- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- eI-97-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00287-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui A. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriaus skundą dėl administracinės procedūros sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Panevėžio skyrius (toliau – ir KPD Panevėžio skyrius) 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymu ir 2017 m. spalio 2 d. patikslintu prašymu (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2017 m. rugpjūčio 3 d. administracinį sprendimą Nr. 19-2044(4.8.) „Dėl kelio ženklo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas); 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 32 punkto nuostatas ir pavesti atsakingiems savivaldybės tarnautojams priimti sprendimus prie pastato Laisvės a. 1, Panevėžyje atkarpoje, skirtoje valstybės įstaigai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriui, esantį kelio ženklą Nr. 528 pakeisti į kelio ženklą Nr. 531. Išvardinti KPD Panevėžio skyriaus reikalavimai nagrinėti teisme buvo priimti 2017 m. spalio 4 d. nutartimi.
KPD Panevėžio skyrius, pagrįsdamas pareikštus reikalavimus, nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr.(5.17.)2-2347 kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl Panevėžyje, Laisvės a. 1 esančio kelio ženklo Nr. 528, įrengto Kultūros paveldo departamento lėšomis, pakeitimo į kelio ženklą Nr. 531. Savivaldybės administracijai teisės aktų nustatytais terminais nepateikus atsakymo, Kultūros paveldo departamentas 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr.(5.17.)2-436 tuo pačiu klausimu į Savivaldybės administraciją kreipėsi pakartotinai. Savivaldybės administracija 2017 m. kovo 23 d. raštu Kultūros paveldo departamentą informavo, kad kelio ženklo Nr. 528 pakeisti nesutinka, nes Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) yra nustačiusi rinkliavą prie valstybės įstaigų pažymėtoms vietoms apmokestinti. KPD Panevėžio skyrius 2017 m. kovo 27 d. per elektroninį paštą Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė paklausimą dėl Tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 130 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų (toliau – Nuostatai) 10.4 punkto taikymo. Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr.19-1380 (4.8.) pareiškėjui pranešė, kad Nuostatų 10.4 punktas pareiškėjui negali būti taikomas. Pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr.(1.9.-P)2P-331 dar kartą kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir prašė įpareigoti pavaldžius savivaldybės tarnautojus nepiktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais bei pavesti jiems leisti pakeisti kelio ženklą Nr. 528 į kelio ženklą Nr. 531. Savivaldybės administracija 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr.19-1889(4.8.) pareiškėjui pranešė, kad, vadovaujantis Nuostatų 10.6 ir 10.4 punktais, kelio ženklo Nr. 528 pakeisti negali. KPD Panevėžio skyrius 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr.(1.9.-P)2P-333 kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašymu tinkamai atlikti administravimo procedūrą ir pateikti atsakymą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnio nustatyta tvarka. Savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr.19-2044(4.8.) pranešė, jog administracinės procedūros metu buvo nustatyta, kad savo sprendimo nekeis. Pareiškėjas vertino, kad Savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr.19-2044(4.8.) suformuluotas administracinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas, remdamasis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teigė, kad Savivaldybės administracija už stovėjimo vietas prie pastato Laisvės a. 1, Panevėžyje, negali iš KPD Panevėžio skyriaus reikalauti mokėti rinkliavą. Pareiškėjas, pabrėžęs, kad prašo tik pakeisti kelio ženklą prie jau paženklintos kelio atkarpos ir sutinka apmokėti ženklo keitimo išlaidas, tvirtino, kad nėra teisės akto, draudžiančio valstybės institucijai kreiptis dėl kelio ženklo keitimo ar suteikiančio savivaldybėms teisę netenkinti tokio prašymo. KPD Panevėžio skyrius pažymėjo, kad ir Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr.130 patvirtintos naujos redakcijos Nuostatai nesuteikė Savivaldybės administracijai teisės reikalauti iš valstybės institucijų rinkliavų, kadangi Nuostatai buvo papildyti 10.6 punktu, nustatančiu, jog rinkliava netaikoma transporto priemonėms prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų jų lėšomis pažymėtuose gatvės ruožuose, o juridiniai asmenys, norintys gauti suderinimą savo lėšomis pažymėti gatvės atkarpas, turi kreiptis į savivaldybės administraciją. Pareiškėjas tvirtino, kad šiuos veiksmus yra atlikęs, todėl ir prašė pakeisti kelio ženklą jau paženklintoje vietoje, o ne naujai įrengti ir paženklinti kelio atkarpą. Pareiškėjas akcentavo, kad prašymas pakeisti Kultūros paveldo departamento lėšomis įrengtą kelio ženklą Nr. 528 buvo pateiktas, atsižvelgus į tai, kad esamas ženklinimas neužtikrina valstybės institucijos ir į šią valstybės įstaigą atvykstančių interesantų galimybės statyti transporto priemones paženklintoje vietoje.
