Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjo J. K. atstovui L. J., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis vilkas“ dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" (toliau - MPB GV) vado plk. V. T. 2011-06-01 įsakymą Nr. P-139 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo eil. J. K.“ (toliau - Įsakymas); 2) Lietuvos kariuomenės (toliau - Kariuomenė) laikinojo Sausumos pajėgų (toliau - SP) štabo viršininko plk. ltn. R. V. 2011-08-01 sprendimą Nr. S-554 „Dėl informacijos pateikimo"; 3) Kariuomenės vado 2011-10-06 sprendimą Nr. KV8-324 „Dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. skundo"; 4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau - Ministerija) kanclerio L. B. 2011-11-22 sprendimą Nr. 12-01-1730 „Dėl skundo, Jūsų vardu pateikto krašto apsaugos ministrui". Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2011-04-15, apie 21.40 val., Jonavoje, ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, vairuojant nuosavą automobilį, jis buvo sustabdytas kelių policijos pareigūnų. Buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. Su policijos pareigūnais pareiškėjas bendravo mandagiai, tarnybiniu pažymėjimu ar tarnybine padėtimi nebandė naudotis, informacija apie įvykį į masinės informacijos priemones nepateko. Pareiškėjas iš karto apie incidentą pranešė tiesioginiam vadui. Už vairavimą neblaiviam Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-05-02 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 dalį paskyrė jam administracinę nuobaudą - 1000 Lt piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Dėl kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos (toliau - KAS) institucijų diskreditavimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareiškėjas pateikė paaiškinimą ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas ltn. S. I. neįžvelgė pareiškėjo veikoje kario vardo pažeminimo ar KAS institucijų diskreditavimo fakto ir buvo nusprendęs siūlyti vadui, skyrusiam atlikti tarnybinį patikrinimą, nutraukti tarnybinį patikrinimą (Kariuomenės drausmės statuto (toliau - Statutas) 26 str. 7 d. 4 p. ir 27 str. 2 d. 3 p.), bet MPB GV teisininkas E. A., pažeisdamas Statuto reikalavimus, pradėjo kištis į tarnybinio patikrinimo eigą ir nurodinėti tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui, kokios turi būti išvados. Tai patvirtina tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko ltn. S. I. susirašinėjimo elektroniniu paštu su VŠĮ „Karių teisių gynimo centras" generaliniu direktoriumi L. J. ir kpt. E. A. ataskaita.

Kariuomenės vado 2011-10-06 sprendime Nr. KV8-324 nurodyta, kad kpt. E. A. nesikišo į tarnybinio patikrinimo eigą, o vykdė savo pareigas pagal ministro įsakymą. Pareiškėjo manymu, būtina vadovautis Statutu, kuris yra įstatymas, o ne ministro įsakymu. Statute nėra numatyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas išvadą privalo derinti su teisininku, tad poįstatyminiu aktu negalima pakeisti įstatymo reikalavimų ar sukurti naujas teisines normas. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad nei vienas teisininkas neturi teisės ir negali kištis į tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmus, o tarnybinio patikrinimo rezultatus vertina tik vadas, skyręs tarnybinį patikrinimą (Statuto 27 str.). Kadangi E. A. kišosi į tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmus, darė jam spaudimą dėl to, kokia išvada turi būti surašyta, ribojo jo veiksmus ir laisvą apsisprendimą, todėl Išvada negali būti pripažinta teisėta, objektyvia ir teisinga.

Pareiškėjo manymu, Kariuomenės vadas nėra tinkamai informuotas apie tarnybinio patikrinimo eigą, o tai sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Paaiškina, kad teisę kontroliuoti tarnybinį patikrinimą turėjo tik vadas, skyręs tarnybinį patikrinimą ir Ministerijos generalinis inspektorius (Statuto 29 str. 1 ir 2 d.). Be to, pareiškėjas yra nubaustas du kartus už tą patį, nors tai draudžia daryti Konstitucijos 31 str. 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 7-jo protokolo 4 straipsnis. Nors antrą kartą jis nubaustas ne už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, o už kario vardo pažeminimą arba KAS institucijų diskreditavimą, bet tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kario vardo pažeminimas arba KAS institucijų diskreditavimas negali būti pripažįstamas vien tik už tai, kad būdamas neuniformuotas, ne tarnybos metu, būdamas neblaivus pareiškėjas vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pareiškėjo manymu, jo veiksmuose negalima įžvelgti kario vardo pažeminimo arba KAS institucijų diskreditavimo, tam jis turėtų būti atlikęs atitinkamus veiksmus tokius kaip triukšmavimas, šūkavimai, keikimasis, nepaklusimas policijos pareigūnams, grasinimai atleisti juos iš darbo, mojavimas savo tarnybiniu pažymėjimu ir t.t. Bet, pareiškėjo teigimu, nieko panašaus nebuvo, jo elgesys buvo korektiškas ir mandagus ir jei jis pats nebūtų pranešęs savo tiesioginiam vadui apie tai, kad buvo sulaikytas neblaivus, ko gero, niekas nebūtų sužinojęs apie šį įvykį. Pareiškėjo manymu, nėra jokio skirtumo, kad administracine bauda jis buvo nubaustas teismo, o drausmine nuobauda - vado. Tas pats veiksmas - vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam – Statute yra pervadintas į kario vardo pažeminimą.

Lietuva jau yra pralaimėjusi panašią bylą Europos žmogaus teisių teisme (toliau - EŽTT), kai karys buvo du kartus nubaustas už tą patį nusižengimą, t.y. už eismo įvykio sukėlimą, neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Už tai jam policijos pareigūnai pagal ATPK skyrė administracinę nuobaudą, o KASP vadas kariui skyrė dar ir 10 parų areštą. Pareiškėjo manymu, jo situacija yra panaši. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai, bet išvada skirti jam drausminę nuobaudą buvo suformuota E. A. atliekant neteisėtus veiksmus tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko atžvilgiu, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas nubausti pareiškėją vadovaujantis ne faktais ir įrodymais, o nuostata, kad jis turi būti nubaustas. Pareiškėjo manymu, drausmės pažeidimo jis nepadarė, kario vardo nepažemino, KAS institucijų nediskreditavo, tad drausminė nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai.

Pagal Statuto 61 straipsnį turėjo būti priimtas raštiškas vado įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo (Statuto 20 str. l d.), pareiškėjas turėjo būti supažindintas su šiuo įsakymu ir turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.); karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalėjo išaiškinti jam jo teises ir pareigas (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.). Tad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis Statuto 22 straipsnyje. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas privalo supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo medžiaga, to nepadarius, yra pažeidžiamos kario teisės, nustatytos Statuto 22 str. 1 d. 3 punkte. Kariuomenės vadas 2011-10-06 sprendime Nr. KV8-324 nurodė, kad karys turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, bet karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, neturi pareigos supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo išvada. Tokiu atveju kario teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada yra nieko neverta. 2011-08-01 sprendime Nr. S-554 nurodytą pasiūlymą susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga Kariuomenės SP vadovybės štabe pareiškėjas vertina kaip pasityčiojimą, biurokratizmą, nepagarbą kariui, nes vadai puikiai žino, kad kariai neturi laisvo laiko važinėti į Vilnių susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Todėl, pareiškėjo teigimu, nesupažindinus jo su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neįteikiant medžiagos kopijos, buvo pažeista ne tik jo teisė žinoti skundo atmetimo motyvus, bet ir nevykdoma Seimo kontrolieriaus 2009-03-09 sprendimo Nr. 4D-2008/1-1584 dalis, įpareigojanti pateikti kariui tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją. Kariuomenės vadas dėl šio argumento 2011-10-06 sprendime Nr. KV8-324 nieko nepasakė, tad šis sprendimas yra neobjektyvus, neišsamus.

Kadangi pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neturėjo teisės pateikti įrodymus, paaiškinimus ir t.t, todėl negali nurodyti nei motyvų, nei argumentų, kodėl buvo atmestas jo skundas, tai laiko grubiu jo teisių pažeidimu. Akivaizdus karininkų, grubiai pažeidusių Statuto nuostatas, toleravimas aiškiai parodo dvigubų standartų taikymą kariuomenėje (b.l.1-5).

Atsakovė MPB GV atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Statuto normas dėl tyrimo atlikimo, taip pat netinkamai suvokia teisininko teiktų konsultacijų tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui prasmę, laikydamas tai kišimusi į tarnybinį patikrinimą. Pagal Statuto 20 str. 1 dalį tiriant įvairias drausmės pažeidimų veikas, karininkas gali neturėti specifinių žinių, todėl tiek Statutas, tiek kiti teisės aktai numato galimybę pasitelkti tarnybiniame tyrime įvairių sričių specialistus tam, kad įvykdyti Statuto reikalavimus tarnybinį patikrinimą atlikti tinkamai, išsamiai. Siekiant šių tikslų, Krašto apsaugos ministro 2004-02-09 įsakymu Nr. V-110 patvirtintame Teikimų skirti drausmines nuobaudas derinimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas) numatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada turi būti suderinta su teisininku. Toks derinimas neiškreipia tarnybinio patikrinimo proceso, o padeda užtikrinti, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas tinkamai kvalifikavo įtariamojo drausmės pažeidimo padarymu veiką ir nepažeidė drausmės pažeidimo įvykio dalyvių teisių ir teisėtų interesų, o taip pat nepasiūlė patraukti drausminėn atsakomybėn kario, nepadariusio drausmės pažeidimo. Vadovaujantis Statuto 27 str. 1 dalimi, tarnybinį patikrinimą įvertina vadas (viršininkas), vadovaudamasis visapusišku ir nuodugniu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone. Išvadą patvirtino tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas, kas reiškia, jog jis sutiko su Išvadoje pateikta kario veikos kvalifikacija, tad E. A. teisinė konsultacija buvo suteikta tinkamai. Be to, Išvada Kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus specialistui vizuoti privalo būti perduota ir vadovaujantis Kariuomenės vado 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamente tvarkos aprašo (toliau - Vizavimo aprašas) 5.2 punkto nuostatomis. Todėl nepagrįsti ir atmestini visi pareiškėjo argumentai dėl neteisėto tarnybinio patikrinimo „įtakojimo", kadangi teisininkas tyrimo metu pateikė tik konsultaciją, kaip turėtų būti vertinama konkretaus kario padaryta veika.

Tyrimo medžiagoje yra net trys (2011-05-12, 2011-05-24 ir 2011-07-21) pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose jis savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su savo teisėmis numatytomis Statuto 22 straipsnyje, todėl šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti bei atmestini.

Pareiškėjas netinkamai aiškina Konstitucijos 31 str. 5 dalies nuostatas, kadangi ši norma nedraudžia asmens veiksmų įverti pagal kelių teisės šakų normas, be to, dažna situacija, kai asmuo, padarydamas teisės pažeidimą, pažeidžia kelių teisės šakų saugomus gėrius, todėl ir atsakomybė tokiam asmeniui gali būti taikoma pagal kelių teisės šakų normas, išskyrus atvejus, kai įstatymai įsakmiai nurodo, jog šiuo atveju taikoma tik viena atsakomybės rūšis (pvz., sunkesnė atsakomybės forma apima lengvesnę: Statuto 70 str., 73 str. 1 d., 74 str. ir pan.). Tokiu būdu asmeniui gali būti pritaikyta drausminė/tarnybinė ir baudžiamoji, drausminė/tarnybinė ir administracinė, su visomis minėtomis teisinės atsakomybės formomis asmeniui taip pat gali būti pritaikyta ir civilinė atsakomybė. Teisės mokslo doktrina bei teismų praktika taip pat pripažįsta, kad tik baudžiamoji ir administracinė atsakomybės formos negali būti taikomos kartu, tačiau šioje byloje toks atvejis ir nenagrinėjamas. Todėl nepagrįsti ir atmestini visi skundo argumentai dėl to, kad pareiškėjas buvo du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą, kadangi pareiškėją Jonavos rajono apylinkės teismas nubaudė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo nubaustas už drausmės pažeidimo, numatyto Statuto 68 str. 1 dalyje (dabartinės galiojančios redakcijos 69 str.), padarymą.

Pareiškėjas taip pat mano, kad jo veiksmuose nėra Statuto numatyto pažeidimo sudėties. Atsakovė paaiškina, kad Statute nėra išaiškinimo, jog tik pareiškėjo nurodyti veiksmai sudaro kario vardo pažeminimo drausmės pažeidimo sudėtį. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) 21 straipsnis numato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės santykių. KASOKTĮ 23 str. 2 dalyje yra pateiktas kario priesaikos tekstas, iš kurio matyti, kad asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus, būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Taigi įstatymas kariams kelia aukštesnius reikalavimus ir iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenės narių tarpe. Todėl tokie veiksmai, kai karys didesnio pavojaus šaltinį valdo būdamas neblaivus, neatitinka kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, gali kilti klausimas, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) karys ryžtasi valdyti neblaivus, tai jis gali ir kitus didesnio pavojaus šaltinius (ginklus, sprogmenis ir pan.) paimti į rankas būdamas neblaivus. Todėl atsakovė daro išvadą, kad visi kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, o darant teisės pažeidimą keliamas pavojus asmenų gyvybei ir sveikatai (didesnio pavojaus šaltinio valdymas būnant neblaiviu tokį pavojų kelia) turėtų būti vertinami, kaip žeminantys kario vardą, taip pat diskredituojantys KAS institucijas visuomenėje. Analizuojamos Statuto normos paskirtis yra saugoti karo tarnybos ir KAS institucijų autoritetą, stiprinant teigiamą visuomenės požiūrį į karius, kaip valstybės ir piliečių gynėjus, todėl tokie kario veiksmai, kai karys tyčia padaro teisės pažeidimą, tuo pačiu keliantį pavojų visuomenės narių gyvybei ir sveikatai, neatitinka šios normos tikslo ir sudaro atskirą drausmės pažeidimo turinį (b.l.158-160).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu prašo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Ministerija dėl pareiškėjo jokių teisės aktų nepriėmė, atitinkamai, jo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Ministerijoje 2011 m. lapkričio mėn. buvo gautas J. K. vardu parašytas skundas dėl Įsakymo, 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. S-554, 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. KV8-324 panaikinimo. Skundas buvo paduotas remiantis Statutu, tačiau J. K. nebuvo pasirašytas. Atsižvelgiant į Statuto 57 str., 62 str. 1 dalį, 59, 60 str., 57 str. 2 dalį, pareiškėjo skundas, paduotas ne paties pareiškėjo, o jo vardu, nebuvo tiriamas, kaip neatitinkantis Statuto 57 str. 2 dalies reikalavimų ir joks sprendimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, dėl šio skundo priimtas nebuvo. Ministerijos kancleris 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 12-1-1730, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, tik informavo J. K., kad Ministerijoje yra gautas jo vardu surašytas ir jo nepasirašytas skundas dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, išaiškino Statuto nustatytą skundų padavimo tvarką. Taigi Ministerijos 2011 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 12-1-1730 negali būti laikomas individualiu teisės aktu (administraciniu aktu), sukeliančiu pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, todėl negali būti ir naikinamas. Pareiškėjas neskundžia Ministerijos atsisakymo nagrinėti jo vardu pateikto skundo ir nereikalauja įpareigoti Ministeriją šį skundą ištirti.

Ministerijos manymu, skundžiami aktai yra pagrįsti, todėl negali būti naikinami. Pareiškėjo argumentas, kad už tą patį pažeidimą jis buvo nubaustas du kartus, yra nepagrįstas. Drausminė nuobauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Statuto 68 str. 1 dalimi. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo skirta 1000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 1 metus. Taigi šiuo atveju pareiškėjo veikoje buvo idealioji dviejų teisės pažeidimų sutaptis. Tačiau šie pažeidimai kaip savarankiški yra numatyti tiek ATPK, tiek Statute. Teisės normos nenumato galimybės taikytinų nuobaudų apibendrinti. Vertinant pareiškėjo veiksmus, buvo pagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota teismine praktika, pagal kurią „vardo pažeminimo", „institucijos diskreditavimo" sąvokos aiškinamos taip: „geras vardas" - tai visuomenės pripažįstama asmens pagarba už nuopelnus, šlovę. Tai teigiamas socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį. Tai nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas - visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami. Juridinio asmens geras vardas reiškia teigiamą juridinio asmens vertinimą visuomenėje (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr.1); „Pažeminti" reiškia sumenkinti, paniekinti. Žeminti garbę reiškia menkinti asmens gerą vardą visuomenėje. Vertinant, ar asmuo pažemino vardą, būtina vadovautis ne asmens subjektyvia nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi būti teisės normos, kurios daugeliu atvejų ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingą bei skatina visuomenei naudingą elgesį. Tačiau teisės normos negali numatyti visų asmens elgesio atvejų, visapusiškai reguliuoti ir vertinti jo veiklą. Tokį reguliavimą atlieka moralės, paprotinės normos. Jos atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, požiūrį į gėrį, blogį, daro įtaką asmens elgesiui (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1; LVAT nutartys Nr. A-8-281/2007; Nr. A-62-2135/2011). Akivaizdus institucijos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo ja griovimas arba jos kompromitavimas taip pat yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais - ko visuomenė tikisi iš pareigūnų, institucijos (LVAT nutartys Nr. A-62-2135/2011, A-438-1561/2008, Nr. A-662-252/2011).

Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Kario elgesys, kai padaromas pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, pagrįstai laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Todėl tokie veiksmai - vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam, - vertintini kaip akivaizdžiai žeminantys kario vardą ir diskredituojantys KAS institucijas.

Tam, kad geras kario vardas būtų pažemintas ir būtų diskredituota KAS institucija, būtina, kad toks elgesys taptų žinomas. Tai, kad karinio vieneto vadas gavo informaciją apie pareiškėjo padarytos veikos įvertinimą (teismo nutarimą skirti baudą), reiškia, kad pareiškėjo veika tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija - diskredituota. Tai reiškia, kad žinios apie asmens priešingą teisei elgesį tapo visuotinai prieinamos, taip pat žinomos su baudžiamąja ar administracine byla tiesiogiai susijusiems asmenims (adm. byla Nr. I-2139-789/2009, Nr. A-62-2135/2011). Todėl, vertinant veiką nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo paviešintas, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui (kariui) atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas (karys) turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas (LVAT nutartys Nr. A-1433-231/2008, Nr. A-756-236/2010), juolab Statuto 68 straipsnis drausmės pažeidimu taip laiko ir kario veiką, padarytą ne tarnybos metu.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog MPB GV priskirtas Kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresn. specialistas E. A. neteisėtai kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą ir nurodinėjo tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui, kokios turi būti tyrimo išvados. Aprašo 4 punktas numato, kad karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, visą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su tarnybinio patikrinimo išvada suderina su teisininku. Toks reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti, kad tyrimai būtų pagrįsti įrodymais, o veikos teisingai kvalifikuotos, kvalifikuoto teisininko pastabos, pasiūlymai, teikiant teisinę pagalbą, negali būti laikoma kišimusi į tarnybinį tyrimą arba spaudimu tyrimą atliekančiam asmeniui. Pagal Statuto nuostatas tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo tyrimą atlieka ir atitinkamus sprendimus priima savarankiškai (b.l.42-45).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kariuomenė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsakovo MPB GV atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškina, kad LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartą pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės valstybei, pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius, santykių (2009-09-28 LVAT nutartis Nr. A-146-1033/2009; 2010-05-28 LVAT nutartis Nr. A-146-709/2010; 2011-09-22 Nr. A-261-3200/2011 ir kt.). Kario veikla, kaip ir KAS institucijų veikla, negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia, todėl kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų, o ypatingai tokių grubių teisės pažeidimų, kaip vairavimas neblaiviais (LVAT daugelyje savo nutarčių yra pripažinęs, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviu yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų), kadangi tai žemina kario vardą ir menkina visos KAS autoritetą visuomenės akyse, kas reiškia, jog pareiškėjo veika, skiriant jam drausminę nuobaudą už kario vardo pažeminimą buvo įvertinta tinkamai pritaikius teisės normas, pagrindų naikinti skundžiamus sprendimus nėra (b.l.30-33).

Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog Ministerija argumentuodama, jog skundas turi būti pasirašytas paties kario, be pagrindo remiasi Statuto 57-58 straipsnių redakcija, kuri įsigaliojo 2011-11-26 dieną, t.y., ginčui ji negalėjo būti taikoma. Tad skundas neprivalėjo būti pasirašytas paties K., jį pasirašė atstovas pagal atstovavimo sutartį. Be to, jeigu buvo vadovaujamasi nauja redakcija – turėjo būti leidžiama pašalinti skundo trūkumus. Teismui pateikti įrodymai, kad A. darė spaudimą pareigūnui, atlikusiam tarnybinį patikrinimą, o išvada surašyta poveikio įtakoje. Kariuomenėje taikomi dvigubi atsakomybės standartai, priklausomai nuo to, kokio rango karininkas padaro pažeidimą. Atstovas pateikė įrodymų, jog už grubesnį kariuomenės diskreditavimą Kucharevas buvo nubaustas simboliškai tik dėl to, kad jis yra pulkininkas leitenantas.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog pagal Konstituciją negalima asmens bausti už nusikaltimą, gi K. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, dėl tokių atvejų yra labai daug teismų praktikos. Atvejis su K. niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla. K. paskirta nuobauda adekvati pažeidimui, pareigūnai už vairavimą neblaivaus neretai atleidžiami iš tarnybos.

Lietuvos kariuomenės atstovas skundą prašė atmesti. Paaiškino, jog pareiškėjo skundo Drausmės statuto nustatyta tvarka jie netyrė, 2011-11-22 atsakymas atitinka seną Statuto 57 str. 2 dalies redakciją, naujos redakcijos 57 straipsnis iš viso neturi dalių. Paskirtoji nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, jos švelninti pagrindo nėra. Dėl A. kišimosi į tyrimą – pats atstovas dalyvavo susirašinėjime ir darė spaudimą Ignatjevui.

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. K. buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad jis 2011-04-15, apie 21.45 val., Jonavos mieste, Žeimių gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,27 promilės). Tuo jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje (b.l.81).

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-05-02 priėmė nutarimą pripažinti J. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje, ir jį už tai nubausti 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams (b.l.81).

MPB GV Kunigaikščio Vaidoto Tiesioginės paramos logistikos bataliono (toliau – KVTPLB) Remonto kuopos (toliau - RK) vadas kpt. J. A. 2011-04-18 tarnybiniu pranešimu (registracijos Nr. PTP-98) informavo MPB GV KVTPLB vadą plk. ltn. S. M., kad J. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis automobilį (b.l.82).

Atsižvelgęs į tarnybinį pranešimą ir vadovaudamasis Statuto 28 str. 1 dalimi, MPB GV KVTPLB vadas 2011-04-26 įsakymu Nr. D-29 pavedė Štabo ir aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio vadui ltn. S. I. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl J. K. drausmės pažeidimo ir įsakė S. I. tarnybinio patikrinimo išvadą, suderinus su MPB GV teisininku, pateikti jam tvirtinti iki 2011-05-26, 15.00 val. (b.l.102).

J. K. 2011-05-12 paaiškino, kad įvykis įvyko ne tarnybos metu - 2011-04-15, apie 21.00 val. Jis jau buvo nubaustas pagal ATPK nuostatas, todėl antrą kartą už tą patį nusižengimą jo bausti negalima (b.l.107).

J. K. 2011-05-24 papildomai paaiškino, kad 2011-04-15 dienos įvykis įvyko ne tarnybos metu. Jis važiavo savo automobiliu, uniformos nedėvėjo, tarnybine padėtimi nesinaudojo, su pareigūnais bendravo mandagiai. Informacija apie įvykį į masinės informacijos ir žiniasklaidos tinklą nepateko, todėl kario vardo nepažemino. Po įvykio iškart apie jį pranešė tiesioginiam vadui - A. R.. Teismo nuosprendžio neskundė, o dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b.l.106).

Vadovaudamasis MPB GV KVTPLB vado 2011-04-26 įsakymu Nr. D-29, S. I. atliko tarnybinį patikrinimą ir 2011-05-26 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TA-23, kuria inter alia nustatė, kad tokia kario veika, kai jis neblaivus vairuoja transporto priemonę, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kadangi transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių didelę tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, todėl darytina išvada, kad J. K. šia pavojinga veika akivaizdžiai pažemino kario vardą bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijas, todėl padarė šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 68 str. 1 dalyje. Išvada pasiūlyta: 1) J. K. už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 68 str. 1 dalyje, skirti drausminę nuobaudą - tarnybinio atlyginimo sumažinimą trims mėnesiams po 30 proc.; 2) tarnybinį patikrinimą baigti (b.l.78-79).

Laikinasis Kunigaikščio Vaidoto TPLB vadas mjr. V. A. patvirtino 2011-05-26 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TA-23 b.l.78).

J. K. su Išvada susipažino 2011-05-26 ir raštu nurodė, kad su Išvada nesutinka, kadangi patikrinimą atlikęs karininkas jo nubausti nenorėjo, bet buvo spaudžiamas teisininko. Paprašė tyrimą atlikusį karininką pakeisti kitu, o tarnybinio patikrinimo eigą derinti su kito padalinio teisininku (b.l.79).

Atsižvelgęs į Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado 2011-05-26 raštą Nr. IS-302 ir 2011-05-26 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-23, MPB GV vadas 2011-06-01 įsakymu Nr. P-139 skyrė J. K. drausminę nuobaudą – 30 proc. tarnybinio atlyginimo sumažinimą 3 mėnesių laikotarpiui (b.l.88). J. K. savo parašu patvirtino, kad su minėtu įsakymu susipažino (b.l.88).

J. K. Įsakymą apskundė SP vadui, nurodydamas, kad MPB GV teisininkas E. A. kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą ir nurodinėjo tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui, kokios turi būti išvados. Be to, jis yra nubaustas du kartus už tą patį (b.l.62-63).

Kariuomenės SP vadas 2011-07-18 priėmė įsakymą Nr. V-350 SP vadovybės štabo G1 Rezervo skyriaus viršininkui mjr. G. Č. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl J. K. 2011-06-29 skunde išdėstytų aplinkybių ir tarnybinio patikrinimo išvadą pateikti tvirtinti Statute nustatytais terminais (b.l. 56).

Ltn. S. I. 2011-07-21 paaiškino, kad viso tyrimo eigoje Išvada buvo derinama su MPB GV teisininku E. A., o galutinę Išvadą tvirtino ir derino MPB GV vyresnysis teisės specialistas D. B.. Nurodė, kad jam nebuvo daromas spaudimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, išvadas formulavo jis pats. Tyrimo metu jis nesikreipė į kitas ne KAS institucijas konsultuotis ar pagalbos dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Tyrimu domėjosi pats J. K., teigė, kad aktyviai konsultuojasi su karių teisių atstovu L. J.. Kartą, kai S. I. apklausinėjo J. K., jam kažkas paskambino ir J. K. perdave S. I. ragelį, sakydamas, kad su juo nori pasikalbėti advokatas J. L. J. aiškino I., kad negalima bausti antrą kartą už tą patį. S. I. paklausus, ką jis turėtų daryti, L. J. patarė nutraukti tyrimą. Vėliau S. I. el. paštu susirašė su L. J., klausdamas, ar tikrai karys baudžiamas už tą patį pažeidimą ir gavo teigiamą atsakymą. Tačiau tyrimo eigoje, nagrinėdamas reikiamus teisės aktus, S. I. padarė išvadą, kad J. K. padarė drausmės pažeidimą. Kiek pamena, tyrimo medžiagos niekam neplatino ir kopijų neperdavė (b.l.119-120).

J. K. 2011-07-21 pateikė paaiškinimą SP vadovybės štabo G1 rezervo skyriaus viršininkui mjr. G. Č., kuriame savo parašu patvirtino, kad jam išaiškintos Statuto 22 straipsnyje numatytos teisės. J. K. paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas S. I. nenustatė, kad pareiškėjas diskreditavo kario vardą, ir pasiūlė nutraukti tarnybinį patikrinimą. Jis matė S. I. parašytą išvadą su pasiūlymu nutraukti tyrimą, bet teisininkas E. A. nesutiko nutraukti tyrimą ir rašė, kad reikia bausti. J. K. tai matė popieriaus lape ir elektroninėje susirašinėjimo versijoje. Pats S. I. jam asakė, kad teisininkas neleidžia nutraukti tyrimą. Tai J. K. suprato ir iš S. I. telefoninių pokalbių su teisininku. S. I. teisininkui aiškindavo, kad nori nutraukti tyrimą, o ne bausti J. K.. E. A. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, kai jam siūlė nutraukti tyrimą, jis kelis kartus vis tiek rašė, kad reikia bausti. Be to, S. I. siuntė siūlymą skirti 1 mėn. 10 proc. dydžio nuobaudą. Bet teisininkas nesutiko, siūlė 2 mėn. po 20 proc. dydžio nuobaudą. S. I. apie tai J. K. pranešdavo įvairiai – mobiliu telefonu arba išsikviesdavo į kabinetą. E. A. kišosi į tarnybinio tyrimo išvados surašymą ir neleido nutraukti tyrimo. S. I. kartais šnekėdavo su karių teisių atstovu (b.l.113-114).

Kariuomenės Teisės departamento specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresnysis specialistas kpt. E. A. 2011-07-20 paaiškino, kad jo, kaip vyresniojo specialisto, viena iš pareiginių funkcijų yra teikti teisinio pobūdžio konsultacijas MPB GV priklausančių padalinių kariams. Labai dažnai tenka konsultuoti karininkus, kurie atlieka tarnybinius patikrinimus. Be to, vadovaujantis Kariuomenės vado 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-179 „Dėl teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės vado sekretoriato Lietuvos kariuomenės Teisės departamente tvarkos aprašo patvirtinimo" 5.2. punktu, jam, kaip specialistui, privalu derinti įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo projektus bei tarnybinių patikrinimų išvadas. Pagal šį įsakymą, visi MPB GV ir jos padaliniuose atliekami tarnybiniai patikrinimai bei jų išvados yra derinamos su E. A. arba vyresniuoju specialistu kpt. D. B.. Visais atvejais, derinant tarnybinio patikrinimo išvadas, pirmiausia, patikrinama, ar yra nustatytos visos drausmės pažeidimo aplinkybės, ar surinkti visi įrodymai patvirtinantys arba paneigiantys, kad buvo padarytas drausmės pažeidimas, ar apklausti visi įvykio dalyviai, ar tarnybinis patikrinimas atliktas pilnai ir visapusiškai ir t.t. Taip pat įvertinami išvadoje išdėstyti įrodymai bei argumentai, kuriais karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, daro išvadas. Jeigu derinant tarnybinio patikrinimo išvadą matyti, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, neapklausti visi drausmės pažeidimo įvykio dalyviai, nesurinkti visi įrodymai arba tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nesilaikant drausmės statuto reikalavimų, karininkui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, pateikiamos atitinkamos pastabos, ką jis tarnybinio patikrinimo medžiagoje turėtų padaryti, kokius papildomus įrodymus reikėtų surinkti, ką reikėtų papildomai apklausti ir t.t. Tačiau niekada niekam joks spaudimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo eigos nebuvo daromas, niekada niekam nebuvo nurodyta, kokio dydžio ir kokią drausminę nuobaudą (jeigu padarytas drausmės pažeidimas) reikia skirti, kadangi tai vado - paskyrusio tarnybinį patikrinimą kompetencija. 2011 m. gegužės mėn. pradžioje ar viduryje pas jį į kabinetą užėjo ltn. S. I. ir pasakė, kad atlieka tarnybinį patikrinimą dėl J. K. veikos. S. I. iš karto pasakė, kad tarnybinio patikrinimo atlikti visiškai nereikia, kadangi karys jau yra nubaustas, ir kad jam visiškai neaišku, kokiu tikslu kario atžvilgiu turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Taip pat jis E. A. klausė, kokia linkme ir dėl ko atlikti tarnybinį patikrinimą, jeigu karys jau nubaustas. E. A. S. I. paaiškino, kad prie tarnybinio patikrinimo medžiagos reikia pridėti teismo nutarimą, kuriuo J. K. buvo nubaustas administracine nuobauda, bei kad tarnybinį patikrinimą reikia atlikti atsižvelgiant į ministrės 2010 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. V-700 „Dėl krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovų veiksmų, gavus informaciją apie kario padarytą administracinį teisės pažeidimą, nusikalstamą veiką ar įtarimus nusikalstama veika, tvarkos aprašo patvirtinimo". Taip pat pasakė, kad S. I. tarnybinio patikrinimo metu turi įvertinti, ar J. K. nepažemino kario vardo ir ar nediskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijų. Be to, patarė išsistudijuoti Ministerijos Teisės departamento išaiškinimą dėl ministrės įsakymo Nr. V-700 taikymo. Po kiek laiko S. I. dar kartą kreipėsi (kiek pamena, telefonu) į jį ir klausinėjo, kuria linkme jam reikia atlikti tarnybinį patikrinimą, aiškino, kad negalima kario už tą patį bausti du kartus. E. A. jam dar kartą pasakė, kad jis turi tirti, ar karys nepažemino kario vardo ir ar nediskreditavo KAS institucijų, ir kad administracinio teisės pažeidimo jis netiria, nes tai jau atliko civilinė policija ir įvertinimą padarė teismas. Jam susidarė įspūdis, kad S. I. visiškai nelinkęs bausti J. K.. Dar kartą iš S. I. dėl šio tyrimo jis buvo gavęs elektroninę žinutę, kurioje karininkas rašė apie konstitucinių teisių pažeidimus, apie tai, kad už tą patį bausti du kartus negalima ir panašiai. E. A. jam parašė, kad karys nėra baudžiamas už tą patį du kartus, kad S. I. paprasčiausiai turi įvertinti, ar J. K., padarydamas administracinį teisės pažeidimą, nepadarė drausmės pažeidimo, t.y. ar nepažemino kario vardo ir ar nediskreditavo KAS institucijų. Po kurio laiko S. I. paprašė E. A., kad jis jam pateiktų tarnybinio patikrinimo išvados, susijusios su kario vardo pažeminimu, pavyzdį. E. A. jam tokį pavyzdį pateikė. Prieš pat tarnybinio patikrinimo termino pabaigą E. A. buvo pateikta derinimui tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje eil. J. K. buvo siūloma skirti drausminę nuobaudą už kario vardo pažeminimą ir KAS institucijų diskreditavimą. Kokio dydžio nuobauda siūlyta, E. A. dabar nepamena. Atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, įvertinęs bei išanalizavęs krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. V-700 ir Ministerijos Teisės departamento išaiškinimą dėl ministrės įsakymo Nr. V-700 taikymo, E. A. S. I. surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą suderino. E. A. patvirtino, kad joks spaudimas, jokie nurodymai kaip turėtų būti formuluojama tarnybinio patikrinimo išvada ltn. S. I. ir kitiems kariams nebuvo daroma, taip pat jokios įtakos tarnybinio patikrinimo eigai jis nedarė, išskyrus tai, kad S. I. buvo paaiškinta, kad tarnybinio patikrinimo metu jis turi įvertinti J. K. veiksmus dėl kario vardo pažeminimo ar KAS institucijų diskreditavimo (b.l.121-123).

SP vadovybės štabo G1 Rezervo skyriaus viršininkas mjr. G. Č., atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl J. K. 2011-06-29 skunde išdėstytų aplinkybių, 2011-07-29 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-8, kurioje, įvertinęs E. A., S. I. ir J. K. parodymus, konstatavo, kad J. K. matė tarpinius tyrimo variantus (tai savo paaiškinime patvirtina ir S. I.), todėl tikėtina, kad jam susidarė įspūdis, jog nebus nubaustas. Pagal kariuomenės vado 2011 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. V-358 patvirtintų Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresniojo specialisto, priskirto Motorizuotai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas" pareiginių nuostatų 11.2 punktą vyresnysis specialistas teisės aktų nustatyta tvarka vertina ir vizuoja karinio vieneto vadui teikiamų pasirašyti ar vizuoti dokumentų, kuriems būtinas atskiras teisinis įvertinimas, projektus.

Pagal Teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Teisės departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Kariuomenės vado 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-179, 5.2 punktą Krašto apsaugos ministro 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VI10 patvirtinto Teikimų skirti drausmines nuobaudas derinimo tvarkos aprašo 4 punktą E. A., vertindamas surinktą tarnybinio patikrinimo medžiagą ir tarnybinio patikrinimo išvados projektą, teikdamas pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktų dokumentų projektų, vykdė savo pareigas ir tai negali būti vertinama kaip neteisėti karininko veiksmai, o J. K. veiksmai vairuojant transporto priemonę neblaivaus laikytini akivaizdžiai žeminančiais kario vardą ir diskredituojantys KAS institucijas. Tyrimą atliekantis karininkas tinkamai kvalifikavo J. K. veiksmus pagal Statuto 68 str. 1 dalį. Tarnybinio patikrinimo metu faktų, kad E. A. savo neteisėtais veiksmais darė įtaką tarnybinio patikrinimo eigai ar darė spaudimą bei kitais savo veiksmais bandė paveikti tarnybinį patikrinimą atliekantį karininką S. I., nenustatyta. J. K., padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje, savo veiksmais pažeidė ir Statuto 68 straipsnį. Išvada pasiūlyta: 1) nenaikinti Įsakymu J. K. skirtos drausminės nuobaudos - 30 proc. tarnybinio atlyginimo sumažinimo trijų mėnesių laikotarpiui; 2) apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoti eil. J. K. (b.l. 57-60).

2011-07-29 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-8 patvirtino gen. Mjr. J. V. Ž. (b.l.57).

Atsakydamos į J. K. 2011-06-29 skundą, Kariuomenės SP 2011-08-01 raštu Nr. S-554 pranešė J. K., kad J. K. veiksmai Išvadoje kvalifikuoti tinkamai, pagrindo naikinti jam Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą nėra. Nurodė, kad su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga J. K. gali susipažinti Kariuomenės SP vadovybės štabe (Viršuliškių g. 36, Vilniuje) (b.l.55).

Atsakydama į J. K. 2011-08-31 skundą (Kariuomenės kanceliarijoje gautas 2011-09-05 reg. Nr. TPPR-27), Kariuomenė 2011-10-06 rašte Nr. KV8-324 nurodė, kad nėra pagrindo grąžinti tarnybinį patikrinimą papildymui ar pradėti tarnybinį patikrinimą dėl tyrimą atlikusio karininko ar Kariuomenės SP vado veiksmų. J. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunde nurodė, kad nebuvo supažindintas su minėtu įsakymu ir to pasėkoje neturėjo galimybės teikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.), kad tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas neišaiškino J. K. jo teisių ir pareigų (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.), kad dėl netinkamų tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmų jis neturėjo galimybės pasinaudoti teisėmis, numatytomis Statuto 22 straipsnyje, kad J. K. nežino tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nei laipsnio, nei vardo ir pavardės, ir mano, kad už tokius tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimus šis karininkas pats turėtų būti patrauktas drausminėn atsakomybėn. Tačiau visi šie teiginiai yra nepagrįsti, nes tarnybinio patikrinimo, paskirto 2011 m. liepos 18 d., medžiagoje yra J. K. 2011 m. liepos 21 d. rašytas paaiškinimas, adresuotas SP vadovybės štabo GI Rezervo skyriaus viršininkui mjr. G. Č., kuriame jis paaiškino skunde išdėstytas aplinkybes. Šiame paaiškinime J. K. savo parašu patvirtino, kad jam yra išaiškintos visos Statuto 22 straipsnyje numatytos teisės. Kadangi J. K. paaiškinimas adresuotas tarnybinį patikrinimą atliekančiam karininkui, darytina išvada, kad jam buvo žinomas SP vado 2011 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. V-350 turinys. 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunde J. K. taip pat nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas privalo supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo medžiaga, o jei tai nepadaroma, tuo yra pažeidžiamos kario teisės, nustatytos Statuto 22 str. 1 d. 3 punkte. Nors kariams, kurių atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, ir yra numatyta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, Statutas nenustato pareigos tarnybinį patikrinimą atliekančiam karininkui ar tarnybinį patikrinimą paskyrusiam ir išvadą patvirtinusiam vadui karį, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, privalomai supažindinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Apie dėl J. K. pateikto skundo priimtą sprendimą, taip pat apie tai, kur ir kaip jis gali susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, jis buvo tinkamai informuotas SP 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S-554.

