Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 6-7 ir 53-54) 1.3. punkto, kuriuo pareiškėjai L. B. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-10-09 iki 2021-01-01).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Pareiškėja ginčui aktualiu metu ėjo Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės spareigas, t. y. ji yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais, jo kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

Bylos duomenimis (b. l. 55) nustatyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8625 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Tauragės AVPK 2020 m. lapkričio 15 d. 14.12 val. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) pranešimas ROIK 0120000637926, kuriame nurodyta, kad Šilutėje vyras apie 60 m. yra neblaivus, vartosi šalikelėje, nesiorientuoja aplinkoje. Nuvykę į vietą policijos pareigūnai pamatė Z. B., kuris būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Alkoholio kiekio matuokliu asmeniui nustatytas 2.08 promilių girtumas. Kadangi vyriškis griuvinėjo, šlitinėjo, mosikavo rankomis, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, jis buvo pristatytas į Šilutės PK administracinės teisenos pradėjimui. 2020 m. lapkričio 15 d. 19.35 val. PRĮR registruotas pranešimas ROIK 0120000637926, kuriame nurodyta, jog Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo kameroje rastas pasikoręs Z. B.. Tarnybiniame pranešime teigiama, jog yra tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Iš teismui pateiktų tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8625 metaduomenų (b. l. 56-57) matyti, jog Tauragės AVPK viršininkas 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vizavo tarnybinio patikrinimo pradėjimą dėl pareiškėjos, M. K. ir V. G. veiksmų.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises bei įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. 85-PR1-20 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 108). Minėtu pranešimu pareiškėja buvo informuota, jog Tauragės AVPK viršininko pavedimu jos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešime nurodoma, kad, remiantis 2020 m. spalio 28 d. patvirtintu grafiku Nr. 85-IL-5109, nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d. nuo 8.45 val. iki 21.15 val. pareiškėja dirbo kartu su OVS specialistu V. G.. 2020 m. lapkričio 15 d. 14.12 val. PRĮR buvo registruotas pranešimas ROIK 0120000637926, pagal kurį į Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo patalpas dėl girto pasirodymo viešoje vietoje buvo pristatytas Z. B.. Akcentuojama, jog minėtu laikotarpiu pareiškėja buvo atsakinga už sulaikymo patalpoje laikomų asmenų apsaugą, tačiau nepasirinko sulaikytojo Z. B. tinkamo stebėjimo periodiškumo, todėl netinkamai vykdė pavestas funkcijas, nereagavo į sulaikytojo elgesį laikino sulaikymo patalpoje, ko pasekmėje pastarasis 19.02 val. pasikorė ir laiku nesuteikus pagalbos mirė. Pareiškėjai buvo išaiškinta, jog ji turi teisę iki 2020 m. gruodžio 3 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėja pasinaudojo minėta teise ir 2020 m. gruodžio 1 d. Tauragės AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-9136 „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 111). Tarnybiniame pranešime pareiškėja paaiškino, kad 14.42 val. į Tauragės AVPK Šilutės r. PK trumpalaikio sulaikymo kamerą dėl girto pasirodymo viešoje vietoje buvo pristatytas Z. B., jį stebėjo nuotoliniu būdu per vaizdo stebėjimo kamerą. 18.40 val. į Tauragės AVPK budinčią dalį atvyko 3 asmenys, vienas iš jų informavo, jog yra paieškomas ir buvo nuvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam teismo paskirtos bausmės, tačiau jo ten nepriėmė, todėl atvyko į Tauragės AVPK. Patikrinus minėtą asmenį duomenų bazėje, šiam asmeniui buvo paskelbta paieška, todėl ji apie tai informavo paieškos vykdytoją ir budėtoją V. G.. Periodiškai stebėjo per vaizdo kamerą Z. B.. Apie 18.55 val. pro budinčią dalį ėjo Tauragės AVPK RS tyrėja J. Š. ir patrulis, jie pamatę 3 asmenis pasiteiravo ar nereikia pagalbos. Ji paaiškino situaciją, tyrėja J. Š. nurodė, kad jai žinoma situacija, kad nedarbo valandomis įkalinimo įstaigos nepriima asmenų. Paskambino budėtojas ir pasakė, kad informuotų minėtą asmenį, jog jis darbo dieną darbo valandomis nuvyktų į paskirtos bausmės atlikimo vietą. Apie 19.36 val. per raciją išgirdo budėtojo šaukimą, kad pareigūnai nueitų pažiūrėti į laikino sulaikymo kamerą Z. B., įtartinai stovintį prie durų grotų. Ji per vaizdo kamerą pamatė, jog Šilutės r. PK pareigūnai pradėjo gaivinti Z. B.. Ji minėtą asmenį periodiškai stebėdavo, jis buvo ramus, nekėlė įtarimo dėl grėsmės savo gyvybei.

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimą 2020 m. gruodžio 10 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės M. K., specialisto V. G. ir vyriausiosios postinės L. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 37-52). Išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 14.42 val. Z. B. buvo pristatytas į Šilutės PK esant teisiniam pagrindui ir sulaikytas, kol išblaivės, patalpinant į laikino sulaikymo patalpą. Sulaikytasis nuolat buvo stebimas pareigūnų, tačiau šiems sprendžiant klausimą dėl į policijos komisariatą atvykusio asmens arešto atlikimo, sulaikytasis nusižudė pasikariant (naudodamas baltinius). Pažymima, kad baltiniai nėra priskirti prie draudžiamų turėti laikinojo sulaikymo patalpoje daiktų. 2020 m. lapkričio 15 d. nuo 8.45 val. iki 12.15 val. L. B. dirbo Tauragės AVPK budėtojo padėjėjos pareigose, o V. G. dirbo budėtoju Šilalės PK areštinės patalpose. Pareigūnai buvo atsakingi už laikinojo sulaikymo patalpoje laikomus asmenis, todėl būtent jie privalėjo užtikrinti sulaikytojo priežiūrą. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų konstatuotina, kad sulaikytojo priežiūra nebuvo pakankama, kadangi pastarajam pasikorus, pareigūnai sureagavo tik po 35 min. nuo asmens pasikorimo. Galima daryti prielaidą, jog minėti pareigūnai netinkamai tarpusavyje komunikavo esant besikeičiančiam užimtumui, išnaudojo ne visas nuotolinio asmens stebėjimo sistemos galimybes, pasirinko netinkamą asmens stebėjimo periodiškumą, nematė jo elgesio, kas galėjo turėti įtakos neigiamoms pasekmėms kilti.

Išvadoje pažymėta (b. l. 48-50), jog L. B. suvokdama, kad negali vykdyti tinkamos Šilutės r. PK laikino sulaikymo patalpoje esančio sulaikytojo priežiūros nuotoliniu vaizdo stebėjimo būdu, tinkamai neinformavo OVS specialisto V. G., kad šis perimtų kontrolę ir užtikrintų tinkamą sulaikytojo priežiūrą Šilutės r. PK areštinėje esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis. L. B., būdama OVS patalpoje, turėjo visas galimybes stebėti laikinojo sulaikymo patalpoje esantį Z. B., tačiau tai darė netinkamai, nes asmens ruošimasis savižudybei liko nepastebėtas ir Z. B. pasikorė. Pasikorusį Z. B. pamatė Areštinės vyriausiasis postinis V. Ž., tai patvirtina L. B. pastabumo trūkumą minėtoje situacijoje.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 30 punkte.

Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu nusprendė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6-7. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyto termino.

Dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo ir paskirtos nuobaudos

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punktas reglamentuoja, kad policija nustatyta tvarka užtikrina policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą. Pareigūnas privalo užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis Instrukcijos (bylai aktuali Instrukcijos redakcija galiojusi nuo 2020-05-06 iki 2020-11-21) 7.6 punktu į policijos įstaigą pristačius asmenį, įgaliotas pareigūnas privalo užtikrinti nuolatinį šio asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų (pvz., pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir pan.). Uždaręs pristatytąjį į sulaikymo patalpas, įgaliotas asmuo privalo stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Stebėjimo periodiškumas nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į stebėjimui naudojamas technines priemones, asmens elgesį, jo būklę ir pan. (Instrukcijos 21 punktas).

Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 85-V-221 buvo patvirtintas pareigybės aprašymas (b. l. 157-158). Remiantis visu minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog Tauragės AVPK OVS pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinį į policijos įstaigos pristatyto asmens stebėjimą su tikslu išvengti neigiamų pasekmių ir pristatyto asmens žalojimąsi. Ši funkcija yra tiesiogiai nurodyta pareiškėjos pareigybės aprašyme.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog 2020 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 8.45 val. iki 21.15 val. už nuolatinį į Šilutės PK pristatytų asmenų stebėjimą buvo atsakingas V. G. ir OVS vyriausioji postinė L. B.. Išvadoje nurodoma, jog minėtu laikotarpiu V. G. ėjo budėtojo pareigas, o L. B. – budėtojo padėjėjos pareigas. Iš pareiškėjos 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-9136 „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 111) turinio matyti, jog 2020 m. lapkričio 15 d. L. B. dirbo Tauragės AVPK esančioje darbo vietoje.

Analizuojant OVS viršininkės M. K. 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-9128 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 99-101) nustatyta, jog OVS pareigūnų darbas buvo organizuojamas taip: darbo dienomis, dienos metu dirba areštinės vyr. postinis ir OVS specialistas arba viršininkas po 12 val. Nakties metu ir savaitgaliais dirba areštinės postinis ir OVS vyriausiasis postinis, o OVS specialistas lieka dirbti Tauragės AVPK patalpose. Atsižvelgiant į V. G. ir L. B. išreikštą norą naktines ir savaitgalio pamainas atlikti arčiau gyvenamosios vietos esančiose darbo vietose, V. G. buvo leista savo funkcijas atlikti Šilalės PK esančioje darbo vietoje, o L. B. – Tauragės AVPK esančioje darbo vietoje.

Iš Šilutės PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio O. N. 2016 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8624 „Dėl neblaivaus asmens“ (b. l . 67-68) nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d. apie 14.20 val. Tauragės AVPK buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0120000637277, kuriame nurodyta, kad Šilutės mieste, netoli parduotuvės, pastebėtas neblaivus, apie 60 m. amžiaus vyras. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pastebėjo ant žemės gulintį neblaivų vyrą, jis nesiorientavo aplinkoje, jam buvo nustatytas 2.08 promilių neblaivumas. Asmuo kalbėjo nerišliai, nesugebėjo pasakyti savo vardo bei pavardės, gyvenamosios vietos, todėl buvo nuspręsta jį nuvežti į Šilutės PK ir patalpinti į laikinojo sulaikymo patalpą išblaivinimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Radijo ryšiu pareigūnai pasiteiravo budėtojo, ar mato Šilutės PK laikinojo sulaikymo patalpoje esantį sulaikytąjį, budėtojas pateikė teigiamą atsakymą.

Iš V. G. ir L. B. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog sulaikytasis į Šilutės PK buvo pristatytas 14.42 val. ir abiem OVS pareigūnams tai buvo žinoma.

Šilutės PK Reagavimo skyriaus tyrėja A. V. 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8625 „Dėl įvykio ROIK 0120000637926“ (b. l. 65) paaiškino, jog 2020 m. lapkričio 15 d. apie 19.40 val. dirbo su kolega ir iš Tauragės AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą patikrinti asmenį, kuris buvo uždarytas į Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo patalpą. Pareigūnai atidarę antrąją kamerą pamatė, kad sulaikytasis buvo iš baltinių pasidaręs kilpą, kurią prisirišo prie grotuotų durų ir ją užsimovė ant kaklo. Vyr. patrulis sulaikytąjį skubiai suėmė rankomis bei atlaisvino kilpą nuo sulaikytojo kaklo. Ji (tyrėja) tuo metu atrakino laikinojo sulaikymo patalpos duris, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnai patekę į patalpą bandė gaivinti sulaikytąjį, tačiau į Šilutės PK atvykę medikai konstatavo jo mirtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2020 m. lapkričio 15 d. apie 14.42 val. sulaikytasis Z. B. buvo pristatytas į Šilutės PK jį išblaivinti ir surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą. Ši aplinkybė buvo žinoma L. B. ir V. G.. Sulaikytasis, būdamas laikinojo sulaikymo patalpoje, iš savo baltinių pasidarė savadarbę kilpą, ją pririšo prie grotuotų durų ir pasikorė. Pasikoręs Z. B. buvo pastebėtas apie 19.40 val., į įvykio vietą atvykę pareigūnai ir medikai nebeturėjo galimybės Z. B. atgaivinti ir buvo konstatuota jo mirtis.

