Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sigitos Fomičiovos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir T. G. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai V. G. ir T. G. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydami panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (8.6 E)D3-1884 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą dėl detaliojo planavimo procedūros inicijavimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjų pateiktą posesijos ribų schemą. Pareiškėjai reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Administracijai 2024 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą prašė inicijuoti apie 2065 m² ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Valstybinės žemės sklypas), suformavimą, pagal M. I. posesijos ribų planą, kartu pateikė M. I. posesijos ribų plano schemą, kurioje pažymėtos prašomo formuoti Valstybinės žemės sklypo ribos (toliau – Prašymas).

1.2. Sprendimo turinys nevisiškai atitinka Prašymo esmę. Administracija atsisakė tenkinti Prašymą, tačiau motyvai, susiję su Prašymo esme yra nurodyti tik pirmoje atsakymo pastraipoje, o kitose Sprendimo dalyse nurodyta informacija dėl pareiškėjo prašyto formuoti kito grąžintino žemės sklypo toje pačioje M. I. posesijoje.

1.3. Sprendime abstrakčiai nurodyta, kad teritorijoje galioja Palangos miesto bendrasis ir specialusis planai, kad projektuojamas D2 kategorijos akligatvis, ir kad šiuo metu yra atlikti kadastriniai matavimai ir valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – Registrų centras) registruojamas P. M. gatvės statinys, kas atima galimybę šioje vietoje formuoti sklypą.

1.4. Sprendime nenurodytas teisės aktas, kuriuo remiamasi, Sprendimas neturi nieko bendro su Prašymo faktinėmis aplinkybėmis, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

1.5. Pažymi, kad prašomas suformuoti Valstybinės žemės sklypas nepatenka į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnyje nurodytų sąlygų apimtį, kurios prašomą suformuoti žemės sklypą priskirtų valstybės išperkamai ir piliečiams negrąžintinai žemei. Valstybinės žemės sklypas atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą.

2. Atsakovė Administracija nesutinka su pareiškėjų skundu, tuo pagrindu, kad:

2.1. Į tuos pačius pareiškėjų klausimus (prašymus) jau buvo atsakyta daugybę kartų (Administracijos 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. (8.6)-D3-G-1709r-3394, Administracijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (8.6)-D3-G-1807r-3698, Administracijos 2020-03-05 raštu (sprendimu) Nr. (8.6.)D3-1027) ir visada buvo nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, kurie pagal Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (TPDR Nr.T00046543) (toliau – Bendrasis planas), sprendinius, patenka ir į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, traktuojami kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, šios teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016 (proc. Nr. 3-63-3-00209-2011-0) nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta.

2.2. Pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorijoje yra numatytas kelias. Administracija atsisako inicijuoti visų gyventojų intensyviai naudojamos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos gatvės naikinimą.

3. Teismo posėdyje netenkintas pareiškėjų prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus baigtas Bendrojo plano koregavimas, inicijuotas pagal Administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. (4.1 E) A1-1190 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano koregavimo (P4 rajone) ir Administracijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. (4.1 E) A1-1253 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano koregavimo (P4 rajone) planavimo darbų programos patvirtinimo“, tuo pagrindu, kad pareiškėjai turės galimybę teikti savo siūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti. Akcentuoja, kad dėl Sprendime nurodyto galimo suformuoti žemės sklypo yra pateikti kiti skundai, t. y. atsakovė Sprendime nurodo kitą teritoriją, nei pareiškėjai nurodė Prašyme.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodo, kad pareiškėjai yra išsamiai susipažinę su esama situaciją dėl galimybės atkurti nuosavybės teises pageidaujamoje teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad:

7.1. Pareiškėjai Administracijai pateikė Prašymą, kuriuo prašome inicijuoti Valstybinės žemės sklypo suformavimą, pagal M. I. posesijos ribų planą, pateiktą M. I. posesijos ribų plano schemą, pažymėtą rožine spalva, žemės sklypo plotas preliminarus plotas 2065 m².

7.2. Sprendimu atsisakyta tenkinti Prašymą tuo pagrindu, kad:

7.2.1. Yra atlikti kadastriniai matavimai ir Registrų centre registruojamas P. M. gatvės statinys, todėl pagal pateiktą schemą, kurioje pageidaujama formuoti žemės sklypą šios gatvės užimtoje teritorijoje, nėra galimybės.

7.2.2. Teritorijai, kurioje pageidaujama susiformuoti žemės sklypą yra parengtas ir galioja Plaušės teritorijos Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 (toliau – Specialusis planas), kurio sprendiniuose teritorijoje (pažymėtoje raudonos spalvos apskritimu) yra numatytas projektuojamas D2 kategorijos akligatvis, kas atima galimybę šioje vietoje formuoti sklypą.

