Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-845-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
2S-845-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16017-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-845-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16017-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties pašalinti procesinio dokumento trūkumus civilinėje byloje Nr. 2YT-22584-592/2017 pagal pareiškėjo R. P. procesinį dokumentą dėl antstolės V. M. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu „Dėl antstolio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimo“. Prašo pripažinti neturtinę žalą ir skirti 1 600 Eur kompensaciją, grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas, skirti antstolei V. M. drausminę nuobaudą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjui R. P. nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos procesinio dokumento trūkumams pašalinti - patikslinti reiškiamus reikalavimus, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, pateikti įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes, tuo atveju jei reiškiamas procesinis dokumentas, kuris nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka - pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 510 straipsnio 2 dalyje arba 4 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymą, arba atitinkamai sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatytą žyminį mokestį, pateikti tiek egzempliorių kopijų kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų. Atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą skirti antstolei V. M. drausminę nuobaudą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo.Teismas nurodė, kad iš procesinio dokumento turinio negalima nustatyti, ar pareiškėjas kreipiasi ypatingosios teisenos tvarka (dokumentą įvardina skundu) ar ginčo teisenos tvarka (reiškia turtinius ir neturtinius reikalavimus). Teismui nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl vykdymo proceso metu atliktų veiksmų, ar antstolis nagrinėjo pateiktą skundą ir koks buvo priimtas patvarkymas.Teismas sprendė, kad pareiškėjui nustatytinas terminas trūkumams pašalinti.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas skirti antstolei V. M. drausminę nuobaudą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo nenagrinėtinas teismine tvarka, todėl tokį reikalavimą atsisakytina priimti, išaiškinant pareiškėjui, jog jis turi teisę kreiptis į Antstolių rūmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti, įpareigoti ar teikti rekomendaciją išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą skundą.Nurodo, kad nesutinka su teismo įpareigojimu pateikti procesinių dokumentų kopijas, kadangi atlieka bausmę pataisos namuose ir jo galimybės yra ribotos: neturi teisinio išsilavinimo, negali apmokėti už teisinę pagalbą, darbas jam nesuteikiamas.Mano, kad teismo nurodymas kreiptis į Antstolių rūmus prieštarauja teisingumo sąvokai, kadangi teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai, o Antstolių rūmai yra antstolį ginanti institucija.Teigia, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių skundo aplinkybių, neišsireikalavo iš antstolio vykdomosios bylos.Mano, kad teismas nepagrįstai iš jo reikalauja laikytis teisinių formalumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties pašalinti procesinio dokumento trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką – suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio visiškai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Nors procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismas nesvarsto jo pagrįstumo klausimo, tačiau siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teismas privalo tikrinti ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka ieškinio/skundo turiniui keliamiems reikalavimams (CPK 135 straipsnis).Reikalavimus, keliamus specialiam procesiniam dokumentui – skundui dėl antstolio veiksmų – numato CPK 443 straipsnio 2, 3 dalys, 510 straipsnis, kuriuose numatyta, kad pareiškimas (skundas) dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111 – 114 straipsniai). Skunde dėl antstolio veiksmų turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, koks konkrečiai, kada ir kokioje vykdomojoje byloje atliktas procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinį veiksmą yra skundžiamas CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka. Be to, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti visų pirma pateikiamas antstoliui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinio negalima nustatyti, ar pareiškėjas kreipiasi ginčo teisenos, ar ypatingosios teisenos tvarka, nes pateiktame procesiniame dokumente suformuluotas jo dalykas (reikalavimai) ir pagrindas (nurodomos aplinkybės) neapibrėžti ir nekonkretūs.Pareiškėjas procesiniame dokumente, kurį įvardija skundu, teigia, jog antstolė nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties. Nurodo, kad telefonu antstolės darbuotojas jį informavo, kad dėl išskaičiuotų lėšų grąžinimo reikalinga kreiptis raštu, kadangi teismas nutartyje dėl lėšų grąžinimo klausimo nepasisakė. Iš pareiškėjo toliau dėstomų aplinkybių nėra aišku, ar pareiškėjas raštu kreipėsi į antstolę ir ar šiuo klausimu antstolė priėmė patvarkymą. Kaip jau minėta nutarties 16 punkte, ginčui dėl antstolės procesinio veiksmo/neveikimo yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, skundą dėl antstolės procesinio veiksmo ar atsisakymo jį atlikti pirmiausia pateikiant antstolei.Pareiškėjas procesiniame dokumente reiškia ir turtinio pobūdžio reikalavimą – pripažinti neturtinę žalą ir skirti jam 1 600 Eur kompensaciją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, už pareikštą reikalavimą turi būti mokamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Procesiniame dokumente pareiškėjas atsakove nurodė antstolę, tačiau iš suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kas pareiškėjo nuomone, turėtų jam neturtinę žalą atlyginti. Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pareiškėjas pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato, ar kito asmens (Teismų praktika Nr. 14, psl. 154). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, apibrėžtos suprantamai ir nedviprasmiškai, procesinio dokumento trūkumai nustatyti pagrįstai.CPK 113 straipsnio 1, 2 dalyje nurodyta, kad procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, turi būti pateikiama tiek, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas reikalavimas pateikti procesinio dokumento ir jo priedų tiek egzempliorių kopijų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų, imperatyviai nustatytas Civilinio proceso kodekse, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą dalyje dėl drausminės nuobaudos antstolei V. M. skyrimo, nors ir netiksliai nurodė pareiškėjui instituciją, į kurią reikia kreiptis dėl teismui neteismingo reikalavimo.Kiti apelianto atskirojo skundo teiginiai, argumentai nevertintini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir jos teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės.Apelianto atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui suformuluotas prašymas įpareigoti ar teikti rekomendaciją Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėti pateiktą skundą neatitinka apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo teisių, reglamentuojamų CPK 337 straipsnyje. Pareiškėjas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo jo išdėstė atskirajame skunde. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, pagrįstas įrodymais ir išdėstytas ieškinyje arba pateