Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015-05-30, apie 23:50 val., Triliškių k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r., sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 178 str., 2015-05-31, apie 00:10 val., tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. HOR 371 atvežtas prie Kaišiadorių rajono policijos komisariato pastato, esančio Bažnyčios g. 3, Kaišiadoryse, kumščiais daužė į tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. HOR 371 galinių durelių stiklą ir šūkavo, o tarnybos pareigas vykdžiusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistui M. Z. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, nepakluso pareigūno teisėtiems reikalavimams ir, išlipęs iš tarnybinio automobilio, stumdamas pareigūną nuo savęs neleido jam uždėti antrankių bei panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą kumščiu pareigūnui M. Z. smūgiavo į veidą, dėl kairės veido pusės sumušimo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis P. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Jis paaiškino, jog jam surašytame kaltinamajame akte nurodyto įvykio dieną (2015-05-30) buvo vasaros atidarymas, tuo metu su draugais I. K., M. K., L. D., L. P. nuvažiavo prie kebabinės (Triliškių k., Kaišiadorių r.). Kai ten nuvyko, vyko muštynės tarp jam pažįstamų asmenų, todėl nuėjo besimušančius išskirti. Tuo metu jis buvo neblaivus, tą vakarą buvo išgėręs 5 butelius alaus. Kai muštynės jau buvo pasibaigę, atvažiavo du policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų buvo M. Z.. Atėjusi kebabinės savininkė parodė į jį pirštu ir pareigūnai jį išsivedė, liepė jam sėsti į tarnybinį automobilį. Jis pakluso. Pareigūnai jam nepaaiškino, dėl ko jį išsiveda. Jam besėdint tarnybiniame automobilyje, į jį taip pat atvedė jo draugus M.(K.) ir L. (P.). Jis sėdėjo policijos automobilio gale, krašte už vairuotojo, šalia jo sėdėjo L. P.. Kiek tuo metu tiksliai buvo valandų, jis nežino, bet buvo tamsu. Policijos pareigūnai juos nuvežė prie Kaišiadorių r. policijos komisariato (toliau – ir PK). Kai juos atvežė, per automobilio langą matė, kad aikštelėje stovėjo jo brolis (M. J.), P. A., D. Š.. Jie stovėjo prie aikštelės sienos, turbūt jį matė. Tuo metu policijos pareigūnai išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jo brolio ir draugų, su jais šnekėjo. Po to jis matė, kaip pareigūnai išsiveda P. A., o paskui – ir jo brolį. Jie, trise palikti sėdėti policijos tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kas vyksta. Kaltinamojo teigimu, jiems iš automobilio stebint pareigūnų veiksmus, automobilio stiklo nei vienas iš automobilyje sėdėjusių nedaužė. Kaltinamasis parodė, kad dėl to, jog pareigūnai išsivedė jo brolį, jis buvo piktas. Atėję pareigūnai pirmiausia išsivedė M. K., o jį su L. P. paliko automobilyje. Pareigūnas jų klausė, kas daužė automobilio langus. Jis specialiai pareigūnui pasakė, kad tai buvo jis, nes norėjo, kad pareigūnas greičiau prie jo prieitų ir jį išsivestų. Pareigūnas jam liepė išlipti iš automobilio. Jis išlipo. Išlipęs pareigūno paklausė, dėl ko suėmė jo brolį. Kokiu tonu pareigūno jis klausė, neatsimena, bet buvo piktas. Pareigūnas (nukentėjusysis M. Z.) atsakė jam neklausinėti nesąmonių ar kažką panašaus. Jiems su pareigūnu stovint vienam prieš kitą jie susistumdė ir abu nugriuvo. Kaltinamasis paaiškino, kad pareigūnas pirmas jį čiupo už drabužių, pareigūnas elgėsi įžūliai, jis čiupo pareigūnui atgal, nes nenorėjo nusileisti. Kaltinamasis paaiškino, kad kai stumdėsi, nei jis pareigūnui, nei pareigūnas jam nesudavė. Kai jie nugriuvo, atsirado daugiau pareigūnų. Jis nematė, iš kur jie atėjo. Kai jis nugriuvo, vienas pareigūnas jį laikė prispaudęs ant žemės, kitas spardė, o dar kitas į koją naudojo elektrošoką - „tazerį“. Jo spardymas truko gal apie 1 minutę. Kai jis atsistojo, matė, kad prie jo buvo trys pareigūnai (vyrai), uniformą vilkinti mergina stovėjo nuošaliau. Po spardymo nelabai atsimena tolesnių įvykių. Kaltinamasis nurodė, kad negali paaiškinti, kokiu būdu pareigūnui M. Z. atsirado byloje esančioje specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai, jokių žymių ant M. Z. veido jis nematė. Atvedę jį į komisariatą, pareigūnai jį laikė prispaudę prie sienos, pareigūnų veidų jis nematė. Kaltinamasis taip pat aiškino, kad prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį jis buvo patyręs rankos traumą – buvo sužeistas kairysis petys, dėl šio traumos jis buvo nedarbingas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, trauma buvo skausminga, todėl tai ribojo jo galimybes padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu suklydo, kad tuo metu buvo sužalota jo dešinė ranka, iš tikrųjų buvo patyręs kairės rankos peties traumą, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje. Kaltinamasis teigė, kad dėl pareigūno M. Z. ir kitų pareigūnų veiksmų jis patyrė sužalojimų, dėl jam padarytų sužalojimų jis kreipėsi į ekspertą po to, kai buvo paleistas. Kaltinamasis P. J. nurodė, kad jis buvo sulaikytas šeštadienio naktį, iš viso buvo sulaikytas dvi paras, jį paleido tik pirmadienį vakare, po 17 val. Paleistą jį pasitiko tėvai, kuriems jis papasakojo įvykio aplinkybes. Tuomet jis kreipėsi į advokatą, o po to į medikus. Kaltinamasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas kelis kartus, du kartus buvo apklaustas jo laikino sulaikymo po įvykio metu. Kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu parodymus jis davė ir į klausimus atsakė glaustai, nes nežinojo teisinių dalykų, nežinojo, su kuo pasitarti, todėl sakė, kad tam tikrų įvykio aplinkybių neatsimena. Jį apklausinėjo tyrėja, advokato jis neturėjo, valstybiniu gynėju nepasitikėjo, o pasisamdyti advokato būdamas sulaikytas neturėjo galimybės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pareigūnai jį sumušė, prašė nukreipti pas ekspertą, bet nukreipimo negavo. Kaltinamasis nurodė, kad su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti, nes jis pareigūnui M. Z. nesudavė, nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, nepadarė.

Nepaisant to, jog kaltinamasis P. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pagal BK 286 straipsnį pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo pareigūno parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis M. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Kaišiadorių rajono policijos komisariate, yra patrulių būrio specialistas. 2015-05-30 dirbo Kaišiadorių šventėje. Nurodytą diena, maždaug 23.50 val. buvo gautas pranešimas, kad Triliškių kaimo kebabinėje agresyviai nusiteikę jaunuoliai kelia konfliktus. Į įvykio vietą nuvyko tarnybiniu automobiliu („Škoda Yeti“, valst. Nr. hor 371 kartu su juo vyko tą vakarą kartu dirbęs studentas A. K., už kurį jis buvo atsakingas. Juos pasitiko kebabinės savininkė ir nurodė į P. J., kad jis yra labiausiai agresyvus, ją užgauliojo. Su pareigūnais P. J. elgėsi nemandagiai, bet nesipriešino. P. J. su savimi neturėjo asmens dokumentų, buvo neblaivus, todėl jis už viešosios tvarkos pažeidimą ir asmenybės nustatymui buvo nuvežtas į Kaišiadorių r. PK. P. J. tuo metu vykdė jų reikalavimus, pats atsisėdo į tarnybinį automobilį. P. J. įlipus į automobilį, taip pat norą kartu važiuoti į komisariatą pareiškė kartu su P. J. buvę du jo draugai, todėl į PK buvo išvežti visi trys. P. J. sėdėjo automobilio gale, kairėje pusėje prie lango. Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad vairavo jis, nuvykus prie komisariato, sustojo prie aikštelės. Pačioje policijos komisariato aikštelėje pamatė, kad stovi automobilis, ant kurio stogo padėti alkoholio buteliai. Šalia to automobilio stovėjo keli vaikinai ir merginos. Nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad jis, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie jaunuolių, paklausė, ką jie čia veikia, liepė susirinkti butelius ir išvažiuoti. Jam jaunuoliai atsakė, kad čia ne jo reikalas, kad jie laukia draugų. Kadangi nuo jaunuolių sklido alkoholio kvapas, pirmus du pasitaikiusius iš tos kompanijos jaunuolius jis su A. K. nuvedė į policijos komisariatą. Grįždamas prie tarnybinio automobilio, kuriame buvo likę sėdėti P. J. ir du jo draugai, išgirdo, kad daužomas šio automobilio stiklas. Kai priėjo, jau nedaužė. Tada A. K. išvedė automobilio dešinėje pusėje sėdėjusį keleivį. Jį išvedus, vėl pasigirdo automobilio stiklo daužymas. Jis paklausė P. J., kodėl jis daužo automobilio stiklą, liepė nustoti. P. J. pasakė, kad jis nuvedė jo brolį į PK. Nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad jis priėjo prie kairės keleivio durelių pusės, atidarė jas ir pasakė P. J. nustoti daužytis. P. J. neklausė, malėsi. Tuomet jis paėmė P. J. už kairės rankos ir išvedė iš automobilio. P. J. jam nesakė, kad jam skauda ranką ar kad jo neliestų. Išlaipintas iš automobilio, P. J. pradėjo muistytis, ištraukė iš jo savo ranką ir neleido paimti. Klausė, kodėl „mentai“ išvedė jo brolį. M. Z. paaiškino, kad jis norėjo P. J. uždėti antrankius, tačiau P. J. jam neleido to padaryti ir smogė jam į veidą. Trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Tuomet jis pargriovė P. J. ant žemės ir bandė uždėti antrankius. Iš karto po to, kai jie su P. J. atsidūrė ant žemės, atvažiavo jo kolegos (E. K. ir K. L.), kurie padėjo P. J. uždėti antrankius. Nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad iš karto po to, kai jis P. J. po jam suduoto smūgio paguldė ant žemės, kito automobilio šviesos jau buvo sustoję už jo tarnybinio automobilio, todėl atvykę pareigūnai galėjo matyti, kaip jam trenkė P. J.. Viskas vyko prie tarnybinio automobilio galinių kairės pusės durelių, ant šaligatvio, ten yra aukšti, apie 1 m aukščio, borteliai, išmūrinti akmenimis. Kuris iš pareigūnų uždėjo P. J. antrankius, M. Z. negalėjo pasakyti, jis pats šio įvykio metu turėjo antrankius, dujas, šaunamąjį ginklą, kitų spec. priemonių neturėjo. P. J. ir ant žemės spardėsi, draskėsi, jeigu ne tuo metu atvykę kolegos, neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę. Tuo metu, kai viskas vyko, tarnybiniame automobilyje dar buvo likęs sėdėti vienas kartu su P. J. atvežtas jaunuolis, kuris sėdėjo automobilio gale, viduryje. Uždėjus P. J. antrankius, jis nuvedė jį į PK. Vedamas P. J. rėkė, tampėsi, piktybiškai elgėsi. Nukentėjusysis M. Z. paaiškino, kad po šio įvykio jis kreipėsi į Kaišiadorių ligoninę, Priėmimo skyrių, jam ant skruosto buvo kraujosruva, ištinęs veidas. Prieš šį įvykį jis buvo sveikas. Žymė ant veido jam buvo iki trijų dienų. Nukentėjusysis M. Z. parodė, jog palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį (I t., b. l. 28), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturinei žalai atlyginti, nes dėl suduoto smūgio jis patyrė skausmą ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, turėjo vaikščioti į darbą su „fanaru“, nejaukiai jautėsi prieš kolegas, kuriems teko matyti jo sumušimą.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini), 2015-05-30 buvo policijos mokyklos kursantas, atlikinėjo praktiką. Įvykį su kaltinamuoju P. J. prisimena iš dalies, nes jau praėjo nemažai laiko. Tą dieną pagal gautą iškvietimą su pareigūnu M. Z. tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ nuvyko prie kebabinės. Pastebėjo neblaivius asmenis, kurie kėlė konfliktą, jų paprašė lipti į automobilį ir važiuoti į PK. Tarp tų asmenų buvo kaltinamasis P. J.. Kurioje automobilio vietoje vežamas sėdėjo P. J., nepamena, visi jaunuoliai sėdėjo gale. Atvažiavus prie PK, policijos stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį, ant kurio stovėjo alkoholinių gėrimų buteliai. Automobilyje palikę sulaikytus asmenis, jie su M. Z. nuėjo prie pastebėto automobilio. Ten buvo ir vaikinų, ir merginų. Su jais bekalbant, išgirdo, kaip kažkas daužo jų tarnybinio automobilio stiklą. Tuomet jiems grįžus prie tarnybinio automobilio, jis iš jo išsivedė vieną jaunuolį ir nuvedė į PK. M. Z. liko su kitais dviem jaunuoliais. Liudytojas A. K. parodė, kad po to, kai nuvedė vieną vaikiną iš tarnybinio automobilio, jis daugiau prie tarnybinio automobilio negrįžo, liko policijos komisariate. Paskui M. Z. į PK atvedė vieną asmenį, kitus – kiti pareigūnai. Liudytojas A. K. parodė, kad davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tuomet geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu teismui pagarsinus liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I t., b. l. 39), liudytojas A. K. šiuos parodymus patvirtino.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-31 naktį jis patruliavo su patrulių būrio specialistu M. Z., kai po vidurnakčio tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ iš Triliškių k., Kaišiadorių r., į Kaišiadorių r. PK, buvo atvežti trys neblaivūs viešosios tvarkos pažeidėjai, kurių jis nepažįsta. Atvykus prie policijos komisariato, komisariato automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis, „VOLVO“ markės, šalia kurio stovėjo nepažįstami du vaikinai ir dvi merginos. Ant automobilio stogo buvo sudėti alaus buteliai. Nurodė, kad su M. Z. jie atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, tarnybiniame automobilyje palikę atvežtus viešosios tvarkos pažeidėjus. Prie automobilio „VOLVO“ stovėjusių jaunuolių buvo paprašyta išvažiuoti iš aikštelės, tačiau pastarieji tai padaryti atsisakė motyvuodami tuo, kad tarp atvežtų tvarkos pažeidėjų yra vieno iš jų brolis. Prie automobilio „VOLVO“ buvę vaikinai buvo palydėti į budėtojų dalį įtarus, kad jie yra neblaivūs. Į budėtojų dalį lydint prie automobilio „VOLVO“ buvusius vaikinus, tarnybinio automobilio stiklus kumščiais pradėjo daužyti viduje buvę sulaikyti asmenys. Nurodė, kad iš budėtojų dalies jie kartu su M. Z. grįžo prie tarnybinio automobilio. Atidaręs tarnybinio automobilio dureles M. Z. paklausė, kas daužė stiklus, į tai vienas iš vaikinų pasakė, kad jis daužė. Stiklą daužiusiam vaikinui M. Z. liepė apsiraminti, nes pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, t. y. susierzinęs ir piktas. Tuo metu jis (A. K.) liepė iš automobilio išlipti greta minėto vaikino sėdėjusiam vaikinui ir jį palydėjo į budėtojų dalį. Kas tuo metu vyko prie tarnybinio automobilio „ Škoda Yeti“, jis nematė. Jam būnant budėtojų dalyje, į ją buvo atvestas ir agresyviai nusiteikęs vaikinas, kurio rankos buvo surakintos už nugaros antrankiais. Atvestas vaikinas ir budėtojų dalyje buvo neramus, suirzęs. Budėtojų dalyje M. Z. pasakė, kad minimas vaikinas jam trenkė į veidą, bet kuriuo momentu tai buvo, jis nematė. A. K. nurodė, jog prie jo M. Z. nei vienas iš sulaikytų asmenų nesmūgiavo.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra bedarbis, o nagrinėjamo įvykio metu buvo vyr. patrulis, tą dieną dirbo kartu su patruliu K. L. ir policijos rėmeja (U. Š.). Gavo iškvietimą skubiai atvykti į PK. Atvykus į PK, sukant iš Bažnyčio g. į Algirdo g., apšvietus automobilio žibintų šviesoms, pastebėjo, kaip iš tarnybinio automobilio išlipęs asmuo trenkė M. Z. dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Kai tai pamatė, iki įvykio vietos buvo likę gal 3 m, įvykio vieta buvo apšviesta jų automobilio šviesų. Tuomet jis pasakė automobilį vairavusiam K. L. greičiau stoti, jie iššoko iš automobilio ir nubėgo padėti M. Z., padėjo uždėti antrankius. Jų automobilis sustojo prie tarnybinio automobilio, prie kurio buvo M. Z. su P. J., galo. M. Z. buvo šaligatvio pusėje, labiau prie automobilio galo. Liudytojas E. K. parodė, kad jiems sustojus, greičiau pribėgo K. L., nes jam pačiam reikėjo automobilį apeiti. Liudytojas E. K. nurodė, kad po M. Z. suduoto smūgio, buvo panaudoti imtynių veiksmai, P. J. buvo pargriautas, pareigūnas M. Z. P. J. laikė prispaudęs, kad nesipriešintų, o jie su K. L. padėjo uždėti antrankius. Liudytojas E. K. parodė, kad jis su savimi šio įvykio metu turėjo dujas, antrankius, ginklą, lazdą. Elektrošoko prietaiso jis neturėjo, nes nebuvo įgijęs teisės juo naudotis. Ar kuris iš kitų pareigūnų turėjo elektrošoko prietaisą, jis nežino. Liudytojo E. K. teigimu, jokių kitų veiksmų, be kovinių veiksmų ir antrankių, pareigūnai P. J. atžvilgiu nenaudojo. Jis pats tik padėjo uždėti antrankius. Kai jis priėjo prie P. J., pastarasis dar muistėsi ant žemės. Liudytojas E. K. nurodė, kad ant pareigūno M. Z. veido matėsi ryškus paraudimas. Liudytojas E. K. taip pat parodė, kad tą naktį kartu su juo ir K. L. į įvykio vietą automobiliu atvažiavo ir policijos rėmėja U. Š., kuri sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Ar ji išlipo, kada išlipo iš automobilio, jis nematė, taip pat neatkreipė dėmesio, ar aplinkui buvo kitų asmenų.

Liudytoja U. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji, kaip policijos rėmėja, patruliavo kartu su pareigūnais E. K. ir K. L.. Iš budėtojo per raciją išgirdo kvietimą atvykti į PK. Automobilį vairavo K. L., ji sėdėjo automobilio gale. Buvo tamsu, naktis. Jie įsuko iš Bažnyčios g. į Algirdo g. Kadangi ji sėdėjo gale, nežiūrėjo, kas automobilio priekyje. Tik sustojus prie PK, K. L. greitai iššoko iš mašinos. Ji taip pat išlipo pažiūrėti, kas atsitiko. Iš automobilio ji išlipo paskutinė. Iki išlipimo ji nieko nematė. Išlipusi pamatė, kad M. Z. klūpėjo prie P. J.. Matė, kaip pareigūnai padėjo uždėti P. J. antrankius, jie grūmėsi. Ar pareigūnai turėjo dar kokių priemonių, be antrankių, ji nematė. Pareigūnai grūmėsi taip, kaip juos ir moko. Smūgių nematė. Ji patį įvykį stebėjo iš šono, pati nepadėjo. Stovėdama pastebėjo kitą mašiną priešais, t. y. mašina stovėjo toje pačioje gatvėje, kur buvo ir pareigūnų automobilis, iš šono. Mašina buvo užkurta ir su įjungtomis šviesomis. Ji priėjo prie tos mašinos. Ten sėdėjo dvi merginos, kurios pasakė, kad atvažiavo pasiimti draugų. Ji merginoms pasakė, kad draugų šiandien tikrai nepaleis. Ar merginos tada nuvažiavo, ji neprisimena. Kokių konkrečiai draugų pasiimti atvažiavo, merginos neminėjo. Jai nuėjus į policijos komisariatą, M. Z. pasakė, kad gavo į veidą ir išvažiavo į gydymo įstaigą.

Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-31 naktį, tamsiu paros metu, važiavo į pagalbą pagal iš PK gautą pranešimą. Jis vairavo tarnybinį automobilį, kartu su juo važiavo kolega E. K., kuris sėdėjo šalia, ir policijos rėmėja U. Š., kuri sėdėjo automobilio gale. E. K. sušuko, kad priešinasi, tuo metu jie buvo gal 10 m atstumu iki įvykio. Jis pats pamatė, kad žmogus guli ant žemės, o jo kolega (M. Z.) bando uždėti antrankius. Jis privažiavo prie kolegos tarnybinio automobilio. Viskas vyko „Škoda Yeti“ automobilio šone, šaligatvio pusėje. Išlipę iš automobilio jie kartu su E. K. pribėgo prie kolegos, bandančio uždėti antrankius paguldytam ant žemės jaunuoliui, kuris aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi ir neleido uždėti jam antrankių. Jis padėjo palaikyti jaunuolio ranką, kad būtų galima uždėti antrankius. Liudytojas K. L. nurodė, kad kitų priemonių, kurias tą naktį turėjo su savimi, P. J. atžvilgiu nenaudojo. Liudytojas K. L. nurodė su savimi turėjęs ginklą, tazerį, dujas, antrankius, raciją. Po to kolega P. J. nusivedė. Ant kolegos (M. Z.) pasipriešinimo žymes pamatė tik skyriuje: matė paraudusį žandą. Pats M. Z. po įvykio sakė, kad jam sudavė į veidą, jis kreipėsi į medikus. Liudytojas K. L. taip pat parodė, kad P. J. po įvykio nesiskundė, kad turi sužalojimų, jis pats jį vežė į areštinę. Liudytojas paaiškino, kad areštinėje buvo atlikta pilna P. J. apžiūra, ant jo sumušimų ar mėlynių nesimatė.

Siekiant patikrinti liudytojo K. L. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat taip pat kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai. Šiuos parodymus liudytojas K. L. teismo posėdžio metu patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. L. parodė (I t, b. l. 41), kad 2015-05-31 naktį iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad reikia grįžti į komisariatą. Nurodė, kad tą naktį jis vairavo tarnybinį automobilį „Mitsubishi L 200“, o prie komisariato atvažiavo Bažnyčios gatve ir sustojo prie įėjimo, esančio iš Algirdo gatvės. Jis sustojo už tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, šiam automobiliui iš galo, priekyje kurio stovėjo tamsios spalvos lengvasis automobilis, be šviesų. Netoli tarnybinio automobilio, ant šaligatvio, jis pamatė veidu į žemę gulintį jam nepažįstamą jaunuolį, šalia kurio buvo priklaupęs patrulių būrio specialistas M. Z.. Jis (K. L.) kartu su pareigūnu E. K. pribėgo prie kolegos, bandančio uždėti antrankius paguldytam ant žemės jaunuoliui, kuris aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi, dėl ko M. Z. vienam nepavyko uždėti antrankių. Nurodė, kad jie su E. K. padėjo M. Z. besipriešinančiam jaunuoliui uždėti antrankius: M. Z. jau laikė vieną jaunuolio ranką užlaužtą už nugaros, todėl jie su E. K. padėjo užlaužti ir antrą ranką, po ko jaunuoliui buvo uždėti antrankiai. Tuomet jaunuolis buvo pakeltas nuo žemės ir nuvestas į komisariatą. Liudytojas nurodė, kad jaunuolio atžvilgiu jis nenaudojo jokių kovinių imtinių veiksmų ar spec. priemonių, nes tam nebuvo būtinybės. Nurodė, kad jis su savimi turėjo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X 26“, tačiau sulaikomo asmens atžvilgiu jo nenaudojo, priešingu atveju, apie tai tarnybiniu pranešimu būtų reikėję informuoti vadovybę, nes Taser prietaisas turi vidinę atmintį, jo panaudojimo data ir laikas yra fiksuojami. Liudytojas nurodė, kad budėtojų dalyje patrulių būrio specialistas M. Z. sakė, jog sulaikytas asmuo jam pasipriešino, t. y. smūgiavo į veidą, tačiau šio momento jis nematė ir apie tai nieko pasakyti negali. Nurodė, kad į komisariatą pristatytam jaunuoliui buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas, jis buvo laikinai sulaikytas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui. Nurodė, kad laikinai sulaikytą P. J. jis vežė į Kauno apskr. VPK, kur pagal numatytą tvarką jis buvo apžiūrėtas; apžiūros metu jokių nusiskundimų neturėjo.

Liudytojas P. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-31 naktį Volvo markės automobiliu, kurį vairavo M. J., atvažiavo prie policijos komisariato. Kartu atvažiavo D. Š., Eglė ir Miglė (merginų pavardžių nežino). Volvo automobilis buvo jo, tačiau vairavo M. J., nes jis pats buvo išgėręs. Jie buvo nuvažiavę į „Pasagėlę“ nusipirkti alkoholio, kai jiems paskambino I. K., kuri pasakė, kad suėmė P. J., L. P. ir M. K.. Jie buvo sustoję prie policijos komisariato aikštelėje. Jis, M. J. ir D. Š. buvo išlipę iš automobilio, kai prie jų priėjo piktai nusiteikęs pareigūnas – M. Z. ir liepė jiems išvažiuoti. M. J. jam pasakė, kad laukia brolio. Tada pareigūnas pradėjo ant jų rėkti, keiktis. Kadangi M. J. sakė, jog lauks brolio, jį išvedė į PK. Tada pareigūnas jam liepė važiuoti iš ten. Jis pasakė, kad yra išgėręs ir vairuoti negali, nes išvedė jo vairuotoją. Tada pareigūnas ir jį išvedė. Liudytojas parodė, kad prie jų buvo atėjęs tik M. Z.. Kiek jis buvo išgėręs, neatsimena. Tuo metu, kol laukė, alkoholio nevartojo. Buvo butelis pradarytas, nes alkoholį pirko naktinėje parduotuvėje, o ten pradaro. P. J. tuo metu sėdėjo Škoda Yeti automobilyje. Kai jie atvažiavo į aikštelę, netrukus atvežė ir P. J., kuris sėdėjo automobilio gale, kartu su P. J. policijos automobilyje buvo ir kiti du jo pažįstami - L. P. ir M. K.. Kada P. J. į PK atvedė, jis nematė, paskutinį kartą matė P. J. sėdintį automobilyje. Liudytojas P. A. taip pat parodė, kad savo veiksmus dėl atvirai pastatyto alkoholio vertina blogai, už tai buvo nubaustas. Liudytojas P. A. taip pat paaiškino, kad P. J. prieš šį įvykį buvo plyšęs peties (kurios rankos - nepamena) raumuo žaidžiant futbolą, P. skundėsi, kad jam ranką skauda, ant rankos nešiojo raištį, kuris buvo po rūbais.

Siekiant patikrinti liudytojo P. A. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat taip pat kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai. Šiuos parodymus liudytojas P. A. teismo posėdžio metu patvirtino.

Liudytojas P. A. ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 63) parodė, kad į Kaišiadorių policijos komisariato automobilių aikštelę jis su draugais M. J., D. Š., M. ir E., kurių pavardžių nežino, atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) ir ten laukė į komisariatą vežamų savo draugų. Nurodė, kad ant jų automobilio stogo buvo pastatyti du nugerti alaus buteliai, kai prie komisariato atvažiavo tarnybinis policijos automobilis “Škoda Yeti”, iš kurio išlipo du pareigūnai, iš kurių vienas atėjo prie jų ir pareikalavo išvažiuoti iš aikštelės. M. J., nurodęs, kad laukia brolio, išvažiuoti atsisakė, todėl buvo nuvestas į PK. Tada grįžęs tas pats pareigūnas liepė jam išvažiuoti, bet jis pasakė, kad vairuoti negali, nes yra išgėręs, o automobilio vairuotoją pareigūnas išsivedė, tad ir jam liepė eiti į PK. Jis su M. J. buvo koridoriuje, kur yra kamerų patalpos, ir kas vyko budėtojų dalyje, nematė. Taip pat nematė, kaip į PK buvo atvestas P. J.. Liudytojas nurodė, kad kol jis buvo lauke, “Škoda Yeti” sėdėjusių asmenų niekas į PK nevedė. Jis tą naktį iš “Škoda Yeti” automobilyje buvusių asmenų jokių riksmų ar triukšmo, kai į PK buvo vedamas M. J., negirdėjo. Kadangi tą naktį buvo išgėręs, detaliai visos įvykių eigos nurodė neatsimenantis.

Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės 31 d. naktį su M. J., P. A., E. ir M. Volvo automobiliu, kurį vairavo M. J., atvažiavo į kebebinę, ten prasidėjo muštynės, po kurių į PK išsivežė jų draugus, todėl jie išvažiavo draugų pasiimti į PK. Stovėjo aikštelėje, kur negalima stovėti. Prie jų atėjo pareigūnas ir liepė išvažiuoti. M. J. sakė, kad laukia brolio. Pareigūnas dar kartą paliepė išvažiuoti. M. J. nepaklusus, jį pareigūnas išsivedė ir jie neturėjo kaip išvažiuoti, nes buvo neblaivūs. Tada pareigūnas išsivedė P. A., jis taip pat ėjo į PK vidų, tačiau jį išvarė pareigūnas. Prie mašinos išgirdo sambrūzdį, jau buvo atvežtas ir P. J.. Vyko kažkoks susistumdymas. Girdėjo tazerio garsus ir matė, kaip P. J. nugriuvo ant žemės. Liudytojas D. Š. parodė, kad kai jie atvažiavo prie PK, P. J. dar nebuvo atvežtas. Laukdami jie stovėjo, rūkė. Pareigūnas prie jų lyg iš komisariato atėjo, tiksliai nepamena. Alkoholis tuo metu buvo automobilyje. Jis į PK nuėjo, kai ten nuvedė P. A.. Kai jį išvarė iš PK, lauke kitų asmenų lyg ir nebuvo. Nepamena, ar P. J. jau buvo atvežtas tuomet, kai jie su draugais stovėjo ir laukė prie PK. D. Š. papildomai paaiškino, kad buvo tamsu ir detaliai nematė pareigūnų ir P. J. susistumdymo. Jis nematė, kas ką stūmė, tik matė, kad stumdosi. Matė, kad buvo trys pareigūnai ir P. J.. Matė, kad P. J. nugriuvo. Ar P. J. buvo su antrankiais, nežino. Jis tą įvykį žiūrėjo stovėdamas aikštelėje, iš tos vietos, kur tik policininkams galima įvažiuoti. Liudytojas taip pat nurodė girdėjęs naudojamo elektrošoko garsą. Taip pat liudytojas D. Š. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną nepastebėjo, kad P. J. judesiai būtų suvaržyti. Žino, kad P. J. buvo patyręs raumens plyšimą.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo D. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 65). Liudytojas D. Š. šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslesni ir išsamesni, tuomet įvykį atsiminė geriau nei dabar.

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-30 ar 31, datos ir laiko tiksliai nurodyti negalėjo, jis kartu su M. J., vairavusiu automobilį Volvo V70, atvažiavo prie Kaišiadorių r. policijos komisariato ir sustojo prie PK esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie PK atvažiavo, nes žinojo, jog čia bus atvežtas P. J. su M. K.. D. Š. parodė, kad tą naktį jis buvo blaivus. Sustoję aikštelėje, jie išlipo iš automobilio ir prie jo stovėjo, kai prie jų priėjo du pareigūnai. Iš kur pareigūnai atėjo, nematė. Ką pareigūnai jiems sakė, neatsimena, bet po to kartu su pareigūnais į komisariatą nuėjo M. J. ir P. A.. Liudytojas D. Š. parodė, kad jis yra trumparegis, blogai mato į tolį, todėl nešioja akinius, tačiau tą vakarą jis buvo be akinių. Kai į komisariatą nuvedė M. J. ir P. A., jis taip pat nuėjo į PK paklausti, kodėl juos nuvedė, tačiau sutiktas pareigūnas jam liepė eiti iš čia. Eidamas link M. J. automobilio, leisdamasis laiptais, vedančiais link automobilių stovėjimo aikštelės, pamatė, kaip du pareigūnai nuėjo prie gatvėje stovėjusio policijos automobilio. Matė, kaip pareigūnas atidarė automobilio kairės pusės galines dureles, pro kurias išlipo P. J.. Matė, kaip P. J. susistumdė su vienu pareigūnu ir jie kartu nukrito ant šaligatvio. Kur tuo metu buvo kitas prie automobilio atėjęs pareigūnas, ir ką jis darė, neatsimena. Tuo metu, kai P. J. su pareigūnu nugriuvo ant žemės, prie PK atvažiavo antrasis policijos automobilis ir sustojo pirmajam automobiliui iš galo. Iš jo išlipo du policijos pareigūnai, kurie pribėgo prie P. J. ir savo kolegos. Norėdamas geriau matyti, kas vyksta prie policijos automobilio, jis per automobilių stovėjimo aikštelę nuėjo arčiau gatvės, nes vaizdą jam užstojo bortelis. Priėjęs arčiau įvykio vietos, girdėjo „tazerio“ garsą, tačiau, kas jį naudojo, nematė, taip pat nematė, kas vyko atvažiavusiems pareigūnams pribėgus prie gulinčio P. J. ir jų kolegos. Tuomet jis grįžo prie automobilio, su kuriuo buvo atvykęs, ir į jį atsisėdo, sėdėdamas automobilyje matė, kaip pareigūnai P. J. nuvedė i komisariatą. Po šio įvykio kartu su į PK atvykusiomis merginomis E. ir M. sėdo į I. K. vairuojamą automobilį ir grįžo namo. Kaip I. K. atsirado prie PK, jis nežino, iki to nei I. K., nei jos vairuojamo automobilio Kaišiadorių r. policijos komisariato teritorijoje nematė.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su P. J. yra artimi draugai. 2015-05-31 ji buvo su draugais: ji, P. J., L. D., M. K., L. P. važiavo į kebabinę, esančią Triliškių kaime. Atvykę pamatė, kad vyksta muštynės. Jie sustojo, visi iššoko iš mašinos. Ji puolė laikyti savo brolį (M. K.), kad jis nesikištų. P. J. buvo nubėgęs prie pažįstamo ir kito draugo, juos skyrė. Sakė jiems, kad visi draugai, prašė nesipykti. Tuomet atvažiavo policija, klausė, jie ką čia veikia. P. J. pareigūnai liepė važiuoti su jais į PK. P. J. nesipriešino, įsėdo į automobilį. Po to kiti draugai pradėjo klausti pareigūnų, kodėl, ką P. J. padarė. Tada L. P. pasakė pareigūnams, kad ir jis važiuos kartu. Pareigūnai išsivežė juos visus tris (P. J., L. P. ir M. K.). Ji su L. D. klausė pareigūno, kur joms juos pasiimti. Į tai pareigūnas joms atsakė: “kur jūs norit”. Tada susiskambino su kitais draugais, išsiaiškino, kad juos nuvežė į Kaišiadorių r. PK. Tuomet jos Volvo automobiliu, priklausančiu P. J., nuvažiavo į aikštelę, kurioje jau buvo P. A., D. Š., M. J.. Tada atvažiavo policijos pareigūnai su P. J. ir kitais. Pareigūnas M. Z. negražiais žodžiai liepė jiems važiuoti iš čia. Jos išvažiavo. Dar prieš tai M. J. paklausė pareigūno, kada paleis jo brolį. Pareigūnas į tai jam atsakė, kad jeigu nori laukti, tada einam kartu ir M. J. išsivedė. Po to pareigūnas grįžo P. A. pasakyti, kad važiuotų iš čia. P. A. pasakė, kad negali, nes išsivedė vairuotoją. Tada pareigūnas išsivedė ir P. A.. Pareigūno palieptos, jos su L. D. išvažiavo iš aikštelės, pasuko į dešinę ir prie tos vietos, kur stovėjo policijos automobilis, pamatė, kad P. J. guli ant žemės. Jį supo 3 pareigūnai ir studentė moteris. Liudytoja I. K. nurodė pamačiusi elektrošoko švieseles ir išgirdo spragsėjimą. Matė, kad P. J. spyrė iš kojos į veidą. Nematė, kas konkrečiai naudojo elektrošoką. Vienas pareigūnas stovėjo, o kiti laikė P. J. priklaupę. Tas pareigūnas, kuris stovėjo, spardė P. J.. Vienas iš priklaupusių pareigūnų buvo P. J. su tazeriu į koją įrėmęs – kratė. Ji tuo metu vairavo automobilį. Sustojo prie šaligatvio, priešais policijos automobilį, kuriame buvo P. jai išvažiuojant iš aikštelės į dešinę (bažnyčios pusę). Kito policijos automobilio ji nematė, matė tik P. J., gulintį ant žemės, ir pareigūnus šalia. Visa tai matė per atidarytą automobilio langą. Liudytoja nurodė, kad tą dieną P. J. buvo išgėręs. Kiti draugai, gali būti, kad taip pat buvo išgėrę. Kad kiti draugai viešai būtų vartoję alkoholį aikštelėje prie PK, liudytoja teigė nemačiusi. Liudytoja I. K. parodė nemačiusi, kaip P. J. buvo išlaipintas, ji tik matė jį jau gulintį ant žemės. Taip pat girdėjo, kaip P. J. prašė baigti jį kratyti elektrošoku. Prie jos su L. D. buvo priėjusi U. Š., kuri klausė, ko jos laukia. Papasakojus, kad pareigūnas su jomis labai nemandagiai kalbėjo, U. Š. atsiprašė už jo elgesį ir pranešė, kad šiandien tikrai jų nepaleis, liepė važiuoti namo.

Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad P. J. pažįsta nuo vaikystės. Šiuo metu ji draugauja su P. J. panelės I. K. broliu. 2015-05-30 buvo kartu su P. J., I. K., M. K., L. P., D. Š., M. J., Š. Š., A. L. ir kitais kebabinėje Triliškių kaime. Atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems iš kebabinės atėjusi moteris, pasakė, kad P. J. trenkė jos dukrai. Pareigūnas norėjo P. J. išsivežti. Kartu išsivežė ir M. K. su L. P.. Jos paklausė pareigūno, kaip nuvykti į PK, į tai pareigūnas atsakė: „kaip norit“. Tuomet paskambino draugams ir paklausė, kur yra komisariatas. Nuvyko į PK aikštelę kartu su I. K.. Ten jau buvo P. A., D. Š., M. J.. Prie jų atėjo pareigūnas ir paklausė, ką čia veikia. Negražiais žodžiais pasakė. Kai jiems pareigūnas liepė išvažiuoti, M. J. pasakė, kad nori laukti. Tada M. J. pareigūnas M. Z. išsivedė. Prie jų priėjęs buvo tik vienas pareigūnas, kuris, nuvedęs M. J., grįžo ir vėl. P. A. pasakė, kad jie negali išvažiuoti, nes jis išsivedė jų vairuotoją. Tada jos su I. K. iš ten išvažiavo. Nuvažiavo prie tos vietos, kur buvo policijos automobiliu atvežtas P. J.. P. J. gulėjo ant žemės. Girdėjo, kaip jis sakė „jau gana“ ir tazerio garsą. Prie jų priėjo U. Š. ir atsiprašė už pareigūno žodžius. Jos išvažiavo, nes joms pasakė, kad jų šiandien nepaleis. P. J., M. K. ir L. P. tą vakarą buvo neblaivūs.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad, datos tiksliai nepamena, tai galėjo būti vasaros pradžia ar gegužės pabaiga. Jis su draugais P. J., L. P., I. K. (sesuo), L. D. nuvyko į prie Žiežmarių esančią kebabinę, kur pamatė, jog mušasi pažįstami. Jis su P. J. pradėjo juos skirti, prašė nesimušti. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai, kurie įsisodino P. J. į savo automobilį. Kodėl, jis nežino, galbūt dėl to, kad galvojo, jog jie mušėsi. Liudytojas parodė, kad jis tą vakarą buvo neblaivus. Į policijos komisariatą pareigūnai išsivežė P. J., jį ir L. P.. Pareigūnai jiems neaiškino, kodėl veža, jie vykdė pareigūnų nurodymus sėsti į policijos automobilį. Kai jie atvažiavo prie PK, ten jau buvo I. K., L. D., M. J.. Ką atvažiavę prie PK jie darė, jis nematė, tik matė, kaip pareigūnas iš aikštelės į PK patalpas pradėjo vesti M. J.. Kodėl jį vedė, jis nežino, M. J. yra negeriantis. P. J. klausė, už ką jo brolį veda. Kai nuvedė M. J., atėjo jį paimti. Policijos komisariate jį uždarė koridoriuje, kuriame yra kameros. Netrukus išgirdo, kaip atveda P. J., jis atidarė duris pažiūrėti, P. J. šaukė „už ką“. Ar jis buvo su antrankiais, jis nematė, P. J. rankos buvo už nugaros. Liudytojas M. K. parodė, kad policijos pareigūnai jį pirmą išsivedė iš automobilio, automobilyje liko P. J. ir L. P.. Liudytojas teigė nematęs, kad kas būtų daužęs policijos automobilio stiklą. Tą vakarą P. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes anksčiau buvo susižeidęs ranką, kurią jam skaudėjo. Ar tą dieną ranka buvo subintuota, jis nematė. Taip pat nepamena, ar P. J. naudojo skaudamą ranką skirdamas besimušančius asmenis prie kebabinės.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 52-53). Liudytojas M. K. šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslesni, tuomet įvykį atsiminė geriau nei dabar.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2015 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 23-24 val., kartu su L. P., P. J., I. K., L. D. automobiliu Volvo V70, kurį vairavo jo sesuo I. K., atvažiavo į šalia greitkelio Vilnius-Kaunas, Kaišiadorių r., esančią kebabinę. Jis ir jo draugai P. J. ir L. P. buvo išgėrę. Atvažiavę pamatė lauke, prie įėjimo į kebabinę, mušantis jaunuolius, kurių tarpe buvo ir P. J. draugas. Jis su P. J. nuėjo išskirti besimušančių jaunuolių, kuriems išsiskirsčius, jie liko kalbėti su P. J. draugu, bandė išsiaiškinti, kas įvyko. Tuo metu prie kebabinės atvažiavo policijos pareigūnai, kurie į policijos komisariatą išsivežė jį, P. J. ir L. P. Juos atvežęs policijos automobilis sustojo gatvėje, prie šaligatvio, iš automobilio buvo matyti automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie PK. Du juos atvežę policijos pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio ir, juos palikę automobilyje, nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo automobilis ir prie jo buvo keli asmenys. Buvo tamsu, blogas matomumas, todėl aikštelėje stovėjusių asmenų nepažino, taip pat nematė, ką jie ten veikė. Po to matė, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės į komisariatą pareigūnai nusivedė vieną asmenį, tačiau jo įvardinti negali, nes nepažino, matė tik, kad minėtas asmuo ėjo vienas, vienas iš pareigūnų gal ir prilaikė jį už rankų. Liudytojas M. K. paaiškino, kad pareigūnams vedant šį asmenį, jie automobilyje nepatenkinti tarpusavyje šnekėjosi, P. J. pažino, kad į PK nuėjo jo brolis. Tada prie tarnybinio automobilio, kuriame jis su draugais buvo palikti, atėjo vienas pareigūnas ir nusivedė jį į PK. Automobilyje liko sėdėti P. J. ir L. P.. Liudytojas M. K. nurodė nematęs ir negirdėjęs, kad jiems sėdint automobilyje kuris nors iš jų būtų daužęs automobilio stiklą. Atvestas į PK, jis pamatė, kad komisariato patalpose yra ir P. J. brolis M. J.. Netrukus į komisariato patalpas atvedė ir P. J., kurio rankos buvo surakintos, jį vedė ne vienas pareigūnas, o du ar trys. Kodėl į komisariatą P. J. buvo atvestas su antrankiais, jis nežino. Kas vyko toliau, nematė, nes durys į koridorių, kuriame yra kameros, buvo uždarytos.

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės 31 d., nakties metu, jį, P. J. ir M. K. policijos pareigūnai išsivežė į PK. Kodėl išsivežė, nežino. Jie buvo išgėrę alaus. Vežant jie sėdėjo gale, jis sėdėjo dešinėje pusėje. Atvežus prie PK, pirmiausia išsivedė M. K., tada išsivedė P. J.. Ar P. J. pats išlipo iš automobilio, jis neatsimena. Kodėl P. J. nukrito, jis nematė. Ką P. J. kalbėjo su policijos pareigūnu, negirdėjo. Tada privažiavo daugiau policijos pareigūnų. Ką jie darė, nematė, lyg ir spardė. Liudytojas L. P. paaiškino, kad atstumas nuo tos vietos, kur jis sėdėjo, iki tos vietos, kur buvo nugriuvęs P. J. ir jį spardė, buvo gal apie 2 metrus. Jis nematė, kad, be policijos automobilių, šalia dar kažkas būtų stovėjęs. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis girdėjo „tazerio“ garsą, kuris panašus į čirškimą, po to girdėjo, kaip P. J. sako, kad skauda, nekratykit.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 57-58). Liudytojas L. P. šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslesni, tuomet įvykį atsiminė geriau nei dabar.

Ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, kad 2015 m. gegužės mėn., iš 30 d. į 31 d., naktį, valandos negalėjo pasakyti, du policijos pareigūnai automobiliu „Škoda“ jį kartu su P. J. ir M. K. atvežė į Kaišiadorių r. PK. Jie neblaivūs buvo sulaikyti prie Kaišiadorių r., šalia greitkelio Vilnius – Kaunas, esančios kebabinės. Policijos tarnybinis automobilis sustojo gatvėje, prie šaligatvio, iš kur buvo matyti prie komisariato esanti aikštelė. Abu pareigūnai, juos palikę sėdėti automobilyje, išlipę iš automobilio, nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje prie ten stovėjusio automobilio triukšmavo jaunuoliai. Buvo tamsus paros metas, todėl prie automobilio stovėjusių jaunuolių veidų jis nematė, jų nepažino. Matė, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės į komisariato patalpas pareigūnai nusivedė M. J. Tai pamatęs P. J. susijaudino: iš pradžių jis šaukė brolio vardą, o po to kvietė pareigūną ir reikalavo jį išleisti iš automobilio. Jis su M. K. sėdėjo ramiai, nieko nešaukė ir nereplikavo. P. J. šūkaujant prie automobilio priėjo vienas pareigūnas ir atidarė automobilio dureles. Pareigūnas, paklausęs jų, ko šūkauja, išsivedė M. K., nes jis sėdėjo arčiausiai durų. P. J. sakė, kad pareigūnai vedasi jo brolį ir prašėsi išleidžiamas. Tada prie automobilio priėjo pareigūnas su akiniais išsivedė iš automobilio P. J. ir uždarė automobilio dureles. Jis pro tarnybinio automobilio bagažinės stiklą matė, kaip P. J. susistumdė su jį išvedusiu pareigūnu. Dėl ko įvyko susistumdymas, jis nematė ir negali pasakyti. Jis nematė, kad P. J. būtų smūgiavęs pareigūnui. Liudytojas L. P. parodė matęs, kaip susistumdžius pareigūnas sugriebė P. J. už drabužių, krūtinės srityje, ir jie abu nukrito ant žemės, automobilio kairėje pusėje. Tada prie jų iš komisariato atbėgo dar vienas pareigūnas, kuris palaukė, kol nuo žemės atsistojo kartu su P. J. parkritęs pareigūnas, ir tada abu pareigūnai pradėjo P. J. spardyti. Tuo metu prie policijos komisariato atvažiavo tarnybinis automobilis „Mitsubishi“, iš kurio išlipę du pareigūnai pribėgo prie gulinčio P. J. ir taip pat pradėjo P. spardyti. Vienas pareigūnas rankose kažką laikė, ką laikė, jis nematė, bet girdėjo į čirškimą panašų garsą. Tuo metu P. J. gulėjo susirietęs, ant kairio šono, rankomis dengėsi galvą. Pareigūnai P. J. spardė apstoję ratu: į kojas, rankas ir nugarą. Kiek smūgių pareigūnai sudavė P. J., negali pasakyti, neskaičiavo. Pareigūnai P. J. spardė ne ilgiau nei 15-20 s. Kaip P. J. buvo nuvestas į komisariato patalpas, jis nematė, nes tuo metu atėjo jo išsivesti. Jį ir M. K. išvedant iš automobilio pareigūnai fizinės jėgos nenaudojo, nes jie elgėsi ramiai, vykdė pareigūnų reikalavimus ir jiems nesipriešino. Kodėl kitaip buvo su P. J., jis nežino.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad P. J. yra jo brolis. Paaiškino, kad šioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo naktį, jis Volvo automobiliu, kurį pats vairavo, atvyko pasiimti brolio. Apie tai, kad brolis sulaikytas, jam pranešė draugai. Atvykęs užėjo į policijos komisariato patalpas paklausti, ar jau atvežė brolį. Sužinojęs, kad dar ne, išėjo į lauką. Tuomet prie PK atvažiavo pareigūnai, kurie atvežė jo brolį. Pareigūnai priėjo paklausti, ko jis laukia. Jis pasakė, kad brolio. Pareigūnas jam liepė eiti iš ten. Jis pasakė, kad neis ir tuomet jį išsivedė į PK. Po to atvedė ir kitus – M. K., P. A., L. P.. Paskui atvedė ir jo brolį. Jis matė, kaip jo brolis P. J. policijos komisariate stovėjo užlaužtomis rankomis, jį lyg laikė vienas pareigūnas, antrankių nematė. Liudytojas M. J. parodė, kad jis pats buvo be antrankių P. J. policijos komisariato koridoriuje skundėsi, kad jam skaudą kairį petį. Prieš šį įvykį brolis lyg ir nesiskundė skausmais. Po šio įvykio brolis kreipėsi į medicinos ekspertus, jam pasakojo, kad jį mušė pareigūnai, tačiau jis pats nematė, kas ir kur brolį mušė.

Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė Zofija Makšimaitė patvirtino savo 2015-06-05 (dėl P. J. sužalojimų, išvada parengta asmeniniu P. J. prašymu), 2015-06-08 (dėl M. Z. sužalojimų) ir 2015-10-12 (dėl P. J. sužalojimų, parengta pagal užduotį) surašytas išvadas.

Iš 2015-05-31 ir 2015-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra prie Kaišiadorių rajono policijos komisariato pastato, esančio adresu Bažnyčios g. 3, Kaišiadoryse. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (I t., b. l. 9-11, 12-16).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota nukentėjusiojo M. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikra. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu M. Z. tiksliai parodė vietą, kur jo atžvilgiu P. J. jam pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą, parodė vietą, kur stovėjo policijos tarnybinis automobilis, taip pat parodė, kaip ir į kurią vietą jam sudavė smūgį P. J. (I t., b. l. 21-25).

Iš specialisto išvados Nr. G 1547/15(02) matyti, kad M. Z. konstatuotas kairės veido pusės sumušimas, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-05-31 (I t., b. l. 36).

Iš 2015-07-21 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-168 matyti, kad Kauno apskr. VPK vidaus tarnybinis patikrinimas nutrauktas, gavus Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriuje priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją; minėtame nutarime konstatuojama, kad nagrinėjant medžiagą dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų, sulaikiusių P. J. veiksmų, policijos pareigūnai nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (I t., b. l. 95-97), t. y. pareigūnų E. K., K. L., M. Z. veiksmai buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu – Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2015-07-07 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – ir teisės aktų pažeidimų minėtų pareigūnų veiksmuose sulaikant P. J. nekonstatuota. Teisminio bylos nagrinėjimo metu P. J. patvirtino, kad šio nutarimo jis neskundė.

Iš 2015-08-10 tarnybinio pranešimo Nr. 20-IL-79139 matyti, kad elektroimpulsinis prietaisas „Taser X 26“ Nr. XOO-633557 buvo išduotas VPS BP patruliui K. L., tačiau apie jo panaudojimą tarnybos metu nėra jokios informacijos, nes baigęs tarnybą VPS PB patrulis nepateikė jokio tarnybinio pranešimo ir nustatytos formos ataskaitos apie elektro impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimą (I t., b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad jame yra vaizdinė medžiaga: dviem kameromis fiksuoti vaizdai 2015-05-31 laikotarpyje nuo 00:05 iki 00:45 iš automobilių stovėjimo aikštelės prie PK teritorijos ir prie įėjimo į PK vidų (I t., 82-90). Įvykio vieta į minėtų kamerų vaizdo fiksavimo teritoriją nepateko.

Iš specialisto išvados Nr. G 1523/15(02) matyti, kad P. J. konstatuota odos nubrozdinimai smakro srityje, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2015-05-31. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 149).

Specialisto išvadoje Nr. pG2850/2015(02) papildomai nurodyta, kad P. J. 2015-06-05 išvadoje konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, krūtinėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Kairio peties sumušimas, dalinis sąnarinės lūpos plyšimas nėra susiję su 2015-05-31 trauma ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimama. Odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, krūtinėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti naudojant elektroimpulsinius prietaisus, nėra. Medicininiuose dokumentuose konstatuotas kairio peties (o ne dešinio peties, kaip nurodyta užduotyje) sumušimas, sąnarinės lūpos plyšimas, todėl dešiniąja ranka galėjo atlikti įvairius judesius. P. J. dešiniąja ranka galėjo suduoti smūgius kumščiais (I t., b. l. 157-158).

