- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-14-574/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- I. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo I. L. skundas dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2828, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. I. L. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 3 d.
2. I. L. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2029 m. balandžio 7 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2023 m. gruodžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. RV-25-2828 nuteistajam I. L. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis I. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi skundas atmestas padarius išvadą, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar kelia abejones dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis I. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius. BVK 52 straipsnio 2 dalyje nustatyti nuteistųjų resocializacijos tikslai: 1) užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją; 2) mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Kaip matyti iš nurodytų įstatymų normų, nuteistojo resocializaciją vykdo įkalinimo įstaiga, o ne pats nuteistasis. Įstatymas nenumato nuteistojo pareigos ar teisės reguliuoti resocializacijos proceso. Žinoma, nuteistojo resocializacijos procesas bus apsunkintas, jei pats nuteistasis priešinsis resocializacijos procesui, tokiu atveju įstatymas suteikia įkalinimo įstaigai teises, kurias pritaikius galima pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį ir taip priversti nuteistąjį dalyvauti resocializacijos procese. Skundžiamame nutarime nenurodoma, kad jis būtų nevykdęs pareigūnų nurodymų, atsisakęs vykdyti resocializacijos programas. Priešingai, jis ne tik įvykdė visas jam skirtas resocializacijos programas, bet ir savo iniciatyva dalyvavo papildomose programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Jei įkalinimo įstaiga neatliko įstatymo jai nustatytų imperatyvių funkcijų ir tinkamai neparengė jo lygtiniam paleidimui, netinkamai taikė ir vykdė resocializacijos programas – atsakomybė už šių įstatymo normų nevykdymą negali būti perkelta jam. Tokia situacija, kai pareigą vykdyti nuteistųjų resocializaciją turi įkalinimo įstaiga, o už netinkamus resocializacijos rezultatus atsako nuteistasis – yra nesuderinama su teisinės ir demokratinės valstybės principais, su konstituciniu teisingumo principu.
5.2. Jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tad akivaizdu, jog atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus ir tiek jis, tiek įkalinimo įstaiga savo pareigas įvykdė nepriekaištingai. Iš to seka, kad lygtinis paleidimas jam privalo būti taikomas. Teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei nustato įstatymas, visą atsakomybę perkelia jam ir visiškai nevertina įkalinimo įstaigos pareigos vykdymo, kas vienareikšmiškai vertintina kaip šališkumas, kas negali būti teisėta. Komisijos nutarime ir teismo nutartyje konstatuota, kad jis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius. tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taigi kalėjimo administracijos sprendimas perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą savaime įrodo, kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus: 1. Asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (-iesiems); 2. Asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą – vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; 3. Dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4. Elgiasi nepriekaištingai – asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Taigi kadangi jis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, darytina neginčytina išvada, jog padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau nei du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų.
5.4. Skunde teigiama, kad teismo argumentas, jog jis baustas 47 kartus, neturi jokios reikšmės ir yra laikytinas dvigubu baudimu. Jokia drausminė nuobauda jam nebuvo skirta nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Nuobaudų ir skatinimų santykis nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais ir niekaip nėra aktualus lygtinio paleidimo taikymui. Dėl akivaizdžios pažangos įstatymas suteikia teisę spręsti kalėjimo administracijai, o ne komisijai ir ne teismui. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių argumentų, kurie įrodytų, kad kalėjimo administracija buvo nekompetentinga spręsti jo pažangos klausimo, tad pagrįstai darytina išvada, kad kalėjimo administracija teisėtai ir pagrįstai nustatė jo akivaizdžią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius ir teisėtai perkėlė jį į atviro tipo įkalinimo įstaigą.
5.5. Teismas nurodė, kad nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje. Tokia teismo pozicija vertinama kaip dvigubo baudimo draudimo pažeidimą. Dvigubo baudimo draudimas yra įtvirtintas EŽTK 7 protokolo 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kurias vadovaujantis, aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos apkaltinamąjį nuosprendį priimančio teismo, nebegali būti vertinamos dar kartą ir tuo labiau – nebegali neigiamai įtakoti jo teisinės padėties. Neginčijama, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Prisipažinimas ir apgailestavimas/neapgailestavimas taip pat jau buvo įvertinti teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tad tokių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo, siekiant paneigti jo teisę į lygtinį paleidimą, laikytinas dvigubu baudimu.
5.6. Teismas akcentuoja, jog neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, tad lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų nesuderinamas su teisingumo principu, toks išaiškinimas pateikiamas teismų praktikoje, tačiau nutartyje nepateikiama nuorodos į jokią teismų praktiką, kas kelia abejones. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje Nr. 1S-283-576/2024 išaiškinta: „Pažymėtina, kad A. L. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probacija“. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija yra nesuderinama su Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies normomis, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
5.7. Daugelis teismo argumentų teikia nuorodą į Socialinio tyrimo išvadą. Socialinio tyrimo išvada nenumato galimybės nuteistajam jos apskųsti, tad teismas iš esmės vadovaujasi dokumentais, kurie pažeidžia jo absoliučias teises į teismą ir gynybą. Toks sprendimas negali būti teisėtas. Tiek Komisija, tiek ir teismas nurodo jo empatijos stoką, tačiau pastebėtina, kad mokslininkai iki šiol nesutaria – empatija yra prigimtinė ar visgi yra įtakojama išorės veiksnių. Daugelis mokslininkų sutaria, kad didžiąja dalimi empatija yra prigimtinis veiksnys, tačiau šiek tiek gali būti įtakojama aplinkos, kol vaikas auga šeimoje, kurioje tėvai yra empatiški. Šiuo atveju, lygtinis paleidimas iš dalies priklauso ir nuo to, kad jis gimė ne tiek empatiškas, kiek turėjo būti ir kad augo šeimoje, kuri nesuteikė jam reikalingo empatijos kiekio. Akivaizdu, kad tokie argumentai prasilenkia su sveiku protu — kalėjimas negali išmokyti empatijos.
5.8. Tai, kad rengiant socialinio tyrimo išvadą jis pasakė, kad yra rengiama darbo sutartis ir jam bus pasiūlytas darbas, nereiškia, kad jis galės tą darbą dirbti, neturint leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tai tik parodo jo pastangas siekiant įsidarbinti. Atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime jis dirbo ir gavo atlyginimą, tačiau pervežus jį į Vilniaus kalėjimą buvo išaiškinta, jog jis neturi teisės gyventi Lietuvoje ir dirbti, tad darbas nebus suteiktas. Šiuo atveju jis yra priklausomas nuo kalėjimo administracijos ir nuo to, kaip jie aiškina įstatymus. Po Komisijos sprendimo jam buvo pasiūlytas darbas ir šiuo metu jis dirba, tad darbo neturėjimas negali įtakoti atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą. Jis visada siekė dirbti, tačiau tai ne visada jam buvo leidžiama.
5.9. Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Nesigilinant į teismo išsakytus „argumentus“, pastebėtina, kad tokie samprotavimai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kadangi nesant jokio pagrindo tokiam manymui – jau yra teigiama, jog jis darys naujus nusikaltimus.
5.10. Skunde apylinkės teismui pateikė išsamius argumentus dėl nepagrįstų kriminogeninių veiksnių, teisėjas visus juos praignoravo ir atkartojo Komisijos nuomonę, kad jie egzistuoja. Dar daugiau, teismas nustatė ir papildomus kriminogeninius veiksnius, kuriuos jis turėtų koreguoti, pavyzdžiui: pastovaus būsto neturėjimas (bylos dokumentai patvirtina, kad pradiniu etapu jis turėtų kur gyventi, be to, daug žmonių Lietuvoje neturi pastovaus būsto); galima bedarbystė po paleidimo (tai tik prielaida, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis); priklausomybė alkoholiui (jau daug metų ši problema nebeegzistuoja).
5.11. Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip bausmės tąsa, tik švelnesnėmis sąlygomis, kaip sąlyginis išankstinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vykdant nuteistojo priežiūrą (socialinę reabilitaciją ir kontrolę), arba kaip progresyvinės sistemos baigiamoji grandis. Pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas lygtinį paleidimą vertina kaip atleidimą nuo bausmės, kas iš esmės yra neteisinga. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiūrint po paleidimo. Teismas bei Komisija visiškai ignoravo lygtinio paleidimo instituto paskirtį ir tikslus, šių klausimų apskritai nenagrinėjo, kas daro skundžiamą sprendimą neteisėtu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją). Šiuo atveju, visiškai neaišku ką konkrečiai jis turėtų daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę, kadangi Komisijos rekomendacijos nuolatos yra tos pačios, nevertinant jo pastangų, nevertinant, kokias resocializacijos priemones įvykdė ir kokie yra tokių priemonių rezultatai.
5.12. Jis reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykų metu pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Taip pat turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Teismas ir Komisija šioms aplinkybėms, kurios laikytinos esminėmis, neskyrė jokio dėmesio. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Rec (2003) 22 deklaruojama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Nustatyta, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančių, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Šiuo atveju, teismas elgiasi visiškai priešingai. Jam atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
8. I. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo. 2024 m. spalio mėnesio socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinta ar I. L. padarė akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Komisija konstatavo, jog nuteistasis dar nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
9. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu, įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.
10. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje aptartos aplinkybės, susijusios su jo padarytais nusikaltimais, yra dvigubas baudimas, tačiau aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu) ir nors, sprendžiant dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo šios aplinkybės reikšmingos vertinant nuteistojo asmenybę. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, tačiau aptarė ir I. L. padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobūdį.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgė į statinius kriminogeninius veiksnius (teistumus, nusižengimus) vertindamas nuteistojo asmenybę, ne tik elgesį pataisos įstaigoje. Taip pat, vertindamas nuteistojo motyvaciją dirbti, jokių išskirtinai neigiamų aspektų dėl nuteistojo darbo apylinkės teismas nevertino, priešingai, vertino tai, kad nuteistasis 2019 m. liepos 1 d. dirbo skalbyklos darbininku, vėliau iki 2020 m. vasario 7 d., nuo 2020 m. spalio 12 d. dirbo VĮ ,,Mūsų amatai“ siuvyklos darbininku, ir nors po jo perkėlimo į Vilniaus kalėjimą iki skundžiamo nutarimo priėmimo nedirbo, po Komisijos svarstymo pateikto 2024 m. lapkričio 26 d. pasiūlymo, I. L. buvo pasiūlyta užsiimti darbine veikla, nekvalifikuotiems statybų paruošiamiesiems darbams.
12. Nuteistasis teigia, kad socialinio tyrimo išvada neobjektyvi, jis neturi teisės jos apskųsti ir taip yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Socialinio tyrimo išvadas rengia kompetentingi asmenys, išklausę OASys tikslinių mokymų programą. Išvados rengiamos pagal nuteistojo asmens bylos duomenis, kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, stebint nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu bei interviu/pokalbiais. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, socialinio tyrimo išvadas teikė ne vienas specialistas. Duomenų, jog rengiant specialisto išvadas būtų veikiama tendencingai, nėra.
13. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadomis. 2024 m. spalio mėnesio socialinio tyrimo išvadoje nustatyti tokie dinaminiai (tokie, kuriuos nuteistasis gali pakeisti) kriminogeniniai veiksniai: pastovaus būsto neturėjimas ir dažnas gyvenamosios vietos keitimas praeityje, galima bedarbystė po paleidimo, darbinės patirties stygius, neigiama nuostata į darbą, neturi jokios profesinės kvalifikacijos, pagrindinio išsilavinimo, nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, turi savęs žalojimo istoriją, impulsyvumas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo veiksmų pasekmių vertinimas, neigiama nuostata į visuomenę/bendruomenę. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nustatė papildomus kriminogeninius veiksnius, pvz. empatijos trūkumą, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad I. L. pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas tik formaliai ir neišreiškia gailesčio dėl jų padarymo, būtent šiuo santykiu su nusikalstama veika socialinio tyrimo išvadoje grindžiamas nuteistojo ginčijamas teiginys, kad jam trūksta empatijos. Kiti nuteistojo skunde nuteistojo įvardijami kaip „papildomi“ kriminogeniniai veiksniai taip pat nustatyti socialinio tyrimo išvadoje. Pastebėtina, kad nuo 2023 m. spalio mėnesio socialinio tyrimo išvados RV-22-229971 dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčiai itin minimalūs.
14. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. balandžio 7 d., jo asmens byloje fiksuota 60 pažeidimų (pavyzdžiui įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas), iš kurių už 47 iš jų skirtos nuobaudos, paskutinį kartą 2023 m. spalio 24 d. Per visa bausmės atlikimo laikotarpį I. L. skatintas 7 kartus, pirmą kartą 2018 m. birželio 27 d., paskutinį kartą 2023 m. gruodžio 19 d (a. b. d. 2, t. IV, l. 98-100). Vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog bausmę atlieka atviruosiuose Vilniaus kalėjimo namuose, turi galimybę laikinai išvykti iš kalinimo įstaigos ir nėra pažeidęs pasitikėjimo ar padaręs pažeidimų. Tokiu būdu nuteistasis bausmę atlieka mažiau suvaržytomis sąlygomis, turi galimybę išvykti savaitgaliui ir pan. Tokiomis sąlygomis nuteistasis atlieka bausmę dar pakankamai trumpą laikotarpį (nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo priimtas 2024 m. liepos mėn. (a. b. d. 1, t. 1, b. l. 49), kad būtų galima daryti išvadą, jog jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jis palaiko ryšius su savo šeima (broliu, seserimis, mama), dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, bando spręsti įsidarbinimo ir gyvenamojo būsto problemą, dalyvavo pokalbiuose su psichologais, lankė įžanginės grupės užsiėmimus dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos, baigė narkotikų vartojimo prevencijos užsiėmimus, išklausė smurto prevencijos programą, dalyvavo daugelyje pozityvaus užimtumo priemonių: kultūros, sporto renginiuose, turnyruose, užima prizines vietas, yra pateikęs virš 20 įvairių diplomų, laisvalaikiu mokosi lietuvių kalbos, Vilniaus kalėjimo 2024 m. gruodžio 4 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad nuo pat atvykimo su pareigūnais jis bendrauja ir prašymus teikia lietuvių kalba. Visgi, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nuteistojo skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinas išimtinėmis, sąlygojančiomis besąlygišką lygtinio paleidimo nuostatų taikymą.
16. Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis valstybės narės įstatymų. Nors valstybėje ir stengiamasi skatinti alternatyvių laisvės atėmimo bausmei bausmių taikymą, tačiau kiekvieną kartą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendžiama individualiai. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra imperatyviai ir „automatiškai“ taikoma norma.
17. Atsakant į skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą turėtų vadovautis aukštesniųjų teismų sprendimais analogiškoje situacijoje, pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį Nr. 1S-283-576/2024 kaip pavyzdį, visgi, kaip jau minėta, kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai. Nuteistojo nurodytu atveju aukštesnysis teismas vertino ne tik likusią neatliktą bausmės dalį, tačiau kitas aplinkybes, kurios itin skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo – pozityvus nuteistojo pokytis, tik 1 nuobauda, daugiau kartų skatintas, daugiau nei metus atlieka bausmę lengvojoje grupėje pusiaukelės namuose, kur kalinimo sąlygų nepažeidinėja, taip pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija buvo nusprendusi taikyti lygtinį paleidimą, priešingai nei I. L. atžvilgiu – Komisija vienbalsiai nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo.
18. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog lygtinio paleidimo instituto taikymo nėra atleidimas nuo bausmės ir jis tokiu atveju toliau būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų. Vis dėl to, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Kaip jau minėta, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo I. L. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.