Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., paskiriant 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą.

Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – VSDFV (duomenys neskelbtini) sk.) civilinis ieškinys ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – (duomenys neskelbtini) apskr. VMI) ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdama UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą įtraukė 123830 Lt apskaitos dokumentais nepagristų veiklos sąnaudų, neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, taip aplaidžiai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus:

į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų, iš viso 123830 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 17082 Lt sąnaudų,

2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams: L. D., A. R. ir D. K.:

- 2008 m. lapkričio mėnesį A. R. išmokėta darbo užmokesčio 952,80 Lt daugiau negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos-išmokėjimo žiniaraštyje, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą,

- 2008 m. spalio mėnesį L. D. išmokėta darbo užmokesčio 342,78 Lt daugiau, 2008 lapkričio mėnesį išmokėta darbo užmokesčio 481,09 Lt daugiau, iš viso išmokėta darbo užmokesčio 823,87 Lt daugiau negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos-išmokėjimo žiniaraščiuose, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą,

- 2008 m. lapkričio mėnesį D. K. išmokėta darbo užmokesčio 365 Lt daugiau negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos-išmokėjimo žiniaraštyje, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDFV turi mokėti visi juridiniai asmenys, jų vadovai, o D. K. UAB „K“ dirbo buhaltere, todėl ji nebuvo ir nėra atsakinga už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Taip pat nesutinkama, kad D. K., dirbdama UAB „K“ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, privalomą įtraukimą į apskaitą visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, už tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, o bendrovės vadovas yra atsakingas iš mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, nebuvo ir nėra atsakinga už mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą.

Nurodo, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) sk. pareiškė 996,90 Lt ieškinį, kurį sudaro nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, (duomenys neskelbtini) apskr. VMI pareiškė 17750,04 Lt ieškinį, kurį sudaro nesumokėti mokesčiai: 14525,00 Lt pelno mokestis, 704,11 Lt gyventojų pajamų mokestis, 2,93 Lt įmokos į Garantinį fondą, 2518,00 Lt PVM.

Byloje nustatyta, jog D. K., dirbdama UAB „K“ buhaltere, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukė 106748 Lt veiklos sąnaudų, jų nepagrindė apskaitos dokumentais, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad D. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų iš viso 123830 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009m. gruodžio 31 d. įtraukė 106748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 17082 Lt sąnaudų. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/68 nustatyta, kad į UAB „K“ apskaitą nepagrįstai įtraukta 106748 Lt sąnaudų už 2008 metus, t. y. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Todėl taisytina nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta klaida, nurodant, kad į 106748 Lt sąnaudų nepagrįstai įtrauktos į UAB „K“ apskaitą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Mano, kad D. K. 2008 m. nepagrįstai 106748 Lt padidindama UAB „K“ sąnaudas, 96836,00 Lt sumažino pelną prieš apmokestinimą, tokiu būdu D. K. 14525,00 Lt sumažino pelno mokestį, dėl ko papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 14525,00 Lt (96836,00 x 15 %) pelno mokesčio.

Taip pat pažymėjo, jog nustatyta, kad D. K., dirbdama UAB „K“ buhaltere, 2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo L. D., A. R. ir D. K., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais minėtiems darbuotojams buvo išmokėtas papildomas su darbo santykiais susijęs išmokėjimas, iš viso 2141,67 Lt (952,80 + 823,87 + 365,00), nuo kurio nebuvo apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir socialinio draudimo įmokos. Todėl apskaičiuota priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, iš viso 2933,79 Lt (2141,67 x 100/ (100 - 24 + 3)), nuo kurios papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, iš viso 704,11 Lt (2933,79 x 24 %), 996,90 Lt (2933,79 x 33,98 %) socialinio draudimo įmokos ir 2,93 Lt (2933,79x0,1%) įmokos į Garantinį fondą. Tokiu būdu dėl D. K. nusikalstamos veikos, jai aplaidžiai tvarkant UAB „K“ apskaitą, padaryta žala valstybės biudžetui: nepagrįstai padidinant sąnaudas, sumažinant pelną prieš apmokestinimą, nesumokėta 14525,00 Lt pelno mokesčio, neįtraukus 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, nesumokėta 704,11 gyventojų pajamų mokesčio, 2,93 Lt įmokų į Garantinį fondą, taip padarant 15232,04 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui ir nesumokant 996,90 Lt socialinio draudimo įmokų, taip padarant 996,90 Lt VSDFV (duomenys neskelbtini) sk.

Mano, kad turtinė žala civiliniams ieškovams padaryta dėl D. K., kaip fizinio asmens, neteisėtų veiksmų, aplaidžiai tvarkant UAB „K“ apskaitą, todėl teismas nepagrįstai atmetė VSDFV (duomenys neskelbtini) sk. 996,90 Lt ir (duomenys neskelbtini) apskr. VMI 15232,04 Lt ieškinį. Būtent todėl D. K. privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, o ne bendrovės vadovas ir ne juridinis asmuo, nes jie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl UAB „K“ aplaidaus apskaitos tvarkymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 33 p. numatyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 15 p. mokesčių mokėtojas – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pagal šią nuostatą, mokesčių mokėtoju būtų UAB „K“. Kadangi 2011 m. kovo 9 d. UAB „K“ iškelta bankroto byla, o 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ši bendrovė likviduojama. Mano, kad dėl šių priežasčių D. K. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinus D. K. kalta dėl aplaidaus UAB „K“ apskaitos tvarkymo, ieškiniai yra įrodyti ir priteistini. Ieškiniai ir jų dydžiai yra pagrįsti D. K. veikoje nustatytais nusikaltimo požymiais ir valstybės biudžetui padaryta turtine žala. Tarp D. K. veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, žala padaryta D. K. veiksmais.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje baudžiamojoje D. K. buvo kaltinama pagal BK 223 str. 1 d. dėl aplaidaus UAB „K“ apskaitos tvarkymo, o G. Č. buvo kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d. apgaulingo UAB „K“ apskaitos tvarkymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai atmetė (duomenys neskelbtini) apskr. VMI 17750,04 Lt ieškinį, į kurį įtraukta ne tik dėl D. K. nusikalstamų neteisėtų veiksmų padaryta turtinė žala - 15232,04 Lt, bet G. Č. nusikalstamais veiksmais, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. jam apgaulingai tvarkant UAB „K“ apskaitą, kai neįtraukė įvykusių drabužių pardavimo ūkinių operacijų ir už juos gautų 14510,00 Lt pajamų, dėl to nesumokant 2518,00 Lt PVM, padaryta 2518,00 Lt turtinė žala.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo G. Č. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 str. 1 d. išskyrė iš baudžiamosios bylos Nr. 1-79-76/2012 į atskirą baudžiamąją bylą suteikdamas naują registracijos numerį Nr. 1-1088-409/2012. Baudžiamojoje byloje D. K. atžvilgiu dėl aplaidaus UAB „K“ apskaitos tvarkymo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs baudžiamosios bylos G. Č. atžvilgiu pagal BK 222 str. 1 d. ir nepriėmęs jo atžvilgiu nuosprendžio, neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) apskr. VMI civilinio ieškinio dalies, kuria pareikštas ieškinys dėl neteisėtais G. Č. veiksmais padarytos 2518,00 Lt turtinės žalos, nesumokant PVM, visiškai jį atmesdamas. Vadovaujantis BPK 112 str. 4 d. civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) apskr. VMI netenka galimybės kreiptis dėl žalos atlyginimo iš G. Č. civilinio proceso tvarka. Mano, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskr. VMI ieškinio dalis, kuria pareikštas ieškinys dėl neteisėtais G. Č. veiksmais padarytos 2518,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, nesumokant PVM, perduotina nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1088-409/2012 dėl kaltinamojo G. Č. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 str. 1 d. dėl UAB „K“ apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Apeliacinės instancijos teisme prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji D. K. prašė netenkinti apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistosios D. K. gynėjas advokatas E. Jankaitis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai D. K. pripažino kalta pagal BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas), ir nuteisė už tai, tačiau netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, valstybės kaltintojas – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra, 2011 m. liepos 29 d. kaltinamajame akte aprašydamas galimai D. K. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 223 str. 1 d., nurodė, kad D. K. kaltinama tuo, jog „į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų iš viso 123830 Lt, kurių nepagrindę apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 17082 Lt sąnaudų“. Šis valstybės kaltintojo kaltinime nurodytas laikotarpis taip pat nurodomas kiekvienoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos iki jos išnagrinėjimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamosios D. K. atžvilgiu. Valstybinis kaltintojas teisminio nagrinėjimo metu nepateikė prašymo dėl kaltinamajame akte nurodyto laikotarpio neatitikimo, jo pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje šiuo konkrečiu atveju D. K. kaltinama į buhalterinę apskaitą įtraukusi iš viso 123830,00 Lt veiklos sąnaudų laikotarpyje nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kai bendra į buhalterinę apskaitą įtraukta piniginė suma 123830,00 Lt išskaidoma į atskiras dvi konkrečias sumas, t. y. 106748,00 Lt ir 17082,00 Lt, kurių pastaroji yra už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., tai nustatytina, kad D. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 106748,00 Lt sąnaudų įtraukimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos ((duomenys neskelbtini) apskr. VMI patikrinimo pažyma, pavedimai, dokumentų paėmimo ir perdavimo aktai, apklausų protokolai, specialistų išvados ir kita medžiaga) akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros atliktas ikiteisminis tyrimas dėl D. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kurio duomenys analizuojami ir daromos išvados atskirais dviem laikotarpiais, t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomoji dalis tikslintina ir keistina nustatant: „D. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų iš viso 123830,00 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106748,00 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 17082,00 Lt sąnaudų“.

Motyvuojamoji dalis

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Besikreipiantysis asmuo pakankamai aiškiai turi formuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str.). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Taigi baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai.

2011 m. liepos 11 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė civilinį ieškinį 996,90 Lt sumai, prašydamas priteisti jo naudai iš D. K. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą patirtą žalą, t. y. už tai, kad ji būdama UAB „K“ buhaltere tvarkydama buhalterinę apskaitą į socialinio draudimo fondo biudžetą neapskaičiavo 996,90 Lt (3 t., 115 b. l.). 2011 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) apskr. VMI pateikė ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kurio suma 17750,04 Lt, prašydami pripažinti juos civiliniu ieškovu ir priteisti iš G. Č. ir D. K., kurių atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir pareikšti įtarimai, į valstybės biudžetą nesumokėtų 17750,04 Lt mokesčių, iš jų 14525 Lt pelno mokesčio, 704,11 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2,93 Lt įmokų į Garantinį fondą ir 2518,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio. (3 t. 120 b. l.) 2012 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskr. VMI atstovas R. B. nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad G. Č. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, o civiliniu ieškiniu buvo prašyta 17750,00 Lt žalą priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų D. K. ir G. Č., todėl prašo priteisti iš D. K. 8875,00 Lt žalos valstybės biudžetui atlyginti. Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė minimo teisiamojo posėdžio metu prašė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskr. VMI 707,04 Lt pateiktą ieškinį tenkinti, nes dėl neapskaityto ir į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, išmokėto UAB „K“ darbuotojams, nesumokėta 704,11 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 2,93 Lt įmokų į Garantinį fondą (4 t., 109-114 b. l.). Tačiau apeliaciniu skundu prašo tenkinti (duomenys neskelbtini) apskr. VMI civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš D. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos, jai aplaidžiai tvarkant UAB „K“ apskaitą, padarytą žalą valstybės biudžetui: nepagrįstai padidinant sąnaudas, sumažinant pelną prieš apmokestinimą, nesumokėtus 14525,00 Lt pelno mokesčio, neįtraukus 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, nesumokėtus 704,11 gyventojų pajamų mokesčio, 2,93 Lt įmokų į Garantinį fondą, viso 15232,04 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui (4 t., 134-138 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistoji D. K. pripažinta kalta ir nuteista dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 223 str. 1 d., o ne dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d., dėl ko buvo pareikšti jos atžvilgiu civilinių ieškovų VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir (duomenys neskelbtini) apskr. VMI civiliniai ieškiniai. Be to, 2011 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) apskr. VMI pateiktas ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginti, kurio suma 17750,04 Lt, dviem įtariamiesiems D. K. ir G. Č., kuriame civilinis ieškovas neišskyrė ir nedetalizavo kokią konkrečiai žalą padarė kiekvienas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei nenurodoma reikalaujama civilinė atsakomybė, t. y. ar dalinė, ar solidari, ar subsidiari. Taip pat teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas neargumentavo bei nepagrindė kuo remiantis prašė priteisti iš D. K. pusę pareikšto civilinio ieškinio sumos, t. y. kokiais būtent konkrečiais D. K. padarytais kaltais veiksmai atsirado žala valstybei. Nors civilinis ieškovas nurodė, kad prašo priteisti iš kaltų asmenų solidariai žalą valstybei, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog tai dalinė civilinė atsakomybė, nors civilinis ieškovas prašė solidarios civilinės atsakomybės.

Dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo, reikia vadovautis CK normomis. CK 6.279 str. įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės esmė, kad kreditorius gali pareikšti ieškinį bet kuriam iš bendraskolių dėl visos apimties arba dėl dalies (CK 6.6 str.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Turtinė žala atlyginama tada, kai ji kyla iš neteisėtų asmens veiksmų. Šiuo atveju kiekvieno iš kaltinamųjų atsakomybė kyla iš skirtingų neteisėtų veikų, t.y. D. K. dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, o G. Č. dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, ko pasėkoje nesumokėti mokesčiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju solidari civilinė atsakomybė negalima, kadangi kito kaltinamojo G. Č. atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta. Šiuo konkrečiu atveju civilinis ieškinys D. K. atžvilgiu civilinio ieškovo turėjo būti tikslinamas jį detalizuojant.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDFV turi mokėti visi juridiniai asmenys, jų vadovai, o D. K. UAB „K“ dirbo buhaltere, todėl ji nebuvo ir nėra atsakinga už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą bei, jog D. K., dirbdama UAB „K“ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, į apskaitos privalomą įtraukimą visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, už tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, o bendrovės vadovas yra atsakingas iš mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, nebuvo ir nėra atsakinga už mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 33 p. numatyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymu.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 15 p. nurodyta, kad mokesčių mokėtojas – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Šiuo konkrečiu atveju mokesčių mokėtojas - UAB „K“ bei jo vadovas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Konstatuotina, kad nuteistoji D. K. UAB „K“ dirbdama buhaltere, buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, už tai, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, už tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „K“ direktorius G. Č. būtų įpareigojęs buhalterę D. K. kaip UAB „K“ įgaliotą asmenį mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas UAB „K“ vardu ir paskyręs ją atsakinga už mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, o D. K. būtų turėjusi teisę bei pareigą atlikti anksčiau minėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDFV privalo mokėti visi juridiniai asmenys, t. y. bendrovės vadovai, o taip pat bendrovės vadovas yra atsakingas iš mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, todėl D. K. negali būti ir nėra atsakinga už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą ir už mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2012 pažymėta, kad baudžiamojoje byloje turtinės žalos priteisimas siejamas su ta žala, kuri atsiranda padarius nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija laikė nepagrįsta tai, kad, priteisiant atitinkamą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, į tą sumą buvo įskaičiuota ir pinigų suma, atsiradusi dėl savininko nesumokėtų įmokų, kurios pagal nuosprendžio turinį šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nei nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas savininkas, dalykas, nei tiesiogiai iš nusikalstamos veikos – socialinių draudimo įmokų nesumokėjimo – atsiradusi turtinė žala. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje asmenys buvo nuteisti už socialinio draudimo įmokų nesumokėjimą, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimo turėjo būti siejamas būtent su konkrečių nesumokėtų įmokų suma.

Vien ta aplinkybė, kad 2011 m. kovo 9 d. UAB „K“ iškelta bankroto byla, o 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ši bendrovė likviduojama negali būti pagrindas daryti išvadai, jog D. K. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui ir (duomenys neskelbtini) apskr. VMI ir dėl to ji priteistina iš nuteistosios. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB “K“ likvidavimo procedūra nebaigta, yra sudarytas kreditorių sąrašas, kuris nuolat tikslinamas, todėl nėra pagrindo teigti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jog žalos atlyginimo nukreipimas į UAB „K“ turtą negalimas dėl jos likvidavimo procedūros.

Remiantis išdėstytu civilinio ieškovo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys D. K. atžvilgiu pagrįstai yra atmestas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija spręsdamas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskr. VMI ieškinio pagrįstumo klausimą nepasisako dėl kaltinamojo G. Č. galimai padaryta nusikalstama veika pagal BK 222 str. 1 d. padarytos žalos valstybės biudžetui dydžio ir atlyginimo, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl kaltinamojo G. Č. galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 str. 1 d. išskirta į atskirą bylą ir jai suteiktas naujas registracijos numeris (4 t. 104-106 b. l.) bei ji nagrinėjama atskirai, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir jo apimties kitoje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, t. y. nuosprendžio aprašomojoje dalyje netinkamai surašyta nustatomoji dalis (LR BPK 305 str. 1 d. 1 p.), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje nurodyti, kad

D. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė veiklos sąnaudų iš viso 123830,00 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106748,00 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 17082,00 Lt sąnaudų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.