Iš asmens blaivumo patikrinimo duomenų matyti, kad 2015-05-31 00.43 val. P. J. nustatytas 1,77 promilių girtumas (I t., b. l. 143-144).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino P. J. pareikštą kaltinimą.

Kaltinamasis P. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis nesipriešino pareigūnui, pareigūnui smūgio nesudavė, jam išlipus iš policijos tarnybinio automobilio jie su pareigūnu tik susistumdė, pareigūnas pirmas griebė jam už drabužių, jis nenorėjo pareigūnui nusileisti, po susistumdymo jie abu nugriuvo. Tada atėjo daugiau pareigūnų, kurie, kaltinamojo teigimu, jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai – jį spardė, naudojo elektrošoką. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertinti tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieštarauja byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumai. Nukentėjusysis M. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad kaltinamasis, atvežtas prie PK, daužė tarnybinio automobilio stiklą, jam pareikalavus, kad kaltinamasis nutrauktų neteisėtus veiksmus, nepakluso jo reikalavimams ir išlaipintas iš automobilio muistėsi, stumdėsi, neleido uždėti antrankių ir smogė jam dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Kad iš tarnybinio automobilio išlipęs kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - trenkė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį - taip pat patvirtino liudytojas E. K., kuris paminėtus kaltinamojo veiksmus pareigūno atžvilgiu matė tiesiogiai - įvykio vietą apšvietus automobilio, kuriuo jis vyko su kitu pareigūnu, šviesoms likus nedideliam atstumui iki įvykio vietos. Be to, liudytojas K. L. parodė, jog jam vairuojant tarnybinį automobilį, jiems esant netoli PK, šalia sėdėjęs pareigūnas E. K. sušuko, jog priešinasi, todėl abu pareigūnai kuo greičiau stengėsi išlipti iš automobilio ir padėti pareigūnui M. Z.. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų E. K., K. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam konstatuotas kairės veido pusės sumušimas. Liudytojai E. K., K. L. taip pat patvirtino po P. J. pristatymo į PK patalpas matę žymę – ryškų paraudimą - ant pareigūno M. Z. veido, netrukus po to M. Z. kreipėsi į medikus. Liudytoja U. Š. taip pat parodė, kad jai pareigūnas M. Z. pasakė, jog gavo į veidą. Teismas liudytojų I. K. ir L. D. parodymų neturi pagrindo vertinti kaltinamojo naudai, kaip patvirtinančių kaltinamojo versiją, jog jis smūgio nukentėjusiajam pareigūnui nesudavė, nes minėtos liudytojos nurodė, kad jos, prie įvykio vietos atvykusios automobiliu, pamatė P. J. jau gulintį ant žemės, apsuptą kelių pareigūnų. Kaip P. J. atsidūrė ant žemės, minėtos liudytojos nematė. Liudytojas L. P. nurodė, kad, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, pro tarnybinio automobilio bagažinės stiklą matė, kaip P. J. susistumdė su jį iš automobilio išvedusiu pareigūnu, tačiau dėl ko įvyko susistumdymas, L. P. nurodė nematęs ir negalėjo pasakyti. Teismas šių parodymų taip pat neturi pagrindo vertinti kaip paneigiančių kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smūgio pareigūnui M. Z. sudavimo, nes L. P. tą vakarą pats buvo neblaivus, buvo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (I t., b. l. 54-55), be to, yra kaltinamojo draugas. Tuo tarpu tiek liudytojas L. P., tiek M. K. patvirtino, kad juos kartu su P. J. atvežus prie PK, jiems sėdint tarnybiniame automobilyje, P. J. po to, kai pamatė, jog į PK yra vedamas jo brolis M. J., buvo piktas, suirzęs. Minėtą aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis M. Z. bei liudytojas A. K..

Pareigūnams sulaikant P. J. jam taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina, kad P. J. sulaikymo prie Kaišiadorių r. PK metu pareigūnai P. J. atžvilgiu naudojo fizinę prievartą, kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones – antrankius. Tačiau iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atvykę į įvykio vietą ir sulaikydami P. J. pareigūnai veikė pažeisdami įstatymą, priešingai, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagrindas tokiems pareigūnų veiksmams buvo paties kaltinamojo elgesys – pasipriešinimas pareigūnui panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, aktyviais veiksmais vengiant sulaikymo (muistantis, stumdantis) ir tokiu būdu neleidžiant pareigūnams uždėti antrankių. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai kaltinamojo atžvilgiu būtų naudoję elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“, kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo išduotas naudotis pareigūnui K. L., byloje nenustatyta. Minėtos spec. priemonės naudojimo nepatvirtino nei teismo posėdyje apklaustos specialistės paaiškinimai, nei jos išvada dėl P. J. padaryto sužalojimo. Kad šis prietaisas nebuvo naudojamas patvirtina ir į bylą pateikta minėto prietaiso atminties išklotinė, kurioje nėra fiksuotas šio prietaiso naudojimas nagrinėjamo įvykio dieną (II t., b. l. 88-94). Teismas įvertina ir tai, kad nei vieno kito tą naktį kartu su P. J. ir prie PK sulaikyto asmens atžvilgiu pareigūnai fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių nenaudojo, tai patvirtino ir patys liudytojais teisme apklausti asmenys, kurie buvo pareigūnų sulaikyti tą naktį. Nors iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio kaltinamasis buvo patyręs traumą - kairio peties sumušimą, sąnarinės lūpos plyšimą, specialisto išvadoje konstatuota, kad dešiniąja ranka P. J. galėjo atlikti įvairius judesius, taip pat dešiniąja ranka galėjo suduoti smūgius kumščiais, todėl byloje esantys medicininiai dokumentai ir specialisto išvada paneigia kaltinamojo parodymus, kad dėl patirtos traumos jis neturėjo fizinės galimybės įvykdyti jam inkrimuojamą nusikalstamą veiką. Visi aptarti duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad P. J. padarė nusikalstamą veiką – panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas P. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimą kaltinamajam skiriant BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, savo dydžiu artimesnę šios bausmės minimumui.

P. J. laikino sulaikymo nuo 2015-05-31 0.30 val. iki 2015-06-01 15.08 val. (I t., b. l. 106-107, 123-124) klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš P. J. nukentėjusiajam M. Z. (I t., b. l. 28). Šioje byloje konstatuota, kad P. J. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo padarytas M. Z. sveikatos sužalojimas – nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl dėl šios veikos padarymo nukentėjęs asmuo turi teisę į žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl tokio pobūdžio nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Šiuo metu nukentėjusysis toliau vykdo savo profesines pareigas, nukentėjusysis pripažino, kad dėl P. J. jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos jo darbas iš esmės nebuvo sutrikdytas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas netrukdė nukentėjusiajam toliau vykdyti darbines funkcijas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sužalojimas - nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą, t. y. skruosto sritis buvo patinusi, skausminga, tačiau tai nesutrukdė toliau atlikti tarnybines funkcijas. Nustatydamas nukentėjusiajam M. Z. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (nusikaltimas nukreiptas į normalią valstybės tarnautojų veiklą), nusikalstamos veikos pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam M. Z. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 150 eurų suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei kaltinamojo elgesio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, bei jam paskirti bausmę - 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. gegužės 31 d. 0.30 val. iki 2015 m. birželio 1 d. 15.08 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę P. J. nustatyti – 16 MGL (602,56 eurų - šešių šimtų dviejų eurų 56 centų) dydžio baudą.

Įpareigoti P. J. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš P. J. 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. Z..

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.