Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-2156-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
T-2156-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40525-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-2156-1130/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40525-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.15 (S)
VILNIAUS miesto apylinkės TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-3115-1130/2023) E. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduota laiduotojo K. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. P.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju nuteistosios E. P. gynėju buvo paskirtas advokatas R. A., siekiant užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą procese, kadangi buvo inicijuotas baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad R. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos E. P. išlaidos sudaro 80 Eur. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamosios teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pati kaltinamoji. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teismas atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. P. negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimo ir nepriteisti valstybei iš E. P. 80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis