Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Rimo Švirino ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 286 straipsnyje, bei jam paskirta bausmė - 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

BK 66 straipsnio pagrindu į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2015 m. gegužės 31 d. 0.30 val. iki 2015 m. birželio 1 d. 15.08 val. (dvi dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė P. J. nustatyta – 16 MGL (602,56 eurų - šešių šimtų dviejų eurų 56 centų) dydžio bauda.

P. J. įpareigotas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015-05-30, apie 23:50 val., (duomenys neskelbtini), sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 178 str., 2015-05-31, apie 00:10 val., tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežtas prie Kaišiadorių rajono policijos komisariato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kumščiais daužė į tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklą ir šūkavo, o tarnybos pareigas vykdžiusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistui M. Z. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, nepakluso pareigūno teisėtiems reikalavimams ir, išlipęs iš tarnybinio automobilio, stumdamas pareigūną nuo savęs neleido jam uždėti antrankių bei panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą kumščiu pareigūnui M. Z. smūgiavo į veidą, dėl kairės veido pusės sumušimo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui.Šiais savo veiksmais P. J. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas P. J. pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 286 str. išteisinti, M. Z. ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir jų pagrindu pripažino jį kaltu, nors jis – P. J. – savo kaltės niekuomet nepripažino, nes nepadarė jokio nusikaltimo, net gi priešingai – pats nukentėjo nuo policijos pareigūnų. Skunde nuteistasis teigė, kad nebuvo patenkintas jo prašymas išreikalauti iš Kauno AVPK Imuniteto skyriaus medžiagą dėl Kaišiadorių policijos pareigūno neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu ir vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, kaip objektyviais ir teisingais, o liudytojų parodymais, kurie su juo buvo tą naktį, nepatikėjo.Skunde nuteistasis nurodė, kad liudytojo A. K. parodymais rėmėsi teismas, tačiau jie nesutapo ir su paties nukentėjusiojo M. Z. parodymais dėl aplinkybių susijusių su tarnybinio automobilio lango daužymu. Liudytojų K. L. ir E. K. parodymai nesutampa dėl atstumo, iš kurio jie neva matė įvykį, nors abu buvo tarnybiniame automobilyje ir matė tą patį vaizdą. Vaizdo kameros įrašas nepatvirtino, jog jis priešinosi pareigūnams. Su pareigūnu M. Z., jis susistumdė ir abu parkrito, tačiau elektros šokas buvo panaudotas, kai jis jau buvo parverstas ant žemės ir prispaustas M. Z., be jokio reikalo, po to, pribėgus kitiems pareigūnams, jis buvo spardomas ir mušamas į įvairias kūno vietas. Tai, kad buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas patvirtino liudytojai I. K., L. P., D. Š., L. D.. Apie prietaiso panaudojimą P. J. informavęs ir med. ekspertę. Policijoje jam buvo siūloma pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau jų nepasirašius, jis buvo išvežtas į Kauno areštinę. Jis kreipėsi dėl patirto smurto iš policijos pareigūnų, tačiau jo atžvilgiu buvo sufabrikuota byla. Apeliantas savo skunde nurodė, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, ir nesivadovavo kitų asmenų, mačiusių įvykį paaiškinimais, kurie būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, teisme nurodė teisingas aplinkybes. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui P. J. atžvilgiu priimti išteisinamąją nuosprendį, nukentėjusysis ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų padarymo apeliaciniame skunde ginčija kaltę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo P. J. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

BK 286 straipsnyje numatytas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, P. J. neigia savo kaltę pagal BK 286 str., tačiau jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo policijos pareigūno M. Z., kuris nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kebabinėje agresyviai nusiteikę jaunuoliai kelia konfliktus. Į įvykio vietą nuvyko tarnybiniu automobiliu („Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su jam priskirtu studentu A. K.. Kebabinės savininkė nurodė į P. J., kaip į labiausiai agresyvų asmenį, kuris ją užgauliojo. Su pareigūnais P. J. elgėsi nemandagiai, bet nesipriešino. P. J. su savimi neturėjo asmens dokumentų, buvo neblaivus, todėl jis už viešosios tvarkos pažeidimą ir asmenybės nustatymui buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). PK. P. J. tuo metu vykdė jų reikalavimus. Nuvykus prie komisariato, pačioje policijos komisariato aikštelėje pamatė, kad stovi automobilis, ant kurio stogo padėti alkoholio buteliai. Šalia to automobilio stovėjo keli vaikinai ir merginos. Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad jis, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie jaunuolių, liepė susirinkti butelius ir išvažiuoti. Jam jaunuoliai atsakė, kad čia ne jo reikalas, kad jie laukia draugų. Kadangi nuo jaunuolių sklido alkoholio kvapas, pirmus du pasitaikiusius iš tos kompanijos jaunuolius jis su A. K. nuvedė į policijos komisariatą. Grįždamas prie tarnybinio automobilio, kuriame buvo likę sėdėti P. J. ir du jo draugai, išgirdo, kad daužomas šio automobilio stiklas. Kai priėjo, jau nedaužė. Tada A. K. išvedė automobilio dešinėje pusėje sėdėjusį keleivį. Jį išvedus, vėl pasigirdo automobilio stiklo daužymas. Jis paklausė P. J., kodėl jis daužo automobilio stiklą, liepė nustoti. P. J. pasakė, kad jis nuvedė jo brolį į PK. Nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad jis priėjo prie kairės keleivio durelių pusės, atidarė jas ir pasakė P. J. nustoti daužytis. P. J. neklausė, malėsi. Tuomet jis paėmė P. J. už kairės rankos ir išvedė iš automobilio. P. J. jam nesakė, kad jam skauda ranką ar kad jo neliestų. Išlaipintas iš automobilio, P. J. pradėjo muistytis, ištraukė iš jo savo ranką ir neleido paimti. Klausė, kodėl „mentai“ išvedė jo brolį. M. Z. paaiškino, kad jis norėjo P. J. uždėti antrankius, tačiau P. J. jam neleido to padaryti ir smogė jam į veidą. Trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Tuomet jis pargriovė P. J. ant žemės ir bandė uždėti antrankius. Iš karto po to, kai jie su P. J. atsidūrė ant žemės, atvažiavo jo kolegos (E. K. ir K. L.), kurie padėjo P. J. uždėti antrankius. Kuris iš pareigūnų uždėjo P. J. antrankius, M. Z. negalėjo pasakyti, jis pats šio įvykio metu turėjo antrankius, dujas, šaunamąjį ginklą, kitų spec. priemonių neturėjo. P. J. ir ant žemės spardėsi, draskėsi, jeigu ne tuo metu atvykę kolegos, neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę. Tuo metu, kai viskas vyko, tarnybiniame automobilyje dar buvo likęs sėdėti vienas kartu su P. J. atvežtas jaunuolis, kuris sėdėjo automobilio gale, viduryje. Uždėjus P. J. antrankius, jis nuvedė jį į PK. Vedamas P. J. rėkė, tampėsi, piktybiškai elgėsi. Nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad po šio įvykio jis kreipėsi į Kaišiadorių ligoninę, priėmimo skyrių, jam ant skruosto buvo kraujosruva, ištinęs veidas. Prieš šį įvykį jis buvo sveikas. Žymė ant veido jam buvo iki trijų dienų. Iš specialisto išvados Nr. G 1547/15(02) matyti, kad M. Z. konstatuotas kairės veido pusės sumušimas galimai padarytas nurodytu laiku 2015-05-31 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (T 1 b. l. 36). Nuteistasis skunde teigia, kad liudytojo A. K., buvusio kartu su pareigūnu M. Z., parodymai nesutampa dėl įvykio aplinkybių jį atvežus į policijos komisariatą. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš liudytojo A. K. parodymų, neabejotinai galima spręsti kad paties įvykio metu, kuomet M. Z. buvo suduotas smūgis į veidą, A. K. tuo metu buvo budėtojų dalyje iš automobilio atvedęs kitą asmenį. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog jokių prieštaringų paaiškinimų nukentėjusiojo M. Z. ir liudytojo A. K. parodymuose nėra ir negali būti, kadangi minėtu momentu jie buvo artimose, bet skirtingose vietose. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojų K. L. ir E. K. parodymai nesutampa dėl atstumo, iš kurio jie neva matė įvykį. Nuteistojo nuomone, jie abu sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir turėjo matyti vienodą vaizdą, tačiau vienas nurodė matęs jį gulintį ant žemės, o kitas, kad P. J. trenkė M. Z.. Teisėjų kolegijos nuomone, šie P. J. samprotavimai vertintini kaip subjektyvūs. Pirmiausiai pabrėžtina, jog šie liudytojai yra pareigūnai, kurie atvyko ir padėjo M. Z. sulaikant M. J. tuomet, kai vyko jo pasipriešinimas policijos pareigūnui. Nei K. L., nei E. K., kaip galima suprasti iš nuteistojo, būdami automobilyje įvykio pasyviai nestebėjo. Jie atvykę prie policijos komisariato ir pamatę susiklosčiusią situaciją, privažiavę tuoj pat lipo iš automobilių pagelbėti M. Z.. Kaip nurodė liudytojas E. K., jų automobilis sustojo prie tarnybinio automobilio, prie kurio buvo M. Z. su P. J., galo. M. Z. buvo šaligatvio pusėje, labiau prie automobilio galo. Jiems sustojus, greičiau pribėgo K. L., nes jam pačiam reikėjo automobilį apeiti. Taip pat nurodė, kad po M. Z. suduoto smūgio, buvo panaudoti imtynių veiksmai, P. J. buvo pargriautas, pareigūnas M. Z. P. J. laikė prispaudęs, kad nesipriešintų, o jie su K. L. padėjo uždėti antrankius. Šios aplinkybės visiškai paaiškina situaciją, kad dėl automobilio pastatymo padėties, liudytojų judėjimo trajektorijos (vienam iš pareigūnų reikėjo automobilį apeiti) pirminį vaizdą jie galėjo pamatyti šiek tiek skirtingą, tačiau ne tokį skirtingą, kad jų parodymus atskirose detalėse būtų galima vertinti kaip nesutampančius ar net prieštaringus. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigė, kad, jį sulaikant, prieš jį neteisėtai buvo panaudotas smurtas (buvo sumuštas) ir elektros šokas. Šiam skundo teiginiui pagrįsti byloje jokių aplinkybių nenustatyta. Pirmiausias šį nuteistojo teiginį paneigia P. J. atliktos teismo medicinos specialisto išvados. Iš specialisto išvados Nr. G 1523/15(02) matyti, kad P. J. konstatuota odos nubrozdinimai smakro srityje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2015-05-31. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 149). Specialisto išvadoje Nr. pG2850/2015(02) papildomai nurodyta, kad P. J. 2015-06-05 išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, krūtinėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Kairio peties sumušimas, dalinis sąnarinės lūpos plyšimas nėra susiję su 2015-05-31 trauma ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimama. Odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, krūtinėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Teismo specialistė išvadoje taip pat nurodė, kad sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti naudojant elektroimpulsinius prietaisus, nėra. Medicininiuose dokumentuose konstatuotas kairio peties (o ne dešinio peties, kaip nurodyta užduotyje) sumušimas, sąnarinės lūpos plyšimas, todėl dešiniąja ranka galėjo atlikti įvairius judesius. P. J. dešiniąja ranka galėjo suduoti smūgius kumščiais (I t., b. l. 157-158). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš asmens blaivumo patikrinimo duomenų matyti, kad 2015-05-31 00.43 val. P. J. nustatytas 1,77 promilių girtumas (I t., b. l. 143-144). Tai, kad nuteistajam buvo nustatytas vidutinis girtumas, leidžia pagrįstai spręsti apie tai, kad nuteistasis negalėjo adekvačiai vertinti nei situacijos, nei veiksmų, nei savo pojūčių. Šios aplinkybės nukentėjusiojo, liudytojų parodymai leidžia padaryti išvadą, kad P. J. sulaikymo prie (duomenys neskelbtini) PK metu pareigūnai P. J. atžvilgiu naudojo fizinę prievartą, kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones – antrankius, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atvykę į įvykio vietą ir sulaikydami P. J. pareigūnai veikė pažeisdami įstatymą, juolab bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagrindas tokiems pareigūnų veiksmams buvo paties kaltinamojo elgesys – pasipriešinimas pareigūnui panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, aktyviais veiksmais vengiant sulaikymo (muistantis, stumdantis) ir tokiu būdu neleidžiant pareigūnams uždėti antrankių. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigė, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų I. K., L. P., D. Š., L. D., parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nuteistojo apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Iš nuosprendžio matyti, kad šių liudytojų parodymai buvo aptarti ir įvertinti tiek jų realumo, tiek jų patikimumo prasme ir iš nuosprendyje aptartų aplinkybių pagrįstai nustatyta, jog teismas liudytojų I. K. ir L. D. parodymų nevertino kaltinamojo naudai, kadangi minėtos liudytojos nurodė, kad jos, prie įvykio vietos atvykusios automobiliu, pamatė P. J. jau gulintį ant žemės, apsuptą kelių pareigūnų. Kaip P. J. atsidūrė ant žemės, minėtos liudytojos nematė. Liudytojas L. P. nurodė, kad, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, pro tarnybinio automobilio bagažinės stiklą matė, kaip P. J. susistumdė su jį iš automobilio išvedusiu pareigūnu, tačiau dėl ko įvyko susistumdymas, L. P. nurodė nematęs ir negalėjo pasakyti. Teismas šių parodymų taip pat neturėjo pagrindo vertinti kaip paneigiančių kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smūgio pareigūnui M. Z. sudavimo, nes L. P. tą vakarą pats buvo neblaivus, buvo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (I t., b. l. 54-55), be to, yra kaltinamojo draugas. Nustačius šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus vertino kritiškai ir priimant nuosprendį jais nesivadovavo. Pagal Policijos įstatymo 21 str., 22 str. policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš įrodymų patvirtinančių M. Z. veiksmų teisėtumą yra byloje esanti Tarnybinio patikrinimo išvada (t.1, b. l. 95-97). Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūno M. Z. veiksmų, nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad įvykio metu M. Z. būtų veikęs neteisėtai ar viršydamas savo įgaliojimus.Atsižvelgiantį į byloje esančius ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintus įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, įvertinus tai, kad priešinantis pareigūno M. Z. atžvilgiu tyčia buvo panaudotas fizinis smurtas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. J. veiksmuose yra visi nusikaltimo numatyto BK 286 straipsnyje sudėties požymiai, todėl nuteistojo atžvilgiu priimtas teisėtas ir pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, tinkamai išspręsti bausmės bei civilinio ieškinio klausimai, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.