Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-3028-347/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2YT-3028-347/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02337-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K., J. B., A. K., S. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3028-347/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02337-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K., J. B., A. K., S. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) po motinos V. K., mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Nurodė, kad palikimą sudaro ūkio pastatai, žemės sklypas. Pareiškėjo tėvas po motinos mirties prižiūrėjo minėtą turtą. Po motinos mirties pareiškėjo tėvas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti, juo rūpinosi, prižiūrėjo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. K., mirė (duomenys neskelbtini), kurio motina V. K., mirė (duomenys neskelbtini). Kauno regioninio valstybės archyvo duomenimis V. K. palikimo paveldėjimo bylos sudarymo nėra (laikotarpis 1986-1992 m.). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro duomenimis, V. K. paveldėjimo byla (laikotarpiu nuo 1992 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. liepos 11 d.) nebuvo užvestos. Kėdainių rajono 2-asis notaro biuras, liudijimu atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą palikimui priimti dėl praleisto šešių mėnesių termino.

Po V. K. mirties liko ūkio pastatai, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Kadangi V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o V. K. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą taikomas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir CK), patvirtintas 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000).

Iš pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo tėvas V. K. po motinos V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Pareiškėjo tėvas rūpinosi, prižiūrėjo turtą, kuris buvo palikėjos nuosavybė. Iš 1992 m. liepos 17 d. Aristavos apylinkės Viršaičio, Kėdainių rajono savivaldybės Aristavos seniūnijos 1999 m. kovo 26 d. pažymėjimo Nr. 22, Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus Aristavos seniūnijos 1999 m. rugpjūčio 11 d. pažymos Nr. 436, Kėdainių rajono savivaldybės Aristavos Seniūnijos 1999 m. rugpjūčio 12 d. pažymėjimo Nr. 307, Kauno regioninio valstybės archyvo pažymos matyti, kad V. K. valdo minėtą turtą mirus V. K.. Pareiškėjo tėvas dėl po motinos mirties į notarą nesikreipė. Taigi, šiuos veiksmus pareiškėjo miręs tėvas atliko nedelsiant, nepraleidę 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, nes pareiškėjo tėvas po V. K. mirties turtą prižiūrėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo tėvas V. K. po motinos V. K. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi, atliko savininko pareigas ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjo miręs tėvas aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad V. K. priėmė palikimą po motinos V. K. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 1964 m. CK 587 straipsnis).

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia