Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2024 m. spalio 24 d., apie 16.50 val., būdamas viešoje vietoje - Ratnyčios/Žalgirio gatvių sankryžoje, Vilniuje, stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: priėjo prie automobilio „VOLVO V70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. R. A. Š., žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė kaire ranka nukentėjusiajam J. R. A. Š. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 24 d., po pietų, tikslios valandos nepamena, bet tai galėjo būti 16-17 val., nuvažiavo pasiimti draugės iš (duomenys neskelbtini). Kintų gatvėje visada stovi automobiliai šalikelėje, ten du automobiliai važiuojantys priešprieša neprasilenkia, todėl jis sustojo, kad praleistų iš priešpriešos važiuojantį automobilį. Tam automobiliui pradėjus važiuoti priešprieša, kitas automobilis, stovėjęs už jo, matyt nenorėjo laukti, buvo nekantrus, todėl staigiai jį aplenkė, dėl ko jis turėjo užvažiuoti ant bordiūro, kad nebūtų sukeltas eismo įvykis. Jis (kitas automobilis) sukėlė avarinę situaciją ir dėl tokio elgesio, priešprieša važiuojantis automobilis taip pat turėjo pasitraukti, jog prasilenktų. Jis susinervino, supyko, kad tas vairuotojas sukėlė tokią avarinę situaciją, dėl kurios turėjo užvažiuoti ant bordiūro. Todėl pasivijo tą automobilį iki Ratnyčios/Žalgirio g. sankryžos, sustojo už jo, išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo (jo automobilio langas buvo atidarytas), tiksliai nepamena, ką vienas kitam sakė, žodžiu sukonfliktavę, jis bandė ranka jį (kito automobilio vairuotoją) sugriebti, galbūt praslydo ranka ir sugriebė už veido, tačiau kumščiu jam tikrai nesudavė. Tuomet nuėjo atgal į savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsisėdo į vairuotojo vietą, tas vyras išlipęs iš savo automobilio nufotografavo jo automobilio numerius, įsėdo ir išvažiavo. Jie išsiskirstė, daugiau to vyro nematė, asmeniškai nepažįsta. Pripažįsta, kad savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką, tačiau vyrui iš kumščio tikrai nesudavė, tik bandė jį sugriebti. Taip pasielgė iš pykčio, gailisi nesusivaldęs ir sukėlęs konfliktą viešoje vietoje (1 t, b. l. 163 - 169). 2025 m. balandžio 22 d. apklaustas G. S. parodė, kad sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Prisipažįsta, kad pasikarščiavo ir pasielgė netinkamai, galėjo visai kitaip pasielgti toje situacijoje, labai gailisi dėl nutikusio konflikto ir suduoto smūgio. Daugiau tokios situacijos nepasikartos, žino, kad turi suvaldyti savo emocijas ir gražiuoju spręsti visas nepatogias situacijas. Dar kartą pasikartoja, kad prisipažįsta ir labai gailisi (1 t, b. l. 187 - 191).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. R. A. Š. parodė, kad 2024 m. spalio 24 d., apie 16.50 val. važiavo su automobiliu VOLVO V70, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Daugėliškių g. Vilniuje, link Ratnyčios g. Daugėliškių g. stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Jis apvažiavo šį automobilį. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas paspaudė garsinį signalą ir pradėjo važiuoti paskui jį, bandė jį aplenkti per priešpriešinę eismo juostą. Įvažiavus į Ratnyčios gatvę, automobilis (duomenys neskelbtini), bandydamas jį aplenkti, ant posūkio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir vos nesukėlė eismo įvykio. Privažiavus iki Ratnyčios g., Žalgirio g. sankryžos jis sustojo, kadangi buvo kamštis. Tuo momentu automobilis (duomenys neskelbtini) sustojo paskui jo automobilį. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo ir priėjo prie jo, tuo metu jis buvo automobilyje su atidarytu langu. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo ant jo rėkti, klausė, kam jį aplenkė. Paklausus kokią problemą jis vairuotojui sukėlė, jis iš karto gavo smūgį į veidą, akies srityje. Nuo smūgio jis patyrė stiprų fizinį skausmą ir ištino antakis. Su kokia ranka trenkė, neatsimena. Po to vairuotojas grįžo į savo automobilį. Į medikus jis nesikreipė, po savaitės patinimas praėjo. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs pilkos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos trumpa striuke. Turėjo juodos spalvos tatuiruotę ant rankos plaštakos (kokios rankos, neatsimena). Automobilyje (duomenys neskelbtini), keleivio pusėje sėdėjo moteris (1 t, b. l. 17 - 20). 2025 m. balandžio 11 d. J. R. A. Š. papildomai apklaustas parodė, kad buvo gavęs iš pareigūno užduotį atlikti objektų tyrimą (kūno tyrimą), tačiau tą lapą gavo, kai jau buvo dingusi kraujosruva, buvusi aplink dešinę akį, taip pat buvo nuslūgęs patinimas. Į medicinos darbuotojus dėl sužalojimo nesikreipė, grįžęs namo pašaldė patinusią vietą ir nusifotografavo (nuotrauką pateikė prie pareiškimo). Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu neteiks, kadangi jo tikslas nėra pasipelnyti ar gauti pinigų, tik nori, kad žmogus už tokį elgesį būtų nubaustas. To asmens asmeniškai nepažįsta, įvykio vietoje jį matė pirmą ir paskutinį kartą. Dėl to vyro jam suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą, buvo sužalotas, todėl pageidauja, kad asmuo atsakytų už savo padarytus veiksmus (1 t, b. l. 27 - 33).

Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 24 d., apie 17.10 val. važiavo Žalgirio g. Vilniuje, link Kalvarijų g. antrąja eismo juosta. Pasukus galvą į dešinę pusę, pamatė išvažiavime į Žalgirio gatvę, nuo Žalgirio g. 90 namo du automobilius. Pirmas automobilis buvo raudonos spalvos, kitas PEUGEOT automobilis baltos spalvos. Prie raudonojo automobilio, atidaryto lango stovėjo vyras, kažką aiškinosi su raudonos spalvos automobilio vairuotoju, kuris sėdėjo automobilyje. Tą akimirką, stovintis vyras, kairės rankos delnu trenkė raudonojo automobilio vairuotojui į veidą, po to nuėjo į savo automobilį. Raudonojo automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pradėjo fotografuoti PEUGEOT automobilį bei valstybinį numerį. Automobilio PEUGEOT vairuotojas, kuris trenkė kitam vairuotojui, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 190 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, ant kūno turėjo daug tatuiruočių, kaip buvo apsirengęs, neatsimena (1 t, b. l. 79 - 82).

Liudytoja G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilio PEUGEOT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas yra jos tėtis, naudojasi automobiliu ji. 2024 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, po darbo apie 17-18 val. jos automobilį vairavo jos draugas G. S.. Važiavo Giedraičių gatve ir staiga kitas automobilis užkirto kelią, sukėlė avarinę situaciją, bet automobilio neapgadino, tas automobilis nuvažiavo toliau, koks tai buvo automobilis, nepamena. Draugas susierzino ir pasivijo tą automobilį. Žalgirio-Giedriačių g., automobilis sustojo prie raudono šviesoforo signalo, jie sustojo jam iš paskos, draugas išlipo ir priėjo prie to automobilio iš vairuotojo pusės, vairuotojas atidarė langą galimai, matė, kad jos draugas šnekėjo su tuo vairuotoju, ji sėdėjo savo automobilyje priekyje keleivio vietoje ir buvo maždaug 5 metrų atstumu. Draugas smūgio jokio nesudavė, ką kalbėjo negirdėjo, buvo uždaryti langai, tačiau galėjo būti, kad kalbėjo pakeltu tonu. Rankų nekėlė, nesimosikavo, ji sėdėjo priekyje ir viską aiškiai matė. Kai jos draugas grįžo į automobilį, tas vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir nufotografavo jos automobilį. Draugas atsisėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Draugas nieko jai daugiau nesakė, buvo susierzinęs, bet muštynių jokių nebuvo (1 t, b. l. 115 - 118).

