- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- eI1-3393-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03253-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312, 317, laikotarpiu nuo 2023-02-08 iki 2023-10-16 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, negalėjo pakankamai judėti patalpose, nuo sėdėjimo skaudėjo kojas, nugarą, dėl ko kreipėsi į šeimos gydytoją ir neurologą, buvo paskirtas gydymas. Patalpose Nr.106, 312 ir 317 nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių ,dėl ko jautė papildomą diskomfortą. Patalpose Nr. 106, 305, 311, 312 ir 317 bei duše nebuvo karšto vandens, todėl jautė didelius nepatogumus, negalėdavo išsimaudyti, apsiprausti, o dėl sudužusių veidrodžių tinkamai apsiskusti. Patalpose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinė apšvieta neatitikdavo normos, todėl suprastėjo regėjimas, negalėdavo vakarais skaityti, rašyti, kreipėsi į gydytoją, kuris nustatė trumparegystę. Konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai. Kamerose neveikdavo iškvietimo mygtukai, todėl negalėdavo išsikviesti pareigūnų, tam kad išvestų į lauką pasivaikščioti, paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nevedama. Kamerų tipo patalpose Nr. 226, 311, ir 317 palatoje teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpose Nr. 226 teko 6,87 kv. m, Nr. 311 teko 6,37, Nr. 317 teko 5,68 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerose yra pakankamai šviesu, patalpose įrengta ventiliacija, todėl nežymus ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-2011) 42 punktą, nuo tiesioginių saulės spindulių turi būti apsaugotos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos. Kadangi pareiškėjas buvo atvykęs gydytojo konsultacijai, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė minėtus higienos normos reikalavimus. Visose patalpose laikomasi Higienos normos HN 47-2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į įstaigą nesikreipė. Pažymėjo, kad apklausus Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais, kartu buvo ir lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais. Nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl karšto vandens tiekimo ir sudužusių veidrodžių į įstaigą nesikreipė. Visose LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Higienos normos HN 47-2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina LKT išduotas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Leidimas–higienos pasas, šis dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LKT veiklai vykdyti. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl dirbtinio apšvietimo į įstaigą nesikreipė. Visose LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų į įstaigą nesikreipė. Teigė, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinę žalą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2023-02-08 iki 2023-10-16.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2023-02-08 iki 2023-10-16, nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312, 317, laikotarpiu nuo 2023-02-08 iki 2023-10-16, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kamerų tipo patalpose Nr. 106, 312 ir 317 ant langų nebuvo uždengimo (užuolaidų), kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše veidrodžiai buvo sudužę, nebuvo karšto vandens ir kt.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI1-1696-644/2024 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2024 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-08-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Administracinė byla yra išnagrinėta, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatuoja, kad jis priimtas išnagrinėjus analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl tų pačių Pravieniškių 2-jo kalėjimo veiksmų (neveikimo), t. y., kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ant langų nebuvo uždengimo (užuolaidų), veidrodžiai kameroje buvo sudužę, karštas vanduo netiekiamas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad skundas, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, ant langų uždengimo (užuolaidų) nebuvimo, dėl sudužusių veidrodžių kameroje, karšto vandens netiekimo), paliekamas nenagrinėtu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.4 punkte nustatyta, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas - 7 kv. m.
Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo patalpintas: nuo 2023-02-08 iki 2023-02-13 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 205; nuo 2023-04-24 iki 2023-05-03 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.106; nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.317; nuo 2023-05-22 iki 2023-05-24 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.311; nuo 2023-06-12 iki 2023-06-14 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.305; nuo 2023-07-12 iki 2023-07-14 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.312; nuo 2023-07-24 iki 2023-07-28 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.317; nuo 2023-09-06 iki 2023-09-08 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.103; nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.226; nuo 2023-10-13 iki 2023-10-16 Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr.106. 2023-10-16 konvojuotas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312, 317, laikotarpiu nuo 2023-02-08 iki 2023-10-16 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl bus nagrinėjamos aplinkybės susijusios su pareiškėjo minimomis patalpomis.
Pagal LKT Turto valdymo skyriaus pažymą ,,Apie palatų - kamerų plotą ir vietų skaičių“ Nr. LV-58645 matyti, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas: kamerų tipo patalpoje Nr. 103 yra 7,12 kv. m.; kamerų tipo patalpoje Nr. 106 yra 9,24 kv. m.; kamerų tipo patalpoje Nr. 226 yra 6,87 kv. m.; kamerų tipo patalpoje Nr. 305 yra 7,25 kv. m.; kamerų tipo patalpoje Nr. 311 yra 6,37 kv. m.; kamerų tipo patalpoje Nr. 312 yra 7,39 kv. m.; kamerų tipo patalpoje Nr. 317 yra 5.86 kv. m.
Atsižvelgiant į LKT Įsakymo Nr. V-15 1.2.4 papunkčio nuostatas, pareiškėjui LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 226, 311, ir 317 teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpose: Nr. 226 teko 6,87 kv. m. ploto, Nr. 311 teko 6,37 kv. m. ploto, Nr. 317 teko 5,68 kv. m. ploto.
Daroma išvada, kad Įsakymo 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista: laikotarpiu nuo 2023-05-22 iki 2023-05-24 kamerų tipo patalpose Nr. 311 (2 paras teko 6,37 kv. m. ploto), nuo 2023-07-24 iki 2023-07-28 kamerų tipo patalpose Nr. 317 (4 paras teko 5.86 kv. m. ploto), nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27 kamerų tipo patalpose Nr. 226 (2 paras teko 6,87 kv. m. ploto).
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše veidrodžiai buvo sudužę, nebuvo karšto vandens, kamerų tipo patalpose Nr. 106, 312 ir 317 ant langų nebuvo uždengimo (užuolaidų), kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 14 p.).
Atsakovės atstovė nurodė, kad pataisos įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl dirbtinio apšvietimo į įstaigą nesikreipė.
Iš į bylą pateikto NVSC Kauno departamento 2023-11-07 atsakymo Nr. (2-22 4.80 Mr)2-51475 „Dėl V. K. 2023-10-06 skundo“ nustatyta, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistė 2023-10-27 atliko dirbtinio apšvietimo matavimus 12 korpuso palatose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312, 317 ir kameroje Nr. 3. Remiantis NVSPL Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu nustatyta, kad palatoje Nr. 103 dirbtinės apšvietos vertė siekė 148,2 lx, palatoje Nr. 106 dirbtinės apšvietos vertė siekė 102,2 lx. palatoje Nr. 226 dirbtinės apšvietos vertė siekė 171,9 lx, palatoje Nr. 305 dirbtinės apšvietos vertė siekė 142,8 lx., palatoje Nr. 311 dirbtinės apšvietos vertė siekė 140,8 lx., palatoje Nr. 312 dirbtinės apšvietos vertė siekė 67,7 lx (pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkto reikalavimai) ir palatoje Nr. 317 dirbtinės apšvietos vertė siekė 204,7 lx (atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkto reikalavimus).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punkte nustatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.
Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas į LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyrių atvyko konsultacijai, atsižvelgiant į tai LKT nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Higienos normos HN 47-2011 37 punktas numato, kad karšto ir šalto vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (matuojant temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (matuojant temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių (karšto vandens, veidrodžių) į įstaigą nesikreipė. Pažymėjo, kad visose Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Higienos normos HN 47-2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų.
Iš į bylą pateikto NVSC Kauno departamento 2023-08-30 atsakymo Nr. (2-22 4.80 Mr)2-39892 „Dėl V. K. 2023-08-08 skundo“ nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė kontrolės metu atliko konsultacijų ir diagnostikos skyriaus (toliau - 12 korpusas) palatose Nr. 106, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 ir 12 korpuso antro aukšto duše karšto vandens temperatūros matavimus (temperatūra matuota po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo). Remiantis skaitmeninio termometro parodymais nustatyta, kad 12 korpuso palatos Nr. 106 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 32 °C, 12 korpuso palatos Nr. 305 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 34 °C, 12 korpuso palatos Nr. 311 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 45 °C, 12 korpuso palatos Nr. 312 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 33 °C, 12 korpuso palatos Nr. 317 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 27 °C, 12 korpuso antro aukšto dušo patalpoje karšio vandens temperatūra siekė 35 °C, tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimo.
Kontrolės metu 12 korpuso palatos Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, tai neatitiko Lietuvos higienos normos FTN 47:2011 42 punkto reikalavimo; 12 korpuso palatos Nr. 311 ir Nr. 305 buvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.
Patikrinimo metu 12 korpuso palatų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, nelygiais kraštais, tai neatitiko Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimo; 12 korpuso palatų Nr. 106, Nr. 305 tualeto patalpose ir 12 korpuso antro aukšto duše veidrodžiai buvo tvarkingi.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normų reikalavimų, kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše nebuvo karšto vandens, kamerų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, laikytini pagrįstais. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis - pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6, 14 punktų, Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37, 41 punktų, FTN 47:2011 42 punkto, Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas pažymėjo, kad konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai.
Atsakovės atstovė paneigė minėtus pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) bei patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijos su gydytoju metu, kartu su juo buvo ir jį lydintis pareigūnas.
Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, kad konsultacijos su gydytoju metu pokalbyje dalyvavo ir jį lydintis pareigūnas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė abstrakčiai ir nenurodė, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis dalyvavo pokalbyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų metu. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų su gydytoju metu atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodė, kad nuolat kamerų tipo patalpose neveikdavo iškvietimo mygtukai, todėl negalėdavo išsikviesti pareigūnų, tam kad išvestų į lauką pasivaikščioti, paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau –Taisyklės) numato nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus.
Taisyklių 12.11. papunktis numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į NVSC ar į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsakovės atstovė nurodė, kad visose LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų į įstaigą nesikreipė.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, jog kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengta tvarkinga prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip tą numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės.
Be to, pareiškėjas išsakė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad nesant pareigūnų iškvietimo sistemos negalėdavo išsikviesti pareigūnų, tam kad išvestų į lauką pasivaikščioti, paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam siekiant išsikviesti pareigūnus, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos (neišvedė į lauką , paskambinti ir kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netvarkingo iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl netvarkingos iškvietimo sistemos pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sveikatos pablogėjimą (skausmus), pažeminimą, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, dvasines ir emocines kančias ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo išvardinti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl vartojamų vaistų poveikio.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (gyvenamojo ploto trūkumo kamerose Nr. 226, 311, 317, kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinės apšvietos neatitikimo Higienos normų reikalavimams, kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše netinkamai tiekiamo karšto vandens, kamerų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose sudužusių veidrodžių, kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų.
Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-11-23 nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. (V. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-11-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, ant langų uždengimo (užuolaidų) nebuvimo, dėl sudužusių veidrodžių kameroje, karšto vandens netiekimo), palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.