Prašydamas panaikinti Įsakymą, J. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunde nurodė, kad už tą patį pažeidimą jis buvo nubaustas du kartus. Toks J. K. teiginys neturi pagrindo, nes drausminė nuobauda jam skirta vadovaujantis Statuto 68 str. 1 dalimi (o ne už administracini teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje). Nepagrįstas yra J. K. teiginys, kad jam paskirta nuobauda turėtų būti panaikinta dėl to, kad E. A. neteisėtai kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą ir nurodinėjo tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui, kokios turi būti tyrimo išvados. E. A. veiksmai atitiko Aprašo 4 punkto reikalavimus. S. I. 2011 m. liepos 21 d. paaiškinime nurodė, kad joks spaudimas tyrimo metu jam nebuvo daromas. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, laikytinas ne tik teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Todėl jo veiksmai vairuojant transporto priemonę būnant neblaiviam pagrįstai buvo įvertinti kaip akivaizdžiai žeminantys karto vardą ir diskredituojantys KAS institucijas. Tokios veikos įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t.y., ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Jau vien tai, kad karinio vieneto vadas gavo informaciją apie kario padarytos veikos įvertinimą, reiškia, kad kario veika jau tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija diskredituota. Vertinant tokias veikas, taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko kariui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Visos šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos Išvadoje bei SP vado patvirtintoje 2011 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-8 (b.l.12-14).

Ministerijoje 2011-11-07 buvo gautas J. K. skundas, kuris nebuvo jo pasirašytas, todėl Ministerija 2011-11-22 raštu Nr. 12-01-17-29 pranešė J. K. atstovui L. J., kad jis nebus tiriamas, kaip neatitinkantis Statuto 57 str. 2 dalies reikalavimų (b.l.90).

Ministerijoje 2011-11-11 buvo gautas J. K. įgalioto atstovo L. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymą, 2011-08-01 sprendimą Nr. S-554, 2011-10-06 sprendimą Nr. KV8-324, nes E. A. kišosi į tarnybinį patikrinimą, darė spaudimą patikrinimą atliekančiam pareigūnui, kokia išvada turi būti surašyta, be to, J. K. buvo nubaustas du kartus už tą patį ir buvo padaryti procedūriniai pažeidimai: turėjo būti raštiškas vado įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo (Statuto 20 str. 1 d.), J. K. turėjo būti supažindintas su šiuo įsakymu ir turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.), karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą privalėjo išaiškinti jam jo teises ir pareigas (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.), jis turėjo teises, numatytas Statuto 22 straipsnyje, bet jomis negalėjo pasinaudoti dėl netinkamų tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmų, J. K. nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neturėjo teisės pateikti įrodymų, paaiškinimų (b.l.91-94).

Į J. K. atstovo 2011-11-11 skundą Ministerija atsakė 2011-11-22 raštu Nr. 12-01-1730, kad, kadangi J. K. vardu parašytame skunde keliami klausimai yra identiški tiems, dėl kurių jau yra atliki tarnybiniai patikrinimai, Ministerija gali įvertinti, ar nuodugniai ir visapusiškai yra ištirtos jo 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunduose išdėstytos faktinės aplinkybės ir ar padarytos tinkamos išvados. J. K. 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunduose nurodė, kad už tą patį pažeidimą jis buvo nubaustas du kartus. Toks jo teiginys nepagrįstas. Drausminė nuobauda jam skirta vadovaujantis Statuto 68 str. 1 dalimi, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje, jam Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo paskirta 1000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę vienerius metus. Šiuo atveju jo veikoje buvo idealioji dviejų teisės pažeidimų sutaptis. Nei ATPK, nei Statuto normos nenumato galimybės jam taikytiną nuobaudą apibendrinti. Vertinant J. K. veiksmus – vairavimą, kai buvo neblaivus, - buvo vadovaujamasi LAT ir LVAT suformuota teismine praktika, todėl J. K. veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip akivaizdžiai žeminantys kario vardą ir diskredituojantys KAS institucijas. Tai, kad karinio vieneto vadas gavo informaciją apie J. K. padarytos veikos įvertinimą (nutarimą skirti baudą), reiškia, kad jo veika tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija - diskredituota. Taip pat ištirtos aplinkybės neva paskirta nuobauda turėtų būti panaikinta dėl E. A. neteisėto kišimosi į tarnybinio patikrinimo eigą. Aprašo 4 punkto reikalavimas yra nustatytas siekiant užtikrinti, kad tyrimai būtų pagrįsti įrodymais, o veikos teisingai kvalifikuotos. E. A. vertino surinktą tarnybinio patikrinimo medžiagą ir tarnybinio patikrinimo išvados projektą ir teikė metodinę pagalbą, taip pat pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktų dokumentų projektų. Jokio spaudimo tyrimo metu jis neturėjo galimybės daryti.

J. K. vardu parašytame skunde pakankamai painiai aprašyti pažeidimai, kurie neva pažeidė jo, kaip proceso šalies, teises. Lieka neaišku, dėl kurio tarnybinio patikrinimo šie argumentai yra nurodyti. Ministerija, susipažinusi su patikrinimų medžiaga, gali konstatuoti, kad 2011 m. gegužės mėn. J. K. buvo supažindintas su įsakymu dėl tarnybinio tyrimo skyrimo ir jam pasirašytinai buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir 2011 m. liepos mėn. jis buvo supažindintas su atitinkamu įsakymu ir jam vėl pasirašytinai buvo išaiškintos jo teisės. Darytina išvada, kad J. K. motyvai dėl jo teisių suvaržymo yra nepagrįsti.

J. K. vardu parašytame skunde taip pat nurodyta, kad jis nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga. Jam buvo sudaryta galimybė su išvada ir medžiaga susipažinti, tačiau jis nepasinaudojo savo teise. Vertindama Kariuomenės vado 2011 m. spalio 6 d. atsakymą Nr. KV8-324 „Dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. skundo", Ministerija konstatavo, kad į visus jo keltus klausimus jame yra atsakyta. Dėl visų J. K. nurodytų aplinkybių jau buvo pareikšta nuomonė ir jos buvo tinkamai įvertintos Išvadoje ir SP vado patvirtintoje 2011 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-8. Todėl Ministerija informavo J. K., kad pripažinti neteisėtu ir panaikinti Įsakymą nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad tarnybinius patikrinimus atlikę kariai pažeidė Statuto nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūras (b.l.15-17).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.

Šioje byloje kilusio ginčo dalykas yra pareiškėjui - Lietuvos kariuomenės kariui - už drausmės pažeidimą paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl pareiškėjo pažeidimo kvalifikavimo kaip akivaizdžiai žeminančio kario vardą ir diskredituojančio KAS institucijas.

Pareiškėjas mano, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra toks, kad jį galima būtų kvalifikuoti kaip akivaizdžiai žeminantį kario vardą ir diskredituojantį KAS institucijas.

Karių drausminės atsakomybės tvarką inter alia reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymu Nr. X-508 patvirtintas Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (redakcija, galiojusi iki 2011-11-26), kurio 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą. Todėl teismui būtina nustatyti, ar pareiškėjas padarė veiką, kuri pagal Statuto reikalavimus gali būti laikoma karių drausmės pažeidimu.

Statuto 31 str. 1 dalyje nustatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) papeikimas; 2) papildomos tarnybos užduotys; 3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos; 4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas; 5) kario laipsnio pažeminimas; 6) atleidimas iš tarnybos. Statuto 35 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas yra drausminė nuobauda, skiriama už drausmės pažeidimą, įspėjanti, kad kario padaryta veika nevisiškai atitinka turimą kario laipsnį ir einamas pareigas.

Minėta, jog pareiškėjui 3 mėnesius 30-čia procentų sumažintas jo tarnybinis atlyginimas.

