- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eI1-1696-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02226-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 jis buvo perkeltas į Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso 317 palatą, kurioje jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus 7 kv. m plotas. Dėl vietos trūkumo pareiškėjas negalėjo judėti palatoje ir dėl to patyrė kojų bei nugaros skausmus, kančias. Teigė, kad palatoje nebuvo užuolaidų ir karšto vandens, veidrodis buvo sudužęs. Pareiškėjas Sveikatos priežiūros padalinyje nebuvo aprūpintas patalyne, o antklodė ir čiužinys buvo nešvarūs. Nurodė, kad 2022-2023 metais eilę kartų netinkamai įrengtais Sveikatos priežiūros padalinio konvojaus automobiliais jis buvo konvojuojamas į Kauno Klinikas. Tvirtino, kad automobilių sėdynės buvo plastmasinės ir slidžios, be saugos diržų, dėl to kelionės metu jautėsi nesaugiai, sėdėti buvo nepatogu. Pažymėjo, kad konsultacijų su gydytoju metu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas, kadangi pareigūnai likdavo gydytojo kabinete ir klausydavosi pareiškėjo pokalbių su gydytoju. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas teikė skundus, tačiau pareigūnai skundų neregistravo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nevedama. Atsižvelgiant į palatoje Nr. 317 įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pareiškėjui patalpoje teko 5,68 kv. m ploto. Pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerose yra pakankamai šviesu, patalpose įrengta ventiliacija, todėl nežymus ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-2011) 42 punktą, nuo tiesioginių saulės spindulių turi būti apsaugotos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos. Kadangi pareiškėjas buvo atvykęs gydytojo konsultacijai, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė minėtus higienos normos reikalavimus. Visose patalpose laikomasi Higienos normos HN 47-2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į įstaigą nesikreipė. Patalynės komplektas pareiškėjui buvo išduotas, tai patvirtina Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės duomenys.
Pažymėjo, kad pareiškėjas į Kauno klinikas buvo konvojuojamas Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausančiomis transporto priemonėmis. Sveikatos priežiūros padalinio transportas yra pritaikytas visiems, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Pareiškėjo skundų dėl netinkamo konvojavimo nebuvo gauta. Sveikatos priežiūros padalinio transporto priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtina transporto priemonių registracijos liudijimai, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitos. Faktinių duomenų, kad Sveikatos priežiūros padalinio pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ir tuo pažeidę nuteistųjų ir suimtųjų konvojaus organizavimo procedūrą bei pareiškėjo teisę į tinkamą jo konvojavimą, nenustatyta. Pažymėjo, kad apklausus Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais, kartu buvo ir lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais.
Teigė, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinę žalą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Atsakovės atstovas neneigė aplinkybės, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo pažeista. Tvirtino, kad atsižvelgiant į palatoje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pareiškėjui patalpoje teko 5,68 kv. m ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.4 punkte nustatyta, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas - 7 kv. m.
Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 buvo perkeltas į Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio konsultacijų ir diagnostikos skyriaus (Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinys) 12 korpuso 317 palatą gydytojo konsultacijai. Kameros (palatos) plotas 11,72 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,86 kv. m ploto.
Daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 (iš viso 5 paros) Įsakymo 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista, kadangi pareiškėjui minėtu laikotarpiu trūko 1,14 kv. m ploto.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punkte nustatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio konsultacijų ir diagnostikos skyrių buvo atvežtas gydytojo konsultacijai. Kadangi diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo teikiamos, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas pažeidė Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus dėl patalpų apsaugojimo nuo tiesioginių saulės spingulių.
Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio konsultacijų ir diagnostikos skyriuje jis nebuvo aprūpintas patalyne, kadangi Paciento laikinio materialinio buitinio aprūpinimo kortelės duomenimis, pareiškėjas patalyne ir kitu minkštu inventoriumi buvo aprūpintas atvykimo dieną.
Pareiškėjas nurodė, kad veidrodžiai kameroje buvo sudužę, karštas vanduo netiekiamas, minkštas inventorius nešvarus.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių (karšto vandens, veidrodžių ar nešvaraus minkšto inventoriaus) į įstaigą nesikreipė. Pažymėjo, kad visose Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Higienos normos HN 47-2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl minėtų aplinkybių. Iš į bylą pateiktos Paciento laikinio materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, kad pareiškėjui 2023-05-11 atvykus į gydymo įstaigą, jis be kita ko, buvo aprūpintas minkštu inventoriumi. Jei pareiškėjo netenkino išduotas inventorius ar kitos kalinimo sąlygos (vandens temperatūra ir pan.), jis galėjo dėl šių aplinkybių skundais kreiptis į atsakingą instituciją, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose ir neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas pažymėjo, kad konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai.
Atsakovės atstovas atsiliepime paneigė minėtus pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) bei patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijos su gydytoju metu, kartu su juo buvo ir jį lydintis pareigūnas.
Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, kad konsultacijos su gydytoju metu pokalbyje dalyvavo ir jį lydintis pareigūnas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė abstrakčiai ir nenurodė, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis dalyvavo pokalbyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų metu. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų su gydytoju metu atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo skundų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, kad 2022-2023 metais jis eilę kartų buvo konvojuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas netinkamai įrengtomis transporto priemonėmis. Pažymėjo, kad sėdėjo ant slidžios plastmasinės sėdynės be saugos diržų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas buvo konvojuojamas: 2022-08-17, 2022-10-25, 2023-05-15, 2023-05-23, 2023-07-13, 2023-07-26. Pareiškėjas buvo konvojuojamas Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausančiomis transporto priemonėmis: F. D. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) F. D. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) F. T. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022-12-29 įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 55 punktu, asmenų konvojavimui naudojamose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos ir t. t. Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse. Taisyklės taip pat nenumato reikalavimų kėdžių/suolų įrengimui.
Teismas pažymi, kad transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Iš į bylą pateiktų konvojaus automobilių foto nuotraukų matyti, kad transporto priemonės tvarkingos, pritaikytos nuteistųjų konvojavimui. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sveikatos pablogėjimą (skausmus), pažeminimą, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, dvasines ir emocines kančias ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo išvardinti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (gyvenamojo ploto trūkumo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 60 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų.
Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-08-21 nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-08-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.