Teismo posėdyje pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriaus atstovas A. U., iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus, remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu teisės normų aiškinimu, prašė tenkinti reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Savivaldybės administracija paaiškino, kad gavus pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo”, buvo atlikta administracinė procedūra, parengtas ir Savivaldybės administracijos direktoriui pateiktas teikimas Nr. 50-364 (4.31.) „Dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo“ ( toliau – ir Teikimas), o 2017 m. rugpjūčio 3 d. parengtas raštas Nr. 19-2044 (4.8.) „Dėl ženklo keitimo“. Atsakovė nurodė, kad šiame rašte suformulavo administracinės procedūros sprendimą netenkinti pareiškėjo reikalavimo ir išdėstė tokį sprendimą pagrindžiančius faktinius bei teisinius argumentus. Savivaldybės administracija teigė, kad, įvertinus gautų KPD Panevėžio skyriaus raštų turinį, jie buvo išnagrinėti kaip asmens prašymai, o ne kaip skundai. Atsakovė tvirtino, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymus, buvo vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią, viešojo administravimo subjektas finansinius ir žmogiškuosius išteklius, skirtus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi naudoti efektyviai, racionaliai, o savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo, efektyvumo, įstatymo viršenybės ir kitais principais. Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-906-624/2015, pateiktu aiškinimu, jog asmeniui pateikus prašymą, viešojo administravimo subjektas neturi priimti Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje numatyto administracinės procedūros sprendimo. Savivaldybės administracija tvirtino, kad KPD Panevėžio skyrius netinkamai aiškina skundo ir prašymo sąvokas, pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 14 ir 15 dalyse. Nurodė, kad Savivaldybės administracijos argumentai dėl Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Nuostatų 10.4 ir 10.6 punktų taikymo pareiškėjo atžvilgiu buvo išdėstyti atsakovės 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 19-1380(4.8.). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nepasinaudojęs teise šį raštą apskųsti ir nenurodęs naujų faktinių aplinkybių, į Savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi pakartotinai. Atsakovė paaiškino, kad aktuali Tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1-30 redakcija pareiškėjo atstovui buvo išsiųsta 2017 m. liepos 12 d. per elektroninį paštą. Savivaldybės administracija teigė, kad 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 19-1889(4.8.) KPD Panevėžio skyriui buvo išaiškinta, jog Panevėžio miesto savivaldybėje automobilių vietų rezervavimo tvarką reglamentuoja Nuostatų IV skyrius. Dėl šios priežasties atsakovė 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendime neprivalėjo dar kartą argumentuoti ir motyvuoti savo sprendimo atsisakyti įrengti ženklą. Atsakovės teigimu, tokie veiksmai neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimui, pateiktam administracinėje byloje Nr. A602-888/2013 priimtoje 2013 m. vasario 21 d. nutartyje, jog viešojo administravimo subjektas asmens pakartotinį prašymą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jeigu kartotiniame prašyme yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio prašymo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės administracija, pasisakydama dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo pavesti atsakingiems savivaldybės tarnautojams priimti sprendimus dėl kelio ženklo Nr. 528 pakeitimo į kelio ženklą Nr. 531, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teise įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas bei savo biudžeto sąskaita nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, vykdydama šias ir kitas funkcijas, vietos savivalda vadovaujasi atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės institucijų priimamų sprendimu teisėtumo, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesu derinimo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principais. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, savivaldybės už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti turi teisę nustatyti vietines rinkliavas, o šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atsakovė teigė, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, suponuojantis pareigą mokėti rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose savivaldybės priimamuose teisės aktuose. Atsakovė akcentavo, jog prie pastato, esančio Panevėžyje, Laisvės a. 1, yra įrengtas kelio ženklas Nr. 528 su lentelėmis 805 (15 m) ir 836. Toks ženklinimas buvo įrengtas po to, kai KPD Panevėžio skyrius 2014 m. spalio 28 d. raštu „Dėl transporto priemonių statymo vietų prie valstybės įstaigų Panevėžyje, Laisvės a. l, ženklinimo” kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir prašė įpareigoti atsakingus savivaldybės tarnautojus parengti reikiamą dokumentaciją ir atitinkamu kelio ženklinimo būdu valstybės institucijų lėšomis paženklinti 15 m atkarpą prie valstybės įstaigų, esančių Panevėžyje, Laisvės a. l. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius 2014 m. lapkričio 18 d. parengė eismo organizavimo projektą Nr. T14-028. Pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. pateikė prašymą rasti galimybę kelio ženklą, esantį prie pastato Elektros g. 9 ir žymintį mokamas automobilių stovėjimo vietas, perkelti už pastato Laisvės a. l. Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste organizavimo komisija (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 27 d. posėdyje apsvarstė šį prašymą ir jam nepritarė. Pareiškėjui apie tai buvo pranešta 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 19-1280(4.8.). Be to, 2015 m. birželio 2 d. buvo parengtas naujas eismo organizavimo projektas Nr. TI5-012, o 2015 m. liepos 10 d. atlikti kelio žymėjimo darbai. Pareiškėjas 2016 m. spalio mėn. kreipėsi nauju prašymu pakeisti esamą ženklinimą. Savivaldybės administracija, apibendrinusi nurodytus faktus, vertino, kad pareiškėjas nėra apsisprendęs, koks ženklinimas jam yra tinkamas. Atsakovė akcentavo, kad KPD Panevėžio skyriui ne kartą buvo išaiškinta, kokius veiksmus jis turi atlikti, siekdamas, jog būtų pakeistas ženklas. Atsakovė paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatų IV skyriaus nuostatomis, nurodytų ketinamų rezervuoti stovėjimo vietų skaičių bei automobilių duomenis, sudarytų sutartį su UAB „Panevėžio būstas", sumokėtų mokestį už rezervuotas vietas, kelio ženklą būtų galima pakeisti. Atsakovė pažymėjo, kad pagal pareiškėjo suformuluoto pageidavimo turinį, KPD Panevėžio skyrius siekia gauti rezervuotas vietas prie valstybinės įstaigos ir taip užsitikrinti, kad tik konkretūs šios įstaigos darbuotojai, o ne bet kurie asmenys, atvykę į ją, turėtų galimybę statyti automobilius, ir tai gauti siekia, nemokant nustatyto mokėjimo už rezervuotas vietas. Atsakovė vertino, kad toks pareiškėjo reikalavimas yra neteisėtas ir diskriminuojantis miesto gyventojus, kadangi šiuo metu prie pareiškėjo įstaigos esantis ženklinimas suteikia teisę bet kuriam į KPD Panevėžio skyrių atvykusiam asmeniui nemokamai pasistatyti prie šios valstybės įstaigos savo transporto priemonę. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėjo skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms neprieštarauja. Savivaldybės administracija nurodė, kad įstatymų leidėjas įstatymine teisės norma siekė nustatyti lengvatą, kuria galėtų naudotis visi gyventojai, atvykstantys į valstybines institucijas, tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad 15 metrų atstumu būtų rezervuojamos vietos konkretiems įstaigos darbuotojams automobilius statyti neatlygintinai. Savivaldybės administracija kaip nepagrįstus vertino KPD Panevėžio skyriaus teiginius, jog netenkinusi pareiškėjo prašymo, buvo vilkinama spręsti dėl kelio ženklo pakeitimo. Savivaldybės administracija paaiškino, kad jeigu pareiškėjas vykdytų Nuostatų reikalavimus, reglamentuojančius stovėjimo vietų rezervavimą, kelio ženklo keitimas būtų įmanomas.
Teismo posėdyje Savivaldybės atstovė K. G. prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais bei pateiktu teisės aktų aiškinimu. Naujų papildomų paaiškinimų atsakovės atstovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad KPD Panevėžio skyrius yra įsikūręs buveinėje, esančioje pastate Panevėžyje, Laisvės a. 1.
KPD Panevėžio skyrius (tuo metu - teritorinis padalinys) 2014 m. spalio 28 d. raštu Nr. (1.27.-P) 2P-571 „Dėl transporto priemonių statymo vietų prie valstybės įstaigų adresu Laisvės aikštė Nr. 1 Panevėžyje ženklinimo“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir prašė įpareigoti atsakingus savivaldybės tarnautojus parengti reikiamą projektinę dokumentaciją, reikalingą paženklinti 15 m atkarpą, esančią prie pastate Laisvės a. 1, Panevėžyje įsikūrusių valstybės institucijų. Savivaldybės administracija, atsižvelgusi į Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. posėdžio nutarimą, 2014 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. IS-7859(12.1.5.) „Dėl transporto priemonių statymo vietų prie valstybės įstaigų adresu Laisvės aikštė Nr. 1 Panevėžyje ženklinimo“ KPD Panevėžio skyriui pranešė neprieštaraujanti nurodytam prašymui ir pateikė parengtą 2014 m. lapkričio 18 d. Eismo organizavimo projektą Nr. T14-028.
Kultūros paveldo departamentas 2015 m. kovo 20 raštu Nr. (5.17.)2-685 „Dėl Laisvės a. įrengto ženklo žyminčio rinkliavų rinkimą” kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir prašė rasti galimybę kelio ženklą, žymintį mokamas automobilių stovėjimo vietas ir esantį prie pastato Panevėžyje, Elektros g. 9, perkelti už Laisvės a. 1, Panevėžyje esančio pastato. Savivaldybės administracija, remdamasi Komisijos 2015 m. gegužės 12 d. posėdžio nutarimu, 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 19-1280(4.8.) „Dėl Laisvės a. įrengto kelio ženklo, žyminčio rinkliavų rinkimą“ Kultūros paveldo departamentui pranešė nepritarusi kelio ženklų, nurodančių mokamas automobilių stovėjimo vietas nuo Elektros g. 1 iki Laisvės a. 1, Panevėžyje, perkėlimui. Savivaldybės administracija 2015 m. birželio 2 d. patvirtino Eismo organizavimo projektą Nr. T15-012, pagal kurį, prie Laisvės a. 1, Panevėžyje esančio pastato Kultūros paveldo departamento lėšomis buvo leista įrengti kelio ženklus Nr. 528 su lentelėmis Nr. 806 (15 m ) ir Nr. 836.
Be to, byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas ir KPD Panevėžio skyrius prašymus pakeisti prie pastato, esančio Laisvės a. 1, Panevėžyje, įrengtą kelio ženklą Nr. 528 į kelio ženklą Nr. 531 Savivaldybės administracijai teikė 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. (5.17)2-2347 „Dėl transporto priemonių statymo vietų rezervavimo“, 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. (5.17)2-436 „Dėl transporto priemonių stovėjimo vietų apmokestinimo“. Savivaldybės administracija prašymų netenkino, šiuos savo sprendimus įformino 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. IS-5743(12.1.5) „Dėl transporto priemonių stovėjimo vietų apmokestinimo“ ir 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. IS-1228(12.1.5) „Dėl transporto priemonių stovėjimo vietų apmokestinimo“.
KPD Panevėžio skyrius 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir prašė tinkamai atlikti administravimo procedūrą, o atsakymą pareiškėjui pateikti Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 19-2044(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“, remdamasi Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos D. S. 2017 m. rugpjūčio 3 d. parengtu Teikimu Nr. 50-364(4.31.) „Dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo“, KPD Panevėžio skyriui suformulavo administracinį sprendimą netenkinti prašymo.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto veiklos atliekant administravimo procedūrą ir priimto administracinės procedūros sprendimo.
Ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos bei Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkliavų įstatyme, Panevėžio miesto savivaldybėje galiojančiuose Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatuose įtvirtintos teisės normos.
Minėta, kad Savivaldybės administracija administracinę procedūrą pradėjo, gavusi KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“. Šiame rašte pareiškėjas nurodė, jog Savivaldybės administracija 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 19-1889(4.8.) pakartotinai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundą Nr. (1.9.-P)2P-331 dėl Savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 19-1380(4.8). Be to, pareiškėjas teigė, kad Savivaldybės administracija, spręsdama kelio ženklo Nr. 528 pakeitimo į kelio ženklą Nr. 531 klausimą, pažeidė Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Nuostatų 10.4 punktą; nepateikė jokių duomenų apie skundo nagrinėjimą ir priimtus sprendimus; KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 10 d. skundas, buvo perduotas nagrinėti tiems patiems savivaldybės tarnautojams, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 19, 25 ir 33 straipsnių nuostatas; pareiškėjas abejojo, ar tinkamai buvo išnagrinėtas jo skundas ir ar Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo įgaliotas pasirašyti priimtą sprendimą.
Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnis administracinę procedūrą apibrėžia kaip viešojo administravimo subjekto pagal šį įstatymą atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Išanalizavus KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. rašto Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ turinį, daroma išvada, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje apibrėžtą skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Vertinant Savivaldybės administracijos atliktą administracinę procedūrą, atsižvelgiama į duomenis, nurodytus 2017 m. rugpjūčio 3 d. teikime ir prie jo pridėtuose dokumentuose.
Viešojo administravimo įstatymas numato, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka; asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
Teikimo duomenimis, administracinę procedūrą dėl KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. rašto Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ atliko Savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja D. S. Administracinės procedūros metu ši savivaldybės tarnautoja surinko KPD Panevėžio skyriaus ir Kultūros paveldo departamento raštus, 2017 m. kovo 27 d. - 2017 m. liepos 12 d. laikotarpiu teiktus Savivaldybės administracijai, bei atsakovės parengtus atsakymus į juos. Šie dokumentai kartu su Teikimu buvo pateikti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui, pasirašiusiam skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Be to, atsižvelgus į Teikimo turinį, daroma išvada, kad jame Savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja D. S. pateikė administracinės procedūros metu surinktų pareiškėjo teiktų raštų turinio bei Savivaldybės administracijos parengtuose raštuose suformuluotų sprendimų analizę, KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ išdėstytų argumentų vertinimą, išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, taikomas teisės normas, pateikė jų taikymo aiškinimą teisminėje praktikoje, suformulavo siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektą.