Statuto 68 str. 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų. Iš cituotos teisės normos darytinos išvados, kad galima kario drausminė atsakomybė (1) už drausmės pažeidimą, padarytą ne tarnybos metu (t.y. už kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama) ir (2) už tokio pobūdžio pažeidimą gali būti paskirtas tarnybinio atlyginimo sumažinimas.

Kokie reikalavimai yra keliami kariui, išdėstyta 1998 m. gegužės 5 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 (KASOKTĮ) 21 str. 1 dalyje: karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. KASOKTĮ 21 str. 2 dalyje (2000-05-09 įstatymo Nr. VIII-1668, 2006-06-08 įstatymo Nr. X-662 redakcija) nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. KASOKTĮ 23 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją ar rezervo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. KASOKTĮ 23 str. 2 dalyje nustatyti šie Lietuvos kario priesaikos tekstai: 1) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu: ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas man patikėtas paslaptis; pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys. Tepadeda man Dievas.“; 2) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu: ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas man patikėtas paslaptis; pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.“ Pareiškėjas tokią priesaiką Lietuvos valstybei yra davęs, ir, teismo nuomone, šiuo atveju jis nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys, t.y. nesilaikė LR įstatymų reikalavimų automobilį vairuoti blaivus, pasielgė priešingai teisei, reiškia, nebuvo pakankamai doras bei garbingas.

Teismas pažymi, kad tokia yra ir gausi teismų praktika analogiškose bylose.

Antai, LVAT dar 2006 m. liepos 3 d. aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (Administracinių teismų praktika, Nr. 9) išaiškino, kad teismų praktikoje be išlygų pripažįstama teisinga Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų pozicija taikant Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 punktą pareigūnų, apsvaigus nuo alkoholio vairavusių transporto priemones, atleidimui iš tarnybos.

Administracinėje byloje Nr. A-247/2004 A. L. skunde teismui nurodė, jog atleistas iš pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktą nepagrįstai. Nors 2003 m. rugpjūčio 3 d. ne tarnybos metu jis buvo eismo įvykio kaltininkas, buvo išgėręs, tačiau įvykio metu žmonės nenukentėjo. Anksčiau drausminių nuobaudų jis neturėjo, todėl dėl šio eismo įvykio nubaustas per griežtai - atleistas iš tarnybos. LVAT teisėjų kolegija, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje nurodė, jog byloje nustatyta, kad A. L. Kaišiadorių rajone, Žaslių miestelyje, Kaišiadorių gatvėje ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusią bei stabdžiusią transporto priemonę. Dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po autoįvykio alkotesteriu pareiškėjui nustatytas 2,16 promilių girtumas. Šie faktai liudija, jog policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą (Policijos veiklos įstatymo 5, 18 str.), vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai darė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog tokie priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.), todėl pareiškėjas teisėtai atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 punktą.

Administracinėje byloje Nr. A-803/2005 S. P. nurodė, kad byloje skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.), nes, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3, 68, 172 punktų reikalavimus, tačiau įvykio metu nebuvo uniformuotas, įvykis buvo ne tarnybos metu, todėl negalima daryti išvados, kad jis akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir griauna pasitikėjimą ja; <...> Atleidimas iš tarnybos yra per griežta nuobauda. LVAT teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl šis faktas, nors tai įvyko kai pareiškėjas neatliko tarnybinių pareigų, Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties eismo įvykio aplinkybių bei jo pasekmių, tarp jų ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

LVAT 2008 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1561-08 išaiškino, kad LVAT, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 punktą, yra nurodęs, kad „pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo ), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“ (LVAT bylos Nr. A-11-129/2004 ir Nr. A-8-489/2007).

LVAT 2008 m. kovo 12 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-143-231-08 buvo nustatyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis). LVAT išaiškino, kad, taikant Statuto 53 str. 1 d. 7 punktą, pareiškėjo vairavimas esant girtam vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar vairavimo neblaiviam faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas. <...> Pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra tokio pobūdžio nusižengimų (vairavimo neblaiviam) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnas. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Taigi pareiškėjo vairavimo neblaivaus faktas Statuto 53 str. 1 d. 7 punkto taikymo prasme teisingai įvertintas (kvalifikuotas) kaip pareigūno vardo pažeminimas.

LVAT 2010 m. kovo 5 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-756-236/2010 pareiškėjas ginčijo įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktu (už pareigūno vardo pažeminimą). Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienietis G. R. , būdamas neblaivus, vairavo automobilį, viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 km/h ir nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. LVAT konstatavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kurio profesinė pareiga yra užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str.), pats vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir tokioje būsenoje viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h bei nepaklusdamas teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t.y. sąmoningai darydamas vienus pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, akivaizdžiai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir griauna pasitikėjimą šios sistemos įstaigomis. Toks pareigūno elgesys pats savaime žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, nepriklausomai nuo to, ar jis sulaukia plataus atgarsio visuomenėje ir ar jis yra aptariamas žiniasklaidos priemonėse. Todėl LVAT nustatė, kad anksčiau nurodytas pareiškėjo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip žeminantis pareigūno vardą.

LVAT 2011 m. sausio 17 d. administracinėje byloje Nr. A-662-252-11 sprendė ginčą įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktu. LVAT išaiškino, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokia paminėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra pateikta ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007), nuo kurios nukrypti šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu S. K. paskirtos administracinės nuobaudos už pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 dalyje ir 124(1) str. 6 dalyje, padarymą, t.y. už tai, kad policijos pareigūnams pareikalavus, S. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą, tuo vengdamas neblaivumo patikrinimo ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus. Be to, vairavo automobilį su savimi neturėdamas bei policijos pareigūnams nepateikdamas teisės aktų nustatytų dokumentų, tuo padarydamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto pažeidimą. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktą už tai, kad, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, atsisakydamas pasitikrinti blaivumą, nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso, padarė tyčinius administracinius pažeidimus, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktą, Etikos kodekso reikalavimus, įpareigojančius policijos pareigūnus saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą, elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, būti teisingiems, nešališkiems, užtikrinantiems, kad jų sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų, elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija, laikytis šio kodekso reikalavimų. LVAT konstatavo, kad veiksmai, kurių mastas bei pobūdis yra įrodyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d.), prieštaravo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimams, t.y., buvo neteisėti, kas pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl veikos, priešingos teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Sąmoningas neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas yra vienas sunkesnių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT formuojamoje praktikoje (pvz., 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. A-63-1499/2008). Kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas turi būti įvertintas taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu (LVAT 2010 m. vasario 2 d. nutartis Nr. A-143-178/2010). Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis Nr. A-143-231/2008). Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Įvertinus jo veiksmų pobūdį ir kitas bylos faktines aplinkybes, LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmus Institucija teisingai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 2 str. 7 p.).

Analogiška LVAT pozicija yra išdėstyta jo 2011 m. kovo 3 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-62-2135-11.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veiksmų mastas bei pobūdis yra įrodyti įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-02 nutarimu, tokie pareiškėjo veiksmai (automobilio vairavimas neblaivaus) prieštaravo teisei (ATPK 126 str. 1 d.), tarnybinės etikos normoms (KASOKTĮ 21, 23 str.). Automobilio vairavimas neblaivaus pripažįstamas vienu iš sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, padaromas tik tiesiogine tyčia, yra akivaizdus visuomenėje susiklosčiusių moralės normų nepaisymas, todėl tiek atsakovė, tiek kiti krašto apsaugos sistemos subjektai, nagrinėdami pareiškėjo skundus, jo veiksmus pagrįstai vertino kaip akivaizdžiai žeminančius karo tarnybos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą krašto apsaugos sistema, ją kompromituojančius.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjui paskirtoji drausminė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio pažeidimo sunkumą (lengvas girtumo laipsnis), paskirta įvertinus nustatytas lengvinančias ir kitas aplinkybes, pareiškėjo tarnybinę charakteristiką.

Dėl MPB GV teisininko E. A. kišimosi į tarnybinio patikrinimo eigą ir įtakos tarnybinį patikrinimo išvadoms.

Teismas šiuos skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais dėl šių priežasčių.

