės (toliau – ir Institucijos) nutarimu A.L. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir paskirta 6 000 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.L.į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 63). Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Rūta Čilinskaitė prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (dabartinis pavadinimas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) atstovas Marius Trakšelis prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Institucija atsiliepime (b.l. 39-40) nurodo, jog aplinkybė, kad langų aukštis buvo keičiamas daugiau nei 10 procentų buvo nustatyta atitinkamą kvalifikaciją turinčios statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės. Nesutinka su skundo argumentu, jog atlikti darbai atitinka paprastojo remonto sąvoką. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, kad kitas sklype esantis pastatas yra ūkinis, todėl mano, jog skundžiamame nutarime aiškiai identifikuotas rekonstruojamas pastatas, nes nurodytas gyvenamasis namas. Teigia, kad administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, A.L., nenustačius atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pagrįstai paskirtas ATPK 159 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Mano, jog pažeidimą padarė ir A.L. ir jos vyras A.L., todėl surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai ir priimti nutarimai.

Nukentėjusysis A.Ž. prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso dalis pastato, kuriame buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, todėl, manydamas, kad pakeitus langų aukštį yra pažeidžiamos jo teisės, kreipėsi į Instituciją dėl aplinkybių išaiškinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). To paties straipsnio 18 punktas nustato, jog statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą <...>. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą (2 straipsnio 19 punktas). Statinio kapitalinis remontas apibrėžiamas, kaip statinio remontas, kurio tikslas – visiškai atkurti statinio arba jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti (2 straipsnio 20 dalis). Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Nagrinėjamoje byloje nustatant, ar A.L. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį, būtina įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn atlikti statybos darbai priskiriami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbams, kurių atlikimui būtinas statybos leidimas bei statinio projektas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente buvo gautas A.Ž. (nagrinėjamoje byloje procesinė padėtis – nukentėjusysis) pareiškimas, kuriame pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini), namo bendraturčiai A.L. ir A.L. savavališkai pakeitė 3 namo langus, padidindami jų dydžius daugiau kaip 30 procentų (b.l. 24). 2009 m. rugpjūčio 6 d. Institucijoje gautas pareiškimo patikslinimas (b.l. 26). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė J.P. 2009 m. rugsėjo 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. 62-(14.10), kuriame nurodė, jog statytoja A.L. savavališkai padidino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje statinio pusėje mansardoje esančius langus, keičiant langų aukštį daugiau kaip 10 procentų (b.l. 21-23). Tą pačią dieną priimtas ir statybos sustabdymo aktas Nr. 62-(14.10) statybos sustabdymo pagrindas – savavališka statyba (b.l. 33). A.L. 2009 m. lapkričio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 34) ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimu (b.l. 35) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji, neturėdama nustatyta tvarka suderinto rekonstrukcijos projekto ir leidimo statybos darbams, vykdo savavališkus statybos darbus: šiaurinėje statinio pusėje padidino mansardoje esančius langus, keičiant langų aukštį daugiau kaip 10 procentų. Pažymėta, jog pagal gyvenamojo namo bendraturčio A.Ž. paaiškinimą, darbai atlikti 2009 m. liepos mėnesį. Administracinio teisės pažeidimo protokolu A.L. suformuluotas kaltinimas pažeidus Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 ir 24 dalis, Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus, ir Statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 2 punkto reikalavimus. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, o 4 punktas nustato pareigą statytojui gauti statybos leidimą. Statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, STR „Statybos darbai“ nustato, jog pradėti statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui šiuos dokumentus: statybos leidimą (18.1 punktas), nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą (18.2 punktas). Statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktas nustato, jog statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus numatytus atvejus. Liudytoja J.P. (pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimo subjektas buvo nustatytas remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t.y. atsakomybėn patraukti gyvenamojo namo bendraturčiai, nes išsiaiškinti, kuris iš sutuoktinių – A.L. ar A.L. atliko konkrečius veiksmus, nepavyko. Liudytoja paaiškino, kad analogiškas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir A.L. bei nutarimu paskirta administracinė nuobauda. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas (b.l. 64-65). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 29-31) nustatyta, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. 2595-6002-1017), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 3 asmenims: A.L.(20/100 pastato dalis), A.L. (64/100 pastato dalis) ir A.Ž. (16/100 dalis). Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės dalys yra nustatytos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. (4.75 straipsnio 1 dalis), Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (4.76 straipsnis). Liudytojos paaiškinimu nustatyta, jog nustatant pažeidimą, nebuvo gauti duomenys, kuriam asmeniui nuosavybės teise konkrečiai priklauso patalpos, kuriose buvo pakeisti langai. Inventorinės bylos duomens (b.l. 27-28) konkrečiai nenurodo, kokios patalpos priklauso kiekvienam iš bendratučių. Tokiu būdu byloje nenustatytas teisės pažeidimo subjektas. Kaip nepagrįstas atmetamas Institucijos atstovo argumentas, jog pažeidimas padarytas bendrininkaujant. Pažymėtina, kad administracinėje teisenoje bendrininkavimo instituto nėra, todėl turėjo būti išsiaiškinta, kuris iš sutuoktinių (A.L. ar A.L.) atliko aktyvius veiksmus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą. Nukentėjusysis A.Ž. paaiškino 2009 m. liepos pradžioje matęs, jog A.L. išpjovė langų angas, o langus pakeitė statybininkai. Buvo pakeisti 3 mansardos langai: du šiaurinėje pusėje ir vienas pietinėje pusėje. Administracinio teisės pažeidimo protokolu suformuotas kaltinimas tik dėl šiaurinėje statinio pusėje mansardoje esančių langų aukščio padidinimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė pripažįsta langų pakeitimo faktą, tačiau teigia, kad langų matmenys nebuvo pakeisti daugiau kaip 10 procentų, tokiu būdu atlikti darbai negali būti priskirti rekonstrukcijos statybos darbų sąvokai, o turi būti priskiriami paprastojo remonto, nereikalaujančio darbų atlikimui turėti projekto ir statybos leidimo, darbams. Liudytoja J.P. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl dviejų langų, kadangi ji neturėjo galimybės išmatuoti pietinėje pusėje esančio lango matmenų. Liudytoja paaiškino, kad langų aukštis buvo pakeistas daugiau kaip 30 procentų, o tai nustatė pagal apdailos dailylenčių skaičių: lango aukštis yra 17 apdailos dailylenčių (dailylentės aukštis – 14 cm), pateiktose nuotraukose (b.l. 25, 32) užfiksuota, kad langų aukštis yra padidintas 5 dailylentėm. Tokiu būdu ji paskaičiavo langų aukščio padidintą procentais. Tokie darbai patenka į rekonstrukcijos darbų sąvoką. Teismas pažymi, kad Statybos įstatymas pateikia tik statinio rekonstravimo apibrėžimą. Ši statybos rūšis išskiriama iš kitų statybos rūšių pagal jos tikslą – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują jo kokybę. Šios statybos rūšies turinys atskleistas 2002 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtiname Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Pažymėtina, kad langų pakeitimas nėra priskiriamas prie rekonstrukcijos darbų sąrašo. Paprastojo remonto darbams priskiriami statybos darbai, kai nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų). Pažymėtina, kad įstatymas sieja matmenų dydį, o ne aukščio dydį. Byloje nepateikta duomenų, kad langų matmenys buvo pakeisti daugiau kaip 10 procentų, tokiu būdu surinkti įrodymai nepakankami išvadai, kad A.L. rekonstravo statinį mieste ar saugomoje teritorijoje, neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo ir statinio projekto. Pažymėtina, kad Institucija privalo tiksliai nustatyti pakeistų langų matmenis, kadangi matmenų procentinis pakeitimas yra siejamas su administracine atsakomybe. Nustačius, jog langai buvo pakeisti mažiau nei 10 procentų, atsakomybė pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį negalima, kadangi paprastojo remonto darbai nereikalauja turėti statinio projektą ir statybos leidimą. Todėl Institucija turi aiškiai ir konkrečiai užfiksuoti atliktų darbų pobūdį, nurodant, kokiomis priemonėmis buvo užfiksuoti keičiamų langų matmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti. Pažymėtina, jog taikoma administracinė atsakomybė savo dydžiu prilygsta bausmei, taikomai už kriminalinius nusikaltimus, todėl kaltinimo esmė ir teisiniai pagrindai, numatantys atsakomybę, turi būti suformuluojami aiškiai ir konkrečiai, kad asmuo turėtų galimybę suprasti kaltinimo esmę ir gintis dėl jam reiškiamų kaltinimų. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti atliktų statybos darbų pobūdį, užfiksuojant pakeistų langų matmenis. Nustačius šias faktines aplinkybes, spręsti, ar A.L. atliko pažeidimo dispozicijoje nurodytą veiką, t.y. nustatyti, ar ji yra padaryto administracinio teisės pažeidimo subjektas ir yra pagrindas ją patraukti administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą, kuriuo A.L. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta 6 000 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.