Teismo vertinimu, priemones, kurios yra pasirenkamos informacijai, reikalingai administracinės procedūros sprendimo priėmimui, surinkti, apsprendžia gautame asmens skunde nurodyta teisių pažeidimas, jo pobūdis, padarymo aplinkybės. Dėl šių priežasčių administracinės procedūros metu nėra privaloma imtis visų Viešojo administravimo įstatyme išvardintų duomenų surinkimo priemonių. Teismas sprendžia, kad Viešojo administravimo įstatyme administracinės procedūros sprendimo priėmimui reikalingų duomenų surinkimo priemonės nėra nurodytos kaip kiekvienu atveju privalomos ir būtinos. Atsižvelgus į KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ nurodyto galimo teisių pažeidimo pobūdį, sprendžiama, kad Savivaldybės administracijos tarnautojo pasirinktas duomenų nustatymo būdas (dokumentų surinkimas ir jų analizė) leido nustatyti faktines aplinkybes, reikalingas administracinės procedūros sprendimui priimti ir jį pagrįsti.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės procedūros atlikimą, teikimo dėl administracinės procedūros sprendimo parengimą, administracinės procedūros sprendimo priėmimui reikalingos informacijos surinkimą, administracinės procedūros sprendimo priėmimą, pažeidimų, padarytų atliekant administracinę procedūrą dėl KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. rašto Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“, nenustatyta. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, kaip nepagrįsti atmetami KPD Panevėžio skyriaus skundo argumentai, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas neteisėtas, kadangi nėra aišku, kaip buvo atliekamas pareiškėjo skundo tyrimas, ir ar apskritai toks tyrimas buvo atliktas.
Be to, KPD Panevėžio skyrius 2017 m. liepos 13 d. skunde Nr. (1.9-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ nurodė tai, kad Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 19-1380(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ ir 2017 m. liepos 12 d. rašte Nr. 19-1889(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ nepateikė jokių duomenų apie KPD Panevėžio skyriaus skundo nagrinėjimą ir administracinės procedūros metu priimtus sprendimus, bei išreiškė abejones dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo T. Juknos kompetencijos pasirašyti 2017 m. liepos 12 d. raštą Nr. 19-1889(4.8) „Dėl ženklo keitimo“.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 19-1380(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ parengė, atsakydama į KPD Panevėžio skyriaus raštą, 2017 m. kovo 27 d. atsiųstą į Savivaldybės administracijos direktoriaus elektroninį paštą. Šiame rašte pareiškėjas suformulavo paklausimą dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiklos, atsakant į prašymus pakeisti kelio ženklą bei taikant Nuostatų 10.4 punktą ir Rinkliavų įstatymą.
Iš 2017 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 19-1380(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ matyti, kad Savivaldybės administracija: 1) KPD Panevėžio skyriui pateikė informaciją apie Kultūros paveldo departamento 2016 m. spalio 18 d. rašte Nr. (5.17.) 2-2347 suformuluoto prašymo nagrinėjimą ir Savivaldybės administracijos sprendimą, pateiktą 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. IS-5743(12.1.5); 2) paaiškino, jog informacija apie tai, kad KPD Panevėžio skyriui nebus išduoti leidimai, suteikiantys teisę transporto priemonėms stovėti rezervuotose vietose, nes pareiškėjas nebuvo nurodęs norimų rezervuoti vietų skaičiaus ir nesudaręs sutarties su UAB „Panevėžio būstas“ dėl mokesčio mokėjimo už rezervuotas transporto priemonių stovėjimo vietas, buvo suteikta telefonu Kultūros paveldo departamento Administracinio skyriaus vyr. specialistui Dariui Grušui; 3) pateikė informaciją apie Kultūros paveldo departamento 2017 m. vasario 23 d. rašto Nr. (5.17.) 2-436 nagrinėjimą, 2016 m. lapkričio 4 d. parengto rašto Nr. IS 5743(12.1.5.) turinį bei jo išsiuntimą per elektroninį paštą adresu „darius.grusas@heritage.lt.“; 4) nurodė, jog Nuostatų 10.4 punktas negali būti taikomas KPD Panevėžio skyriaus atžvilgiu, nes jis nustato rinkliavos netaikymą vietoms automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, taip pat vietoms, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; 5) išaiškino, kad tuo atveju, jeigu KPD Panevėžio skyriui prie jo buveinės reikalingas ženklas, nurodantis transporto priemonių stovėjimą su specialiais leidimais (t. y. rezervuotos vietos), pareiškėjas privalo nurodyti rezervuojamų stovėjimo vietų skaičių (jeigu norima rezervuoti stovimas vietas nurodant tik juridinio asmens pavadinimą) ir automobilių, kuriems rezervuojamos vietos, markę, modelį, valstybinius numerius (jeigu norima rezervuoti stovimas vietas konkrečiai transporto priemonei) bei sudaryti sutartį su vietinės rinkliavos administratoriumi UAB „Panevėžio būstas“ dėl apmokėjimo už rezervuotas transporto priemonių stovėjimo vietas ir leidimų išdavimą; 6) nurodė, kad automobilių stovėjimo vietų rezervavimą Panevėžio mieste reglamentuoja Nuostatai, o ne Rinkliavų įstatymas.
