Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-07 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininis automobilis DAF FT, v/n (duomenys neskelbtini), sukabintas su puspriekabe SCHWARZMULLER, (duomenys neskelbtini), apgadino S. S. turtą bei sužalojo sveikatą. Nurodo, kad vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo bendrovėje, o puspriekabės valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo bendrovėje. Ieškovas gavęs pretenziją iš nukentėjusiojo atstovo, dėl šio įvykio išmokėjo 34578,06 EUR (119391,13 Lt) draudimo išmoką. Atsakovui buvo pateikta pretenzija atlyginti 50 proc. (17289,03 EUR) ieškovo draudimo išmokos, tačiau atsakovas pagal pateiktą pretenziją žalos neatlygino.

2014-06-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininis automobilis VOLVO FH 62R, v/n (duomenys neskelbtini), sukabintas su priekaba WELTON, (duomenys neskelbtini), apgadino E. M. turtą. Nurodo, kad vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo bendrovėje, o priekabos valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo bendrovėje. Ieškovas gavęs pretenziją iš nukentėjusiojo atstovo, dėl šio įvykio išmokėjo 3691,39 EUR (12745,63 Lt) draudimo išmoką. Atsakovui buvo pateikta pretenzija atlyginti 50 proc. (1845,69 EUR) ieškovo draudimo išmokos, tačiau atsakovas pagal pateiktą pretenziją žalos neatlygino.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.44 str. ir 1971-05-04 Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str. ir 8 str. nuostatas, nustatant už eismo įvykį atsakingus asmenis, atsakomybės pagrindą, eismo įvykio padarytos žalos dydį taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis teisė, t. y. šiuo atveju Vokietijos teisė. Pažymėjo, jog Vokietijos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-27 sprendime išaiškino, kad transporto priemonės ir priekabos sudaryto junginio padarytą žalą per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai, o pagal Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 str. 1 d. ir Privalomojo draudimo įstatymo 3 str. bei Vokietijos civilinio kodekso 421 str. draudikai tokiais atvejais atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įvykdė solidarią prievolę, jis pareiškė atsakovui pretenziją, prašydamas grąžinti 50 proc. sumokėtos draudimo išmokos, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 21470,44 Eur draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 2014-05-13 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininis automobilis DAF FT, v/n (duomenys neskelbtini) sukabintas su priekaba Krone, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino J. K. turtą. 2014-06-07 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininis automobilis DAF FT, v/n (duomenys neskelbtini), sukabintas su puspriekabe SCHWARZMULLER, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino S. S. turtą bei sužalojo jos sveikatą. 2014-06-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu krovininis automobilis VOLVO FH 62R, v/n (duomenys neskelbtini), sukabintas su priekaba WIELTON, (duomenys neskelbtini), apgadino E. M. turtą (b. l. 5, 6, 12-31). Nustatyta, kad visų trijų eismo įvykio metu transporto priemonės – vilkiko DAF FT, v/n (duomenys neskelbtini) vilkiko DAF FT, v/n (duomenys neskelbtini) ir vilkiko VOLVO FH 62R, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ieškovas, o transporto priemonių – priekabų (Krone, (duomenys neskelbtini), SCHWARZMULLER, (duomenys neskelbtini) ir WELTON, (duomenys neskelbtini)) – valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas (b. l. 7, 21). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas, remiantis korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, išmokėjo naudos gavėjui 4671,42 EUR (16129,48 Lt), 34 578,06 EUR (119391,13 Lt) ir 3691,39 EUR (12745,63 Lt), viso bendrą 42 940,87 EUR dydžio draudimo išmoką (b. l. 32-36, 43). Dėl išmokėtų draudimo išmokų, ieškovas 2014-09-10, 2014-10-31, 2015-05-05, 2015-06-09 kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo regreso tvarka, t. y. 21 470,44 EUR (b. l. 5, 6, 18-20, 37). Atsakovas, atsakydamas 2014-09-26, 2015-05-22 raštais ieškovui minėtų draudimo išmokų negrąžino (b. l. 8, 22, 23, 39).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog visi trys eismo įvykiai įvyko sąveikaujant trims transporto priemonėms: vilkikui, priekabai ir nukentėjusio asmens automobiliui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl žalos atsiradimo aplinkybių, kaltės ir atlygintos žalos dydžio, tačiau byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo atsakomybės apimties bei dėl šalių teisiniams santykiams taikytinos teisės.