J. R. A. Š. pareiškime nurodyta, kad važiuojant į servisą važiavo per siauras gatves, kad apvažiuotų kamštį, pamačius baltą automobilį Peugeot 508 su V/N (duomenys neskelbtini), kuris sustojo vidury gatvelės, apvažiavo minėtą automobilį, po ko Peugeot 508 vairuotojas iš karto pradėjo spausti garso signalą ir važiuoti paskui jį. Peugeot 508 vairuotojas bandė 2 kartus aplenkti jį per priešingą juostą ir 2 kartus vos nesukėlė avarijos. Vieną kartą lenkdamas jį per posūkį priešais atvažiavo kitas automobilis, 2 kartą bandydamas lenkti vos neįvažiavo jam į automobilio šoną, po ko jie atvažiavo link pagrindinio kelio, kur teko sustoti. Asmuo (Peugeot 508 vairuotojas) išlipo iš savo automobilio ir pradėjo rėkti ant jo, kad jis jį apvažiavo. Jis jo (Peugeot 508 vairuotojo) paklausė, kokią problemą jam sukėlė ir po šitų žodžių jis iš karto gavo smūgį į akį. Tuo momentu išlipo iš automobilio, bet asmuo iš karto pabėgo į savo automobilį. Pasimetė ir nesikvietė policijos (1 t, b. l. 1 - 7).

Iš 2024 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvažiavimas iš Žalgirio g., prie Žalgirio g. 90 ir 88 namų. Apžiūros metu reikšmingų aplinkybių bylai nenustatyta (1 t, b. l. 57 - 59).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „IP Camera18_NVR_2_Lauko Perimetras_20241024165819_20241024165959_1259348268“. Vaizdo įrašo data 2024 m. spalio 24 d., ir laikas nuo 16:58:19 val. Vaizdo stebėjimo kamera apima teritoriją prie pastato, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, pagrindinis kelias bei gatvė, kuri kertasi su pagrindiniu keliu. Iš vaizdo įrašo matoma, kaip 16:58:29 val. gatve važiuoja raudonos spalvos automobilis, kuris sustoja prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, už raudono automobilio sustoja baltos spalvos automobilis, iš kurio išlipa asmuo Nr.1, prieina prie raudonos spalvos automobilio vairuotojo, kokius veiksmus atlieka iš vaizdo įrašo nesimato. Matoma, kaip baltos spalvos automobilio vairuotojas grįžta prie savo automobilio, o iš raudonos spalvos automobilio išlipa trumpam asmuo Nr. 2 ir vėl atsisėda į savo automobilį. Prie raudono automobilio sustoja tamsios spalvos automobilis, kuris pastovėjęs nuvažiuoja (1 t, b. l. 85 - 87).

Iš 2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš UAB „Žalgirio verslo centras“. Apžiūros metu reikšmingų aplinkybių bylai nenustatyta (1 t, b. l. 88 - 90).

Iš 2024 m. gruodžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. R. A. Š., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, jog iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų, atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 3 (kaltinamasis G. S.), nėra visiškai įsitikinęs, tačiau šis vyras nuotraukoje Nr. 3 yra labiausiai panašus į tą vyrą, kuris jį puolė ir trenkė jam į veidą. Minėtą vyrą atpažįsta pagal „aštresnius“ veido bruožus, tai yra ausų, nosies, kaktos formą, trumpų plaukų, yra tatuiruotė ant kaklo, bei atitinka galimai amžių. Pas minėtą vyrą buvo tatuiruotės ant rankų ir galimai ant kaklo (1 t, b. l. 102 - 107).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes.

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S., viešoje vietoje, Ratnyčios/Žalgirio gatvių sankryžoje, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, priėjo prie automobilio „VOLVO V70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. R. A. Š., žodinio konflikto metu, vieną kartą sudavė kaire ranka nukentėjusiajam J. R. A. Š. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai, atlikti gatvėje, kas laikytina vieša vieta, moralės požiūriu nėra priimti, tokiais veiksmais yra šokiruojami aplinkiniai, todėl laikytini įžūliais. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nukentėjusiojo pareiškimas bei kartu pateiktos nuotraukos (vienoje jų vizualiai matomas sužalojimas, kitoje užfiksuotas kaltinamojo vairuotas automobilis), apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo veiksmų pobūdis patvirtina, jog jis suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę G. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (2 t, b. l. 44 - 48). Nukentėjusysis informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išsiuntus pranešimą ir nurodė, kad tam neprieštarauja (2 t, b. l. 36 - 39).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. S., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas (1 t, b. l. 127 - 132), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t, b. l. 27 - 33), duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra, vykdo individualią veiklą (2 t, b. l. 34 - 35).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus G. S. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnis). Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 196 - 199), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti G. S., kad bauda turi būti sumokėta 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas)), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.