Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-872-425/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
2S-872-425/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04319-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
G. L.
Atsakovas
A. L.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-872-425/2018.

Birutė Mėlnauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04319-2018-1.

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. atstovaujamos laikinosios globėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9897-223/2018 pagal ieškovės G. L. atstovaujamos motinos E. B. ir laikinosios globėjos L. B. ieškinį atsakovui A. L., byloje išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir daro ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. L., atstovaujama įstatyminės atstovės bei laikinosios globėjos, pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 350 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ieškovės gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė E. B. ir L. B. terminą iki 2018 m. rugsėjo 28 d. pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus bei išaiškino, kad trūkumų nepašalinus per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad Panevėžio rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu dėl laikinosios globos nustatymo G. L. 2014 m. rugpjūčio 14 d. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta L. B.. G. L. gyvenamoji vieta minėtu įsakymu nustatyta su globėja, t. y. L. B.. Laikinosios globos instituto paskirtis – užtikrinti vaiko interesus laikinai paskiriant įstatyminį atstovą, kuris prižiūrėtų ir auklėtų vaiką, rūpintųsi, sudarytų jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau teismui duomenų, kad globa būtų panaikinta, nepateikta. Pagal pateiktus duomenis ieškove byloje turėtų būti vaiko globėja L. B., kadangi ji atstovauja nepilnametį vaiką būdama jo globėja. Pateikus įrodymus, kad laikinoji globa panaikinta, byloje ieškove dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, galėtų būti pati nepilnametės G. L. motina E. B.. Pagal šiuo metu su patikslintu ieškiniu pateiktus duomenis, vaiko motina į bylą turi būti įtraukta atsakove ar trečiuoju asmeniu.

4. Kartu teismas nurodė, kad sprendžiant išlaikymo vaikui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvams vengiant išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas tokiu atveju vaikui išlaikymą priteisia iš abiejų tėvų. Atitinkamai, jeigu vaikas gyvena su vienu iš tėvų, o kitas vengia išlaikyti savo vaiką, tai teismas vieno iš tėvų prašymu iš kito tėvo priteisia vaikui išlaikymą ir lėšų tvarkytoju paskiria tą iš tėvų su kuriuo jis gyvena. Taigi, esant vaiko gyvenamajai vietai nustatytai su močiute (globėja) ir jai išlaikant nepilnametį vaiką, išlaikymas vaikui priteisiamas iš to tėvo, kuris neteikia išlaikymo, ir vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriama globėja. Taigi reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina E. B. gali prieštarauti Panevėžio rajono savivaldybės direktoriaus įsakymui, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jos laikinąja globėja L. B.. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad vaiko motina gyvena Norvegijoje, o nepilnametis vaikas gyvena Lietuvoje, todėl ir ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo formuluotinas atsižvelgiant į realią situaciją. Taip pat teismas išaiškino, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti kokios gyvenimo sąlygos bus suteiktos nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis, įvertinti kiekvieno iš tėvų ar globėjų gyvenimo sąlygas. Taigi ieškinio reikalavimai yra dviprasmiški, neatitinkantys ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, todėl šalinant ieškinio trūkumus reikalavimai turi būti suformuluoti aiškūs, konkretūs.

5. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo prašantis jas taikyti turi pagrįsti jų taikymo būtinybę. Šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovės atstovė L. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat iki bus priimtas teismo sprendimas iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo jo dukters naudai priteisti 350 Eur dydžio išlaikymą, o taip pat sugrąžinti be pagrindo paimtą žyminį mokestį už laikiną išlaikymą nepilnametei G. L..

7. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio pažeidimą, kadangi pažeidė konstitucines apeliantės teises gauti aiškų ir suprantamą teismo procesinį sprendimą bei užkirto galimybę surašyti konkretų bei aiškų atskirąjį skundą. Šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir neargumentuota, todėl egzistuoja absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

8. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nepilnamečio vaiko mama turi būti į procesą įtraukta kaip atsakovė ar trečiasis asmuo, nors įstatyme yra aiškiai įtvirtina, kad nepilnamečio asmens atstovai pagal įstatymą yra ir jo tėvai. Kita vertus, teismas savo iniciatyva turi teisę į procesą įtraukti atitinkamą asmenį atsakovu ar trečiuoju asmeniu, nors pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad nepilnametės dukters mama, viena auginusi dukrą 12 metų, atsakove būti šioje byloje negali. Negana to, išlaikymas turi būti priteisiamas nepilnamečiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad ieškove, kurią atstovauja tinkami atstovai, negali būti nepilnametis asmuo.

9. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria spręstas tik ieškinio priėmimo klausimas, pasisakė dėl šalies pakeitimo, nors toks klausimas gali būti sprendžiamas tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Nepaisant to, ieškovo pakeitimas galimas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad ieškinys pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nepilnametė dukra neturi reikalavimo teisės į savo biologinį tėvą dėl išlaikymo priteisimo.

10. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nėra aiškūs ir suprantami pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su nustatytos laikinosios globos sąlygomis, kadangi nepilnamečio asmens mama pastoviai negyvena ir neketina persikelti gyventi į užsienį, todėl reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja yra aiškus ir nedviprasmiškas.

11. Papildomai pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas bei jo argumentai nėra ieškinio trūkumai, juo labiau kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką nėra reikalavimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo dėl laikino išlaikymo priteisimo įrodyti savarankiškais įrodymais, nei ieškinio reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas negarinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepilnametis asmuo, kuriam, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, vienas iš tėvų neteikia išlaikymo, negali būti ieškovu byloje; kad esant paskirtai laikinai globėjai nepilnamečio asmens mama byloje negali dalyvauti kaip ieškovo įstatyminė atstovė; kad esant galiojančiam individualiam administraciniam aktui dėl nepilnamečio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kartu su laikina globėja negali būti sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vienu iš tėvų, o taip pat, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškiamas kartu su ieškiniu, turi būti motyvuotas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodyti ieškinio trūkumai yra nustatyti nepagrįstai.

15. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys).<...> Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, aplinkybė, kad ieškinyje ieškovu yra nurodomas ir nepilnametis asmuo, kuriam nėra teikiamas išlaikymas, nėra ieškinio trūkumas, kuris turi būti šalinamas per teismo nustatytą laiką.

16. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. 2014-08-14 individualiu administraciniu aktu yra skirta laikina nepilnamečio asmens globėja. Tačiau nėra jokio informacijos, kad nepilnamečio asmens atstovei pagal įstatymą, t.y. mamai, būtų apribotos motinystės teisės ar ji negalėtų atstovauti savo vaiko interesų. Priešingai, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek nepilnamečio asmens laikinos globėjos, kuri yra močiutė, tiek atstovės pagal įstatymą, kuri yra mama, interesai bei reikalavimai yra tapatūs ir tarp atstovės ir laikinos globėjos ginčas nekyla. Kita vertus, vienas iš ieškinio reikalavimų yra nustatyti nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą kartu su įstatymine atstove. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju materialinis reikalavimas priklauso būtent įstatyminei atstovei, kuri siekia savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad nepilnamečio asmens mama, kuri yra įstatyminė atstovė ir reiškia konkretų materialinį reikalavimą, turėtų būti į procesą įtraukta kaip atsakovė ar trečiasis asmuo, nėra pagrindo. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi galimybę kelti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis). Taigi, įvertinus išdėstytą, aplinkybė, kad E. B. į bylą nebuvo įtraukta kaip atsakovė ar trečiasis asmuo, nėra pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus.

17. Vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų yra ir tai, kad reikalavimas nustatyti nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą kartu su įstatymine atstove yra pareikštas galiojant individualiam administraciniam aktui dėl laikinos globos nepilnamečiam asmeniui nustatymo bei kad šiame akte yra nustatyta nepilnamečio asmens gyvenamoji vieta kartu su laikina globėja. Tačiau, įvertinus Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3. 255 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog klausimas dėl nepilnamečio asmens gyvenamosios vietos nustatymo negalėtų būti nagrinėjamas ar sprendžiamas, juo labiau kad laikina globa buvo nustatyta ne dėl tėvų valdžios apribojimo, o aptartų teisės aktų nuostatos neįtvirtina privalomos išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, dėl ko aptariamas klausimas išvis negalėtų būti svarstomas.

18. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, kas šiuo atveju nėra padaryta. Tačiau šiuo atveju taip pat visiškai sutiktina su atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo argumentavimas ir motyvavimas nėra susijęs su ieškinio priėmimo klausimu, dėl ko šiuo pagrindu ir ieškinio trūkumai nustatyti būti negali.

19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą mokėtinu žyminiu mokesčiu bei jo grąžinimu nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi skundžiama nutartimi toks ieškinio trūkumas nėra nustatytas, o be to nagrinėjamu atveju, t.y. vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

21. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išties turi būti motyvuotas bei pagrįstas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra itin lakoniškas, jame nėra pateiktų konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Negana to, laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręs pirmosios instancijos teismas iš naujo, svarstydamas ieškinio priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir ieškovės G. L., atstovaujamos motinos E. B. ir laikinosios globėjos L. B., ieškinio atsakovui A. L., byloje išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir daro ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas