Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui D. N. ir jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovui G. N., trečiajam asmeniui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. N. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad palaiko savo reikalavimą ir paaiškino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 3G klasėje, nuo 2011-10-09 iki 2013-10-08 jam buvo pripažintas neįgalumas ir mokama neįgalumo išmoka. Teigia, kad gyvena su motina, kuri pilnai išlaiko jį ir nepilnametę jo seserį. Motinos pajamos sudaro 1500 Lt, jų nepakanka pilnam jo ir nepilnametės sesers minimalių poreikių patenkinimui. Atsakovas yra jo tėvas, kuris gyvena atskirai ir šiuo metu neteikia jokio išlaikymo. Iki pilnametystės atsakovas mokėjo jam teismo priteistą išlaikymą. Nurodo, kad tiek dėl neįgalumo, tiek dėl užimtumo mokantis gimnazijoje negali dirbti ir savęs išlaikyti, jokių savarankiškų pajamų jis neturi, taip pat neturi jokio turto. Per mėnesį ieškovo poreikiams patenkinti reikalinga iš viso 800 Lt maistui, drabužiams, higienos priemonėms, mokymosi priemonėms, vaistams. Ieškovo motina nėra pajėgi viena išlaikyti ieškovą, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovas G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Ieškovo tėvų santuoka nutraukta 2006-11-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtinus sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (10-12 b.l.). Iš šio sprendimo matyti, kad ieškovo ir jo nepilnametės sesers A. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. N., o tėvas G. N. įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis dukrai A. po 175 Lt, o sūnui D. po 200 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Ieškovui D. N. 2011-10-10 nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2011-10-09 iki 2013-10-08 (5 b.l.). Ieškovui sulaukus pilnametystės, 2013-11-05 jam nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, ieškovas pripažintas darbingu (26 b.l.). Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3g gimnazijos klasėje (7 b.l.). Ieškovas nuosavybės teise turto neturi (6, 82 b.l.). Ieškovas nurodė, kad jo poreikiams patenkinti reikalinga 800 Lt suma, kurią sudaro tokios išlaidos: 170 Lt už jam tenkančią dalį būsto mokesčių; 350 Lt maistui; 120 Lt drabužiams; 50 kanceliarinėms prekėms; 50 Lt vaistams ir higienos prekėms; 60 Lt laisvalaikio išlaidoms (8 b.l.).

Atsakovas duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie mažesnius ieškovo poreikius, nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos išlaidos – būsto išlaikymui, maistui, rūbams, kanceliarinėms prekėms, higienos prekėms, laisvalaikiui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra 18 metų amžiaus, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Poreikių skaičiuotėje nėra jokių brangiai kainuojančių daiktų ar nebūtinų dalykų. Atsakovas ieškovo poreikių neginčijo, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovo poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas. Įvertinus bylos medžiagą, ieškovo paaiškinimus, nustatytina, kad ieškovo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 800 Lt suma per mėnesį.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą ir kt., sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007 ir t.t.).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims ( inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas yra pakankamai rūpestingas vykdydamas savo pareigą mokytis. Ieškovas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3g gimnazijos klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, todėl teismas sprendžia, kad nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis ieškovas negali savęs visapusiškai išlaikyti, ieškovo galimybės dirbti ir darbą derinti su mokymusi yra ribotos. Užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės.

Atsakovas pripažįsta, kad jo sūnus, mokydamasis gimnazijoje ir turėdamas sveikatos problemų, neturi galimybės save išlaikyti, tačiau nesutinka mokėti jam išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį, kadangi jo paties sveikatos būklė neleidžia turėti didesnių pajamų kaip tik gaunamos neįgalumo išmokos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2010-08-09 buvo nustatytas 40 procentų, o 2012-08-10 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (31-33 b.l.), išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas 2011-06-02 - 2014-02-13 laikotarpyje buvo gydomas Kauno klinikinėje ligoninėje, sanatorijoje (34-37 b.l.). Iš pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad atsakovo pajamos yra 809,52 Lt netekto darbingumo pensija ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija (67-71 b.l.). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nuosavybės teise turi 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 28 793 Lt vidutinės rinkos vertės (73 b.l.); 7 žemės sklypus : 1) 7,82 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 25 637 Lt indeksuotos vertės (74-75 b.l.), 2) 0,26 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 875 Lt indeksuotos vertės (76 b.l.), 3) 0,29 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 974 Lt indeksuotos vertės (77 b.l.), 4) 0,54 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1525 Lt indeksuotos vertės (78 b.l.), 5) 0,46 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1248 Lt indeksuotos vertės (79 b.l.), 6) 0,32 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1075 Lt indeksuotos vertės (80 b.l.), 7) 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 514 Lt indeksuotos vertės (81 b.l.). Taip pat atsakovas nuosavybės teise turi įgijęs automobilį Opel Zafira, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eurų vertės (44-45 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotas automobilis VW Passat, identifikaciniais Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 25 d. buvo parduotas už 2000 Lt (46-47 b.l.).

Nors atsakovas nurodė, kad be neįgalumo pensijos kitų pajamų jis neturi, tačiau kaip matyti iš byloje esančios SODRA pažymos atsakovas laikotarpyje nuo 2013-04-01 iki 2014-04-30 yra registruotas kaip draudėjas, įgijęs verslo liudijimą (72 b.l.). Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis dirba pagal išduotą verslo liudijimą ir gauna 350 Lt mėnesines pajamas iš šios veiklos. Taip pat iš byloje esančios 2011-10-07 žemės nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovas jam priklausantį 7,82 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra išnuomavęs už 704 Lt metinį nuomos mokestį, t.y. 58,67 Lt per mėnesį (42-43 b.l.). Taigi, iš surinktų į bylą duomenų, teismas konstatuoja, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra ne 842,02 Lt (809,52 + 32,50), kaip teigė atsakovas, o 1250,69 Lt (809,52 + 32,50 + 350 + 58,67).

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Taigi, įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų teikti išlaikymo savo pilnamečiam sūnui, besimokančiam (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3g gimnazijos klasėje pagal vidurinio ugdymo programą.

Trečiasis asmuo ieškovo motina R. N. teismo posėdyje nurodė, kad jos pajamos yra apie 1500 Lt mėnesiui, nuosavybės teise ji turi 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 120 202 Lt vidutinės rinkos vertės (83 b.l.).

Priteistino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp vaiko poreikių ir tėvų materialinių galimybių. Vertinant tėvų materialinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams ar pilnamečiams besimokantiems vaikams nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo R. N. turi du vaikus: sūnų ieškovą moksleivį D. N. ir nepilnametę dukrą A. N., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. N.. Kaip jau minėta 2006-11-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis dukrai A. po 175 Lt (10-12 b.l.). Nuo 2010-01-28 atsakovas moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 270 Lt kas mėnesį (38-40 b.l.). Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui D. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (10-12 b.l.). Nuo 2009-12-28 atsakovas neteikia reguliaraus išlaikymo ieškovui. Duomenų apie kitus atsakovo ir trečiojo asmens išlaikytinius byloje nėra.

Vertinat tėvų materialines galimybes nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens šeimos materialinė padėtis pagal gaunamų pajamų dydį ir išlaikytinių skaičių yra apylygė: nors ieškovo motinos trečiojo asmens R. N. pajamos apie 300 Lt ir didesnės už atsakovo pajamas, tačiau su ja gyvenančius vaikus faktiškai didesne dalimi išlaiko ji viena.

Ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt per mėnesį. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas jokių pajamų neturi. Ieškovui šiuo metu finansinę paramą teikia jo motina – trečiasis asmuo R. N.. Nustačius, kad ieškovui parama iš atsakovo būtina, o atsakovo materialinė padėtis, kurią apibūdina gaunamos pajamos ir turimas nekilnojamas turtas, pakankama teikti išlaikymą pilnamečiam besimokančiam sūnui, taip pat įvertinus ieškovo poreikius, jo ir jo tėvų materialinę padėtį ir derinant atsakovo ir trečiojo asmens nepilnamečio vaiko (dukros A.) teisę gauti išlaikymą iš tėvų, ieškinys tenkintinas pilnai. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Todėl ieškovui priteistinas išlaikymas iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-07 iki kol ieškovas mokysis pagal vidurinio mokslo ugdymo programą (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.192¹ , 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, 25,64 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (2 b.l.), 556,80 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ( 51 b.l.) –CPK 92 str., 96 str., 99 str.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-02-11 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui D. N. periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2014-02-07 iki sprendimo priėmimo nagrinėjamojoje byloje (12-13 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-07 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki kol ieškovas mokysis pagal vidurinio mokslo ugdymo programą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 169,64 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 556,80 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus 80 ct) už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-02-11 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo G. N. laikiną išlaikymą ieškovui D. N. periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2014-02-07 iki sprendimo priėmimo nagrinėjamojoje byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.