KPD Panevėžio skyrius, gavęs nurodytą Savivaldybės administracijos raštą, 2017 m liepos 10 d. raštu Nr. (1.9.-P)2P-331 „Dėl ženklo keitimo“ dar kartą kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir prašė pavesti pavaldiems savivaldybės tarnautojams leisti pakeisti prie Panevėžyje, Laisvės a. 1 esančio pastato įrengtą kelio ženklą Nr. 528 į kelio ženklą Nr. 531. Šiame rašte pareiškėjas, remdamasis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaip nepagrįstą vertino Savivaldybės administracijos teiginį, kad pareiškėjui negali būti taikomas Nuostatų 10.4 punktas, bei nurodė, kad Savivaldybės administracija nuo 2016 m. spalio 18 d. neišsprendžia prie Panevėžyje, Laisvės a. 1 esančio pastato įrengto kelio ženklo Nr. 528 pakeitimo į kelio ženklą Nr. 531 klausimo.
Savivaldybės administracija 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 19-1889(4.8) „Dėl ženklo keitimo“ KPD Panevėžio skyriui pranešė apie, remiantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Nuostatų 10.6 punktu, priimtą sprendimą nekeisti kelio ženklo Nr. 528 į kelio ženklą Nr. 531 (rezervuota stovėjimo vieta); pareiškėjui išaiškino, kad automobilių stovėjimo vietų rezervavimo tvarką nustato Nuostatų IV skyrius; pranešė, kad Nuostatų aktuali redakcija KPD Panevėžio skyriui buvo išsiųsta per elektroninį paštą adresu „arunas.umbrasas@kpd.lt“; nurodė, kad pareiškėjui informacija apie galimybes pakeisti kelio ženklą Nr. 528 ir taikomus Nuostatų 10.4 punkto reikalavimus buvo pateikta 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 19-1380(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“.
Sprendžiant dėl KPD Panevėžio skyriaus kreipimųsi, teiktų Savivaldybės administracijai, pobūdžio, vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatyme pateiktais prašymo ir skundo apibrėžimais. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o pagal šio straipsnio 15 dalyje pateiktą apibrėžimą, skundas suprantamas kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Teismas, išanalizavęs KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 27 d. rašto (paklausimo) „Dėl ženklo keitimo“ ir 2017 m liepos 10 d. rašto Nr. (1.9.-P)2P-331 „Dėl ženklo keitimo“ turinį, daro išvadą, kad šie pareiškėjo kreipimaisi Savivaldybės administracijai buvo teikiami, siekiant, kad prie pastato Laisvės a. 1, Panevėžyje esantis kelio ženklas Nr. 528, įrengtas Kultūros paveldo departamento lėšomis, nustatyta tvarka būtų pakeistas į kelio ženklą Nr. 531 (rezervuota stovėjimo vieta). Teismo vertinimu, nurodyti KPD Panevėžio skyriaus raštai pagal savo pobūdį atitinka asmens prašymą, kaip jis yra apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Atsižvelgus į Savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 19-1380(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ ir 2017 m. liepos 12 d. rašto Nr. 19-1889(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ turinį, sprendžiama, kad jie yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, kuriuose Savivaldybės administracija išreiškė savo valią, t. y. administracinius sprendimus, Laisvės a. 1, Panevėžyje esančio kelio ženklo Nr. 528 nekeisti į kelio ženklą Nr. 531. Teismo vertinimu, šie Savivaldybės administracijos sprendimai dėl KPD Panevėžio skyriaus prašymų suformuluoti nedviprasmiškai, aiškiai ir konkrečiai. Atsižvelgus į tai, kad aukščiau nurodyti raštai yra individualūs administraciniai aktai, KPD Panevėžio skyrius, nesutikdamas su jais bei ginčydamas jų teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo teisę dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka paduoti skundus administraciniam teismui ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Šią pareiškėjo teisę pareiškėjui Savivaldybės administracija savo administraciniuose aktuose išaiškino tinkamai. Duomenų apie pareiškėjo pateiktus skundus ir jų nagrinėjimą nenustatyta. Nurodyti individualūs administraciniai aktai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nėra ginčijami ir nagrinėjamoje byloje.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog nebuvo pagrindo pradėti administracines procedūras pagal KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 27 d. raštą „Dėl ženklo keitimo“ ir 2017 m liepos 10 d. raštą Nr. (1.9.-P)2P-331 „Dėl ženklo keitimo“.
Sprendžiant dėl KPD Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 13 d. skunde Nr. (1.9.-P)2P-333 „Dėl ženklo keitimo“ iškeltų abejonių dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo T. Juknos kompetencijos pasirašyti 2017 m. liepos 12 d. raštą Nr. 19-1889(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“, remiamasi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr.1-68-17, 16 punktu ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-178, 7 punktu. Atsižvelgus į šiose teisės normose įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Jukna, kuriam pavesta organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Miesto plėtros skyriaus veiklą, apimančią ir su vietine rinkliava susijusius klausimus, pasirašydamas 2017 m. liepos 12 d. raštą Nr. 19-1889(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose ir jos neviršijo.
Be to, KPD Panevėžio skyrius, ginčydamas 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, teigė, kad jame nepateikta jokių argumentų dėl Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Nuostatų 10.4 ir 10.6 punktų taikymo; nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje toliau viešai skelbiamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 1-30, kuriuo patvirtintų Nuostatų 10.4 punkto redakcija nepakeista ir atitinka Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą; neatsakyta ir nenurodyta, kokia tvarka yra keičiami kelio ženklai ir kokiomis taisyklėmis reguliuojamas ženklų keitimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta savivaldybių tarybų teisė įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, už ką vietos savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, tarp jų - ir vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, statymą savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytą savarankišką funkciją, 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtino Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatus. Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-300 Nuostatai buvo papildyti 10.6 punktu, o Nuostatų 10.4 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Nustatyta, kad Tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 1-30 ir juo patvirtinti Nuostatai bei Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1-300 viešai paskelbti Panevėžio miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, kurio adresas - „http://www.panevezys.lt“. Teismas vertina, kad Panevėžio miesto savivaldybė tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnis 1 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtas užtikrinti aktualios informacijos viešumą bei prieinamumą visuomenei, ir skelbia Tarybos priimtus norminius teisės aktus. Taigi, KPD Panevėžio skyrius, esantis viešojo administravimo subjektas, turėjo realias galimybes susipažinti su šiais teisės aktais vietos savivaldybės interneto tinklalapyje. Be to, Savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 12 d. raštas Nr. 19-1889(4.8) „Dėl ženklo keitimo“ bei duomenys apie Savivaldybės administracijos Miesto infrastuktūros skyriaus susirašinėjimą su KPD Panevėžio skyriumi, patvirtina, kad pareiškėjui buvo pateikta informacija apie prieigą prie Nuostatų teksto bei patys Nuostatai su jų pakeitimais.
Nuostatų 9 punktas apibrėžia, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste mokėtojai yra transporto priemonių valdytojai (vairuotojai), kurie naudojasi nustatytose Panevėžio miesto vietose įrengtomis mokamomis automobilių stovėjimo vietomis ir rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Nuostatų 10 punkte yra pateiktas sąrašas atvejų, kada vietinė rinkliava netaikoma. Pagal Nuostatų 10.4 punktą (2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-300 redakcija), rinkliava netaikoma vietoms automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, taip pat vietoms, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus, o pagal Nuostatų 10.6 punktą (2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-300 redakcija) – ir transporto priemonėms prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų jų lėšomis pažymėtuose 5-15 m gatvės ruožuose. Panevėžio miesto savivaldybės taryba Nuostatų 21 ir 22 punktuose įtvirtino nuostatas, reguliuojančias automobilių stovėjimo vietų rezervavimą. Pagal Nuostatų 21 punktą, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, biudžetinėms įstaigoms prie jų buveinės (veiklos) vietų suteikiama teisė rezervuoti automobilių stovėjimo vietas.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnį, apibrėžiantį, kad biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose, KPD Panevėžio skyrius, kurio buveinė yra Panevėžyje, Laisvės a. 1, yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl pareiškėjui taikomi Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje taikomų Nuostatų 21 ir 22 punktai.
Nuostatų 22.1 punkte nustatyta, kad šių nuostatų 21 punkte nurodyti juridiniai asmenys, norintys rezervuoti stovėjimo vietas, Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodyta aikštelės vieta, rezervuojamų stovėjimo vietų skaičius ir automobilių, kuriems rezervuojamos vietos, valstybiniai numeriai, o rezervuotos vietos gatvėse derinamos su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru. Juridinis asmuo, gavęs 22.1 papunktyje minimų institucijų rašytinį pritarimą, privalo sudaryti aikštelės arba gatvės nuomos vietų rezervavimo sutartį su rinkliavos operatoriumi, kuris po to, kai pagal nustatytus tarifus sumokama rinkliava, išduoda nustatytos formos leidimus automobiliams statyti rezervuotose stovėjimo vietose, galiojančius nuo vieno iki dvylikos mėnesių (Nuostatų 22.2 ir 22.3 punktai), o leidimus transporto priemonėms stovėti rezervuotose vietose Laisvės aikštėje (išskyrus vietas prie banko „Swedbank“) išduoda Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius, pareiškėjams pateikus nustatytos formos prašymus (22.6 punktas).
Teismas sprendžia, kad Panevėžio miesto savivaldybė, vykdydama jai priskirtą savarankišką savivaldybių funkciją, yra kompetentinga nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatytomis mokamomis automobilių stovėjimo ir rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis; ši vietinė rinkliava yra privaloma įmoka, kurią transporto priemonių valdytojai (vairuotojai) vietos savivaldybės teritorijoje moka šios savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgus į tai, kad Nuostatai yra galiojantis teisės aktas, šio akto nuostatos, reglamentuojančios automobilių stovėjimo vietų rezervavimą, nustatyta tvarka nepripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams ir nepanaikintos, teismas neturi pagrindo nagrinėjamoje byloje netaikyti Nuostatų 21 ir 22 punktų.
Išanalizavus Savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 19-1380(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“ ir 2017 m. liepos 12 d. raštą Nr. 19-1889(4.8.) „Dėl ženklo keitimo“, daroma išvada, kad juose atsakovė suformulavo administracinius sprendimus netenkinti KPD Panevėžio skyriaus prašymų pakeisti kelio ženklą bei juos pagrindė Nuostatuose ir Rinkliavų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis vietinės rinkliavos, įskaitant ir už naudojimąsi rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis, nustatymą. Be to, šiuose raštuose pareiškėjui buvo išaiškinta Nuostatuose nustatyta tvarka, taikoma Panevėžio mieste rezervuojant automobilių stovėjimo vietas. Pažymėtina, kad ši tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta ir Savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. IS-5743(12.15) „Dėl transporto priemonių stovėjimo vietų apmokestinimo“.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Savivaldybės administracija pagrįstai suformulavo išvadą, jog atsakovės pateiktų atsakymų, kaip individualių administracinių aktų, turinys yra išsamus ir aiškus, šie administraciniai aktai pagrįsti teisės normomis, parengti laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų.
Sprendžiant dėl KPD Panevėžio skyriaus reikalavimo įpareigoti Savivaldybės administraciją tinkamai įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkto nuostatas ir pavesti atsakingiems savivaldybės tarnautojams priimti sprendimus dėl prie pastato Laisvės a. 1, Panevėžyje atkarpoje, skirtoje valstybės įstaigai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriui, esančio kelio ženklo Nr. 528 pakeitimo į kelio ženklą Nr. 531, vadovaujamasi galiojančių Nuostatų 21 ir 22 punktais. Nuostatų 22.7 punkte nurodyta, kad rezervuotos automobilių stovėjimo vietos žymimos pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą eismo organizavimo schemą, o kelio ženklai, važiuojamosios dalies ženklinimas ir kitos techninės eismo organizavimo priemonės įrengiami ir išmontuojami juridinių asmenų, kuriems suteikta teisė statyti automobilius rezervuotose automobilių stovėjimo vietose, lėšomis.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei įvertinus KPD Panevėžio skyriaus kreipimuisi, tarp jų – ir 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. liepos 10 d. raštus, daroma išvada, kad pareiškėjas, kaip Nuostatų 21 punkte nurodytų juridinių asmenų kategorijai priskiriamas subjektas, teikdamas Savivaldybės administracijai prašymus dėl prie pastato Panevėžyje, Laisvės a. 1 įrengto kelio ženklo Nr. 528 pakeitimo, neįvykdė Nuostatų 22 punkto reikalavimų. Pareiškėjas, siekdamas rezervuoti stovėjimo vietas prie savo buveinės, Savivaldybės administracijai privalėjo pateikti paraišką ir nurodyti rezervuojamų stovėjimo vietų skaičių ir automobilių, kuriems rezervuojamos vietos, valstybinius numerius; rezervuojamas vietas suderinti su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru; gavęs Nuostatų 22.1 papunktyje minimų institucijų rašytinį pritarimą, privalėjo sudaryti nuomos vietų rezervavimo sutartį su rinkliavos operatoriumi (t. y. UAB „Panevėžio būstas“). Kaip matyti iš pareiškėjo kreipimųsi, juose Nuostatų 22 punkte nustatytų duomenų nebuvo nurodyta, prie kreipimųsi nustatytų dokumentų nebuvo pridėta. Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 19-1380(4.8) „Dėl ženklo keitimo“, pagrįsdama sprendimą nekeisti kelio ženklo Nr. 528 į kelio ženklą Nr. 531, pateikė galiojančiuose Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą atitinkančią informaciją, kokius dokumentus ir duomenis turėtų pateikti pareiškėjas, pageidaujantis prie savo įstaigos buveinės, esančios Laisvės a. 1, Panevėžyje, rezervuoti automobilių stovėjimo vietas, kokio dydžio rinkliava mokama už rezervuotas vietas.
Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.