Analizuojant Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. P. 2020 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-9159 „Dėl vaizdo medžiagos analizės“ (b. l. 83-85) turinį nustatyta, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad sulaikytasis Z. B. iki 18.25 val. miegojo ant trumpalaikio sulaikymo kameroje esančio suolelio. Laikotarpyje nuo 18.40 val. iki 18.50 val. atsistojo nuo suolelio ir nuėjęs iki patalpų durų, ėmė jas apžiūrinėti ir atsigulė prie jų. Nuo 18.53 val. iki 18.54 val. sulaikytasis nusivilko megztinį, nusirengė baltinius ir vėl apsivilko megztinį. Apie 18.55 val. sulaikytasis laikė rankose nusivilktus baltinius ir bandė juos užsidėti ant kaklo, grįžo prie suolelio, atsisėdo ant jo ir plėšydamas baltinius juos suko. Šis procesas truko iki maždaug 19.00 val., o 19.01 val. sulaikytasis turimus suplėšytus baltinius pririšo prie durų ir bandė juos užsidėti ant kaklo. 19.02 val. sulaikytasis suplėšytus baltinius užsidėjo ant kaklo, o 19.03 val. pasikorė, t. y. sulaikytasis su savadarbe kilpa ant kaklo liko stovėti prie patalpos durų ir nebejudėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Z. B. pasikorė 19.03 val., o jo pasiruošiamieji veiksmai prasidėjo apie 18.53 val. ir truko apie 10 min. Aplinkybė, jog sulaikytasis asmuo nusižudė, pareigūnų buvo pastebėta 19.37 val., t. y. praėjus 34 min. nuo įvykio. Apie tai V. G. pranešė gretimame kabinete dirbęs vyr. postinis V. Ž.. V. G. nedelsdamas liepė netoli Šilutės PK esančiam policijos ekipažui nuvykti į įvykio vietą ir patikrinti sulaikytąjį.

Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Z. B. pasiruošimas savižudybei vyko pakankamai ilgą laiką ir iš matomo vaizdo būtų buvę nesunku suvokti kokie yra sulaikytojo ketinimai. Laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.37 val. sulaikytojo nuolatinio stebėjimo funkciją vykdė tik L. B.. Remiantis jos 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime pateiktu paaiškinimu nustatyta, kad apie 18.40 val. į Tauragės AVPK budinčią dalį atvyko trys asmenys, kurie siekė išsiaiškinti jiems aktualius klausimus ir tuo metu L. B. neturėjo galimybės stebėti sulaikytojo, o V. G. neperėmė šios jos funkcijos.

Teisės aktai nereglamentuoja kokiu periodiškumu turi būti stebimi į policijos įstaigas pristatyti asmenys, Instrukcijos 21 punkte nustatytas teisinis reguliavimas palieka atsakingam pareigūnui diskrecijos teise savarankiškai nustatyti stebėjimo periodiškumą, atsižvelgiant į asmens elgesį, jo būklę ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikytasis nesipriešino, buvo taikus ir ramus, todėl imtis ypatingų jo stebėjimo priemonių nebuvo pagrindo, tačiau nepaisant to akivaizdu, jog pakankamai ilgą laiką nebuvo užtikrinta sulaikytojo stebėsena ir taip jam buvo sudaryta galimybė iš asmeninių drabužių pasidaryti savadarbę kilpą, ją pririšti prie trumpalaikio sulaikymo patalpos durų ir atimti sau gyvybę. Aplinkybė, kad nusižudęs sulaikytasis buvo pastebėtas tik praėjus 34 min. nuo įvykio, įrodo, kad nebuvo pasirinktas tinkamas sulaikytojo stebėjimo periodiškumas ir tai sutrukdė jam laiku suteikti skubią medicininę pagalbą, kuri galimai galėjo išgelbėti sulaikytojo gyvybę. Pažymėtina, jog pareiškėja, bendraudama su į policijos komisariatą atvykusiais asmenimis ir suvokdama, jog negali vykdyti tinkamos Šilutės r. PK laikino sulaikymo patalpoje esančio sulaikytojo priežiūros nuotoliniu vaizdo stebėjimo būdu, tinkamai neinformavo OVS specialisto V. G., kad šis perimtų kontrolę ir užtikrintų tinkamą sulaikytojo priežiūrą Šilutės r. PK areštinėje esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis.

Įvertinus nustatytas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) neužtikrino laikino sulaikymo patalpoje laikomo asmens apsaugos ir priežiūros, į policijos įstaigą pristatyto asmens teisių, taip pažeidė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 6.9 ir 6.16 punktuose nustatytas funkcijas ir taip padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Pareiškėjos kaltė dėl padaryto nusižengimo yra nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs nenumatymu, jog netinkamai atlikus Instrukcijoje ir pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas, laikinojo sulaikymo patalpoje laikomas asmuo pasikars.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjai paskirta švelniausia nuobaudos rūšis - pastaba.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.3. punktu pareiškėjai pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus teisines ir faktines bylos aplinkybes, nenustačius Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.3. punkto neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.