Remiantis aukščiau cituota teismų praktika, joje yra suformuluoti reikalavimai tarnybinių patikrinimų atlikimui analogiško pobūdžio bylose - turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti statutinės tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą ja arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Šie reikalavimai yra privalomi visiems - tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, tarnybinio patikrinimo išvadas tvirtinantiems ir sprendimus dėl nuobaudų pskyrimo (nepaskyrimo) priimantiems pareigūnams, institucijoms inter alia teismams, nagrinėjančioms skundus dėl tarnybinio patikrinimo išvadų bei tarnybinių nuobaudų pagrįstumo. Todėl, teismo manymu, skunduose nurodytos aplinkybės dėl neva spaudimo S. I. darymo nėra reikšmingos, nes, anot Statuto 23 straipsnio, tarnybinio patikrinimo metu privalu nustatyti šias aplinkybes: 1) drausmės pažeidimo įvykio laikas, vieta; 2) drausmės pažeidimo įvykio dalyviai ir jų veiksmai; 3) liudytojai; 4) kalti dėl drausmės pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai; 5) duomenys, apibūdinantys pažeidėją; 6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 7) drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys; 8) drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis. Statuto 27 str. 1 dalis įpareigoja tarnybinį patikrinimą paskyrusį vadą (viršininką) išvadą įvertinti, vadovaujantis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone. Statuto 27 str. 2 dalyje nustatyta, kad, įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas): 1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą, skiria drausminę nuobaudą ir imasi priemonių prevencinėms priemonėms įgyvendinti; 2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti; 3) nutraukia tarnybinį patikrinimą. Statuto 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja vadas (viršininkas), paskyręs tarnybinį patikrinimą. <...>. Teismas, išanalizavęs drausmės pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, mano, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas jas (t.y. drausmės pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus) vertino teisingai, antra, tarnybinį patikrinimą revizavę pareigūnai (institucijos), jei tarnybinio patikrinimo išvados prieštarautų teisės aktų reikalavimams, turėtų ne tik teisę, bet ir pareigą priimti kitokio pobūdžio aktus, nei siūlyta išvadomis. Todėl tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nuomonė (jei tokią S. I. ir turėjo), kad drausmės pažeidimas nepadarytas, tėra subjektyvi jo nuomonė, kuri turi būti patikrinta pagal teisės aktų reikalavimus.

Be to, teismas mano, kad E. A. dalyvavimas bei veiksmai atliekant tarnybinį patikrinimą neviršijo jo įgalinimų, nustatytų Krašto apsaugos ministro 2004-02-09 įsakymu Nr. V-110 patvirtinto Teikimų skirti drausmines nuobaudas derinimo tvarkos aprašo 4 punkte (<...> karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, visą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su tarnybinio patikrinimo išvada suderina su teisininku (jei tarnybinį patikrinimą atliko ne teisininkas) ir kitais vado (viršininko) paskirtais asmenimis ir perduoda Personalo skyriui (b.l.34-37)) bei Lietuvos kariuomenės vado 2008-02-15 įsakymu Nr. V-179 patvirtinto Teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamente tvarkos aprašo 5.2 punkte (<...> Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus specialistų vizuoti pateikiami šie dokumentų projektai drausmės pažeidimų klausimais: įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo projektai, tarnybinių patikrinimų išvados (b.l.116-118)).

Minėta, kad tiek tarnybinį patikrinimą atlikęs S. I., tiek jo teisėtumą kuravęs E. A. paneigė buvus kokio nors spaudimo faktus. Į bylą paties pareiškėjo pateikti įrodymai tvirtina, kad diskusijas dėl drausminės atsakomybės galimumo inicijavo pats pareiškėjas ir jo atstovas.

Dėl nubaudimo du kartus už tą patį.

Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo nubaustas du kartus už tą patį, nors tai draudžia daryti Konstitucijos 31 str. 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 7-jo protokolo 4 straipsnis. Konstitucijos 31 str. 5 dalyje nustatyta: "Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą."

Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes, pirma, pareiškėjui Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-05-02 nutarimu pagal pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 dalį paskirta administracinė nuobauda, šio pažeidimo objektinė pusė yra automobilio vairavimas neblaivaus, o skundžiamu Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" vado 2011-06-01 įsakymu Nr. P-139 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo eil. J. K.“ J. K. patrauktas drausminėn atsakomybėn už visiškai kitokio pobūdžio pažeidimą – už akivaizdžiai žeminančius karo tarnybos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą krašto apsaugos sistema, ją kompromituojančius veiksmus. Tad pareiškėjas yra patrauktas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn.

Tokią problemą yra nagrinėjęs ir Konstitucinis teismas. Savo 2005-11-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ šis teismas pasisakė, jog Konstitucijos 31 str. 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas).

Dėl procedūrinių pažeidimų.

Skunde nurodomi tokie procedūriniai pažeidimai; 1) pagal Statuto 61 straipsnį turėjo būti priimtas raštiškas vado įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo (Statuto 20 str. l d.), pareiškėjas turėjo būti supažindintas su šiuo įsakymu ir turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.); 2) karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalėjo išaiškinti jam jo teises ir pareigas (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.); 3) tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas privalo supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo medžiaga, to nepadarius, yra pažeidžiamos kario teisės, nustatytos Statuto 22 str. 1 d. 3 punkte.

Statuto 19 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl šiurkščių drausmės pažeidimų, taip pat dėl kitų drausmės pažeidimų, kurie nėra akivaizdūs ar neginčijami, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Statuto 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, o 2 dalyje - kad tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas. Minėta, jog šioje byloje aptariamas tarnybinis patikrinimas pavestas MPB GV KVTPLB vado 2011-04-26 įsakymu Nr. D-29 Štabo ir aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio vadui ltn. S. I.. Kokias pareigas turi karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, nustato Drausmės statuto 31 str. 2 dalis, bet jis neturi prievolės supažindinti karį su įsakymu dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo; pagal šio statuto 22 str. 1 dalies 3 punktą tiriamo įvykio dalyvis ( karys) turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga inter alia minėtuoju įsakymu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui šia teise buvo trukdoma pasinaudoti, jis turėjo atstovą. Tokios pačios teisės normos galioja ir dėl supažindinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga - karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, neturi prievolės supažindinti karį su su tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet karys turi subjektinę teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Minėta, jog pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvada susipažino 2011-05-26.

Statuto 21 str. 2 dalyje nustatyta, kad karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas (2 p.).

Statuto 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimo įvykio dalyviai yra asmenys, dalyvavę padarant tikrinamąjį drausmės pažeidimą, atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, prieš kuriuos buvo nukreiptas drausmės pažeidimas. Jie turi šias teises: 1) teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; 2) pateikti tarnybinį patikrinimą skyrusiam vadui (viršininkui) motyvuotą raštišką prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo; 3) susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (su įslaptinta informacija asmenys supažindinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka); 4) šio statuto nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimą, veiksmus, taip pat ir tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Minėta, jog pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą atlikusiam S. I. teikdamas abu (2011-05-12 ir 2011-05-24) paaiškinimus, nurodė, jog jam išaiškintos jo teisės, numatytos Drausmės statuto 22 straipsnyje (b.l.38).

Dėl pareiškėjo skundo išnagrinėjimo Ministerijoje.

Ministerija atsiliepime teigia, jog ji iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo, nes jis nebuvo jo pasirašytas, o pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundė.

Tokia pozicija yra neteisinga, nes neatitinka į bylą pateiktų įrodymų.

Minėta, jog šioje byloje yra skundžiamas Ministerijos kanclerio 2011-11-22 raštu suformuluotas sprendimas Nr. 12-01-1730 „Dėl skundo, Jūsų vardu pateikto krašto apsaugos ministrui" (b.l.46). Šis raštas yra atsakymas J. K. į jo 2011-11-07 skundą ir iš sprendimo turinio matyti, jog skundas dėl drausminės nuobaudos išnagrinėtas iš esmės ir netenkintas – pasisakyta, jog naikinti paskirtą drausminę nuobaudą pagrindo nėra.

Įvertinus tai, kas yra išdėstyta šiame teismo sprendime, darytina išvada, jog pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, pagal teisės aktus, iš esmės laikantis jos skyrimo procedūrų, tad pagrindo ją naikinti nėra, o J. K. skundai pagal pavaldumą išnagrinėti teisingai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.