7.2.3. Būtų galimybė detaliuoju planu nagrinėti žemės grąžinimą tik ~393 m² teritorijoje (pažymėtoje mėlynos spalvos apskritimu). Pageidaujant formuoti ~393 m² žemės sklypą (esančio prie (duomenys neskelbtini), neapimant nei P. M. gatvės, nei visos likusios šiaurinės dalies teritorijos), bus reikalinga rengti viso kvartalo detalųjį planą, kurio plotas yra apie 8100 m².

7.3. Teritorija, kurioje būtų formuojamas ~393 m² žemės sklypas, Bendrojo plano sprendiniuose patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, kurioje kapitalinių pastatų statyba – negalima, o prioritetas skiriamas teritorijoje augantiems saugotiniems medžiams ir želdiniams, kurie turės būti išsaugomi ir suformavus bei grąžinus sklypą natūra.

8. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, nurodydami, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų.

9. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.).

10. Pažymėtina, kad administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas grindžiamas tuo, kad Sprendime pateikta abstrakti informacija, kuri nepagrindžia aplinkybių, jog pareiškėjų nurodytoje teritorijoje žemė priskirtina visuomenės poreikiams. Be kita ko, Sprendime pateikta informacija dėl kito, t. y. Prašyme nenurodyto, grąžintino žemės sklypo M. I. posesijoje.

12. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė atsakydama į Prašymą Sprendime pateikė nuorodas į Bendrąjį ir Specialųjį planą, tačiau nurodytos informacijos tiesiogiai nesusiejo su Prašyme nurodyta teritorija, t. y. Sprendime nenurodytos funkcinės zonos ir kiti Bendrojo plano reglamentai, nenurodyti įrengti (planuojami įrengti) inžinerinės infrastruktūros objektai (pvz., nepateiktos konkrečios Bendrojo ir Specialiojo plano ištraukos su atitinkamais sutartiniais ženklais), be to, nenurodyta kokiu pagrindu suformuotas ir „registruojamas P. M. gatvės statinys“ ir nepridėtos tokių dokumentų ištraukos (pvz., plano ištrauka), susisiejančios su Prašyme nurodyta teritorija. Iš Sprendime įkeltų plano ištraukų matyti, kad yra pažymėti du apskritimai, kurių vienas (pažymėtas raudona spalva) patenka į Prašyme nurodytą teritoriją, tačiau Sprendime nepasisakyta dėl likusios Prašyme nurodytos teritorijos. Sprendime įkelta plano ištrauka su mėlynu apskritimu nepatenka į Prašyme nurodytą teritoriją, todėl Sprendime pateiktas aiškinimas, susijęs mėlynu apskritimu pažymėta teritorija, vertintinas kaip nesusijęs su Prašymo nagrinėjimu. Darytina išvada, kad iš Sprendimo turinio yra sudėtinga įvertinti, ar Prašyme nurodyta teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, be to, Sprendime nenurodyta kokiems visuomenės poreikiams užtikrinti yra numatyta visa Prašyme nurodyta teritorija.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog VAĮ gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis LVAT praktikoje išvedamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015, publikuota LVAT biuletenyje Nr. 30 „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime)).

15. LVAT biuletenyje Nr. 30, aiškinant gero administravimo principą, be kita ko nurodyta, kad šis principas savyje talpina ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), t. y., pareigą motyvuoti (principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą) ir pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai (atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą). LVAT yra pažymėjęs, kad tokiu būdu yra įgyvendinami ir iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021).

16. Teisėjų kolegija atsakovės atstovo argumentus, kad pareiškėjai yra išsamiai susipažinę su esama situaciją dėl galimybės atkurti nuosavybės teises pageidaujamoje teritorijoje, vertintina kaip neatitinkančius gero administravimo principo nuostatų. Gero administravimo principas įpareigoja atsakovę priimant sprendimą nurodyti jame ne tik teisės aktus, bet ir tinkamai įvertintų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė nesilaikė gero administravimo principo ir motyvuotai neatsakė dėl galimybių, Pareiškėjų nurodytoje teritorijoje, formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 5 dalies 5–6 punkte nurodytų reikalavimų ir yra naikintinas, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.). Atsakovė įpareigotina iš naujo įvertinti aplinkybių, susijusių su galimybėmis formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui Prašyme nurodytoje teritorijoje, visumą ir pareiškėjams pateikti atsakymą. Išaiškintina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog atsakovei iš naujo nagrinėjant Prašymą negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.

18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas nesprendžia pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. G. ir T. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (8.6 E)D3-1884 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo proceso inicijavimo“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. balandžio 5 d. prašymą „Dėl teritorijų planavimo dokumento iniciavimo (duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktą posesijos ribų schemą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.