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.44 str., 1971-05-04 Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, nurodo, kad šalių tarpusavio teisiniams santykiams taikytina Vokietijos nacionalinė teisė ir atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtą žalą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016-01-26 prejudiciniame sprendime nurodė, kad reglamentuose „Roma I“ ir „Roma II“ vartojamos „sutartinės prievolės“ ir „nesutartinės prievolės“ sąvokos turi būti aiškinamos autonomiškai, atsižvelgiant į reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnyje daromą atskyrimą tarp bylų dėl sutarties ir bylų dėl civilinės teisės pažeidimo, delikto arba kvazidelikto (prejudicinio sprendimo 43 punktas). ESTT taip pat pažymėjo, kad draudikus ir atitinkamai vilkiko ir priekabos valdytojus sieja sutartinės prievolės pagal reglamentą „Roma I“, tačiau tarp dviejų draudikų sutartinio įsipareigojimo nėra. Be to, pareigos išmokėti draudimo išmoką pagrindinėse bylose egzistavimas ir apimtis pirmiausiai priklauso nuo deliktinio pobūdžio vertinimų, neturinčių ryšio su sutartiniais santykiais, siejančiais draudikus su atitinkamais draudėjais (prejudicinio sprendimo 47–48 punktai). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad priekabos valdytojo žalos atlyginimo pareiga laikytina „nesutartine prievole“ reglamento „Roma II“ prasme ir šiai prievolei taikytina teisė nustatoma pagal reglamentą „Roma II“. Pagal reglamento „Roma II“ 4 straipsnį nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė. Nagrinėjamoje byloje taikoma šalies, kurioje dėl įvykio tiesiogiai patirta žala, teisė, todėl prievolės atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui skolininkus ir atitinkamą jų indėlį padarant žalą nukentėjusiam asmeniui reikia nustatyti atsižvelgiant į tiesioginės žalos atsiradimo vietos teisę – Vokietijos teisę (prejudicinio sprendimo 50–53 punktai).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus dėl pagal „Roma II“ taikytinos teisės ir į Vokietijos teisės turinį patvirtinančius duomenis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2016-05-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016 nurodė, kad Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, kai žalą sukėlė transporto priemonės ir priekabos junginys, transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti Lietuvos Respublikoje naudojamas transporto priemones ir transporto priemones, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 punktą, įprastinė transporto priemonių buveinės vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą turi transporto priemonė. Iš byloje pateiktų vilkikų ir priekabų draudimo polisų matyti, kad visos šios transporto priemonės yra registruotos Lietuvos Respublikoje (b.l. 7, 9-11, 21, 24-26, 40-41). TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, įstatymu reglamentuojamiems santykiams taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, kurio 134 straipsnyje nustatyta privalomojo draudimo sutartims taikoma kolizinė taisyklė. Draudimo įstatymo 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Analogiškos Draudimo įstatymo nuostatos galiojo ir eismo įvykio metu. Nagrinėjamos bylos atveju pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį nustato Lietuvos Respublikos teisė, todėl tiek vilkiko, tiek priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Pagal Lietuvos Respublikos teisę draudikas turi pareigą išmokėti išmoką nukentėjusiajam, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vilkiko ir priekabos valdytojams kilo bendra civilinė atsakomybė, todėl pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neperžengiant jų apdraustų asmenų civilinės atsakomybės ribų, atsirado abiejų transporto priemonių draudikams. Byloje nenustatyta įstatyme ar sutartyje įtvirtintų aplinkybių, panaikinančių iš priekabos valdytojo ir jos draudiko sudarytos draudimo sutarties kylančią draudiko prievolę sumokėti nukentėjusiajam priklausančią draudimo išmoką. Darytina išvada, jog pagal Lietuvos Respublikos teisę draudikas, įvykdęs prievolę, kurią turėjo įvykdyti su kitu draudiku įgyja teisę reikalauti iš kito draudiko dalies išmokos, sumokėtos nukentėjusiajam, t.y. ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas padengtų 50 proc. nukentėjusiajam sumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 21 470,44 Eur draudimo išmokos (CK 6.114 str. 3 p., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 21 470,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 644 EUR žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 4), todėl šios ieškovo patirtos 644 EUR žyminio mokesčio išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,14 Eur), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl iš atsakovo priteistinos 4,14 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ SE Lietuvos filialą (j.a.k. 300665654) 21 470,44 EUR draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 470,44 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 644 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ SE Lietuvos filialą (j.a.k. 300665654), 4,14 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.