Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjų A. M. ir AB Šiaulių bankas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-9977-641/2014, ir 2014-11-19 nutartimi, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, buvo patvirtina tarp pareiškėjų A. M. ir AB Šiaulių bankas 2014-11-03 sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad skolininkas (A. M.) grąžins 126281,33 Eur skolą periodinėmis įmokomis, t.y., 2014-11-10 grąžins 1 500,00 Eur, 2014-12-10 -1000,00 Eur, 2015-01-10 – 1000,00 Eur, 2015-02-10 – 1000,00 Eur, 2015-03-10 – 1000,00 Eur, 2015-04-10 – 1000,00 Eur, 2015-05-10 – 1000,00 Eur, 2015-06-10 – 1000,00 Eur, 2015-07-10 – 1000,00 Eur, 2015-08-10 – 1000,00 Eur, 2015-09-10 – 1000,00 Eur, 2015-10-10 – 1000,00 Eur, 2015-11-03 – 113 781,33 Eur.

Pareiškėjas A. M. nuomonės bei įrodymų apie taikos sutarties vykdymą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – asmeniškai pareiškėjui.

Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 646 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1818/2014). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-437/2013, 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-372/2010).

Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius, kurio 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sudaryta taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino priimdamas 2014-11-14 nutartį, šalys susitarė dėl A. M. 126 281,33 Eur skolos grąžinimo iki 2015-11-03, nustatydami, kad skola grąžinama dalimis (31-36 b. l.). Pareiškėjas AB Šiaulių bankas nurodo, kad 2015-11-03 A. M. skola bankui yra lygi 95361,33 Eur. Pareiškėjas AB Šiaulių bankas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes A. M. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties ir nemoka skolos. A. M. nepateikė teismui nuomonės dėl vykdomojo rašto išdavimo bei įrodymų apie taikos sutarties vykdymą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas A. M. geranoriškai nevykdo taikos sutarties, įrodymų, paneigiančių šią išvadą, byloje nėra, todėl prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas ir vykdomasis raštas dėl taikos sutarties vykdymo, pareiškėjui AB Šiaulių bankas išduotinas (CPK 646 str. 3 d.).

Be kitų sąlygų, šalys taikos sutartyje susitarė, kad prievolių pagal taikos sutartį įvykdymas yra užtikrinamas A. M. nuosavybės teise priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės hipoteka (turto vertė šalių susitarimu – 1 280 000,00 Lt), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės hipoteka (turto vertė šalių susitarimu – 350 000,00 Lt), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės hipoteka (turto vertė šalių susitarimu – 200 000,00 Lt), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės hipoteka (turto vertė šalių susitarimu – 80 000,00 Lt), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos eilės hipoteka (turto vertė šalių susitarimu – 10 000,00 Lt) ir nuomos teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0.3562 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kylančių iš 2003-09-15 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/03-0226 (su visais jos esamais ir būsimais pakeitimais ir papildymais) pirmos eilės įkeitimu (turto vertė šalių susitarimu – 1 Lt) (sutarties 1.7.6. punktas). Sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad skolininkas (A. M.) taikos sutarties įvykdymui užtikrinti Taikos sutarties pasirašymo dieną pateikia Taikos sutarties 1.7.6. punkte numatytas užtikrinimo priemones, t.y., prievolių pagal taikos sutartį įvykdymo užtikrinimas – pastatų hipoteka ir nuomos teisių į žemės sklypą įkeitimas - turėjo būti pateikti AB Šiaulių bankas iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia klausimo, į kokį hipoteka ar įkeitimu apsunkintą turtą kreditorius (pareiškėjas AB Šiaulių bankas) nukreipia priverstinį skolos išieškojimą, taip pat, kaip šis išieškojimas bus vykdomas. Pagal CPK 639 straipsnio 1 ir 7 punktus, išieškotojas, be kitų teisių, turi teisę vykdymo proceso metu dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, taip pat reikšti prašymus dėl atitinkamų vykdymo veiksmų atlikimo, vykdymo nukreipimo į jam žinomą skolininko turtą. Taigi įstatymai pareiškėjui AB Šiaulių bankas suteikia teisę pasirinkti skolos išieškojimo būdą. Be to, hipotekos lakštai ar įkeitimo sandoris suteikia teisę pareiškėjui pradėti išieškojimą A. M. atžvilgiu nesikreipiant į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas antstoliui vykdyti (CK 4.192 str. 5 d., CPK 746 str.).

Tuo atveju, jei A. M. nevykdė taikos sutartyje nustatytos pareigos pateikti bankui prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių, svarstytina dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Hipotekos, kaip daiktinės teisės, paskirtis yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas, todėl teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas arba jau yra priimtas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į priverstinės hipotekos užtikrinamąjį pobūdį daroma išvada, kad ją nustatyti galima reikalauti tiek reiškiant turtinį reikalavimą, tiek vėliau, jei turtinis reikalavimas, patenkintas teismo sprendimu, yra neįvykdytas, t. y. kol egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimui įvykdyti būtina taikyti priverstinę hipoteką. Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priverstinės hipotekos nustatymas vyksta ginčo teisena, išsprendus bylą iš esmės turi būti priimamas teismo sprendimas (CPK 259 str. 1 d.), o kiti atsakovo kreditoriai trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

Analogiškos teisės normos ir išaiškinimai galioja ir priverstiniam įkeitimui (CK 4.199 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodyta, taip pat tai, kad pareiškėjas AB Šiaulių bankas neprašo teismo nustatyti priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo, kad teismas nesprendžia dėl išieškojimo būdo ar priemonių, pareiškėjo prašymas nurodyti vykdomajame rašte, kad skolos išieškojimas nukreipiamas į taikos sutarties 1.7.6. punkte nurodytą įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nuomos teisę į žemės sklypą, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo AB Šiaulių bankas prašymą tenkinti iš dalies.

Išduoti pareiškėjui AB Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, vykdomąjį raštą iš pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškoti 95 361,33 Eur (devyniasdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro, 33 centų) skolą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.