Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. sausio 14 d. K. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad K. P. 2023 m. sausio 14 d. 15.25 val., Kaune, Taikos pr. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. P. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. P. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad K. P. 2023 m. sausio 14 d. 15.25 val., Kaune, Taikos pr. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pareiškėjas K. P. nurodė, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą 2022 m. kovo 4 d. buvo nubaustas 85 Eur bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesiams. 2022 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesionalioje vairuotojų mokykloje išklausė „Motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą“ ir gavo baigimo pažymėjimą Nr. A22-254. Minėtoje mokykloje jam pranešė, kad informaciją apie jo kursų baigimą jie patys perduos į VĮ „Regitra“, o suėjus specialios teisės atėmimo pabaigai, jis teisę vairuoti atgaus automatiškai. Tačiau 2023 m. sausio 14 d. 15.25 val., Kaune, Taikos pr. jam vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir tada paaiškėjo, kad VĮ „Regitra“ duomenų apie jo kursų baigimą neturi.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau-SEAKĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. SEAKĮ 5 straipsnis numato, kad Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalis).

SEAKĮ 2 straipsnio 72 dalis numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Tokias šio įstatymo nuostatas numato ir Kelių eismo taisyklės, kurių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pagal ANK 682 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą.

Kelių eismo taisyklių 5 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pareiškėjas, būdamas solidaus amžiaus, turintis didelę gyvenimišką patirtį bei seniai vairuojantis, turėjo realią galimybę išsiaiškinti tvarką ir sąlygas, kuriomis grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, kai ji buvo atimta už padarytą administracinį nusižengimą. Informacija apie atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką ir sąlygas yra skelbiama viešai (atitinkamuose elektroninių paslaugų portaluose ir pan.).

SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktas numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones (toliau – teisė vairuoti) sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kitais pagrindais.

Aprašo 4 punktas numato, kad kai teisė vairuoti atimama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, duomenys apie teisės vairuoti atėmimą iš Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu perduodami Vairuotojų registrui.

Pagal Aprašo 9 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Aprašo 9.1.papunktis); pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašo 10 punktas).

Pagal Aprašo 12 punktą VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, gavęs Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patikrina:

pareiškėjo asmens tapatybę, taip pat ieškomų asmenų žinybiniame registre ar pareiškėjas nėra ieškomas (Aprašo 12.1., 12.2. papunkčiai);

administracinių nusižengimų registre (Aprašo 12.3. papunktis) ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti (Aprašo 12.13.2. papunktis); ar Aprašo 10 punkte nurodytas pareiškėjas yra pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 12.4. papunktis); ar nepasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas (Aprašo 12.6. papunktis); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre ar pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti arba paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas arba teisės vairuoti sustabdymas (Aprašo 12.7.1. papunktis).

Įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.

Teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas (Aprašo 14 punktas) ir pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. P. nesilaikė nustatytos ir galiojančios tvarkos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aukščiau nutartyje nurodytų reikalavimų.

Teisės vairuoti transporto priemones įgijimas, vairuotojo pažymėjimo keitimas, teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas, kai tokia teisė buvo atimta, galima tik vairuotojo (specialios teisės įgijėjo) iniciatyva.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų mokykloje pareiškėjas išklausė „Motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą“ ir gavo baigimo pažymėjimą Nr. A22-254. Tačiau pasibaigus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, nesiėmė. Nagrinėjamu atveju tiek savo skunde, tiek teismo posėdyje pats K. P. patvirtino, kad jis į VĮ „Regitra“ laiku nesikreipė ir prašymo grąžinti teisę vairuoti nepateikė. Jo žodžiais, jis buvo suklaidintas vairavimo mokykloje, kad mokyklai pateikus kursų pažymėjimą VĮ „Regitra“, teiė vairuoti jam bus sugrąžinta automatiškai. Pažymėtina, kad vairavimo mokyklos nėra įstatymų ar kitų teisės aktų pagrindu priskiriamos prie institucijų, kurios sprendžia (priima sprendimus) dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį – jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.

Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2023 m. vasario 3 d. nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 300 eurų bauda ir minimalus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Byloje nebuvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, pareiškėjas prieš tai buvo baustas už administracinį nusižengimą, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra jokio ypatingo, išimtinio atvejo, dėl kurio būtų pagrindas K. P. apskritai neskirti administracinės nuobaudos arba skirti ją švelnesnę. Pareiškėjas savo veiksmų nevertina kritiškai, stengiasi išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti, subjektyviai vertindamas įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, perkeldamas eismo dalyvio pareigas dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo vairavimo mokyklai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. P. skundas netenkinamas, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

K. P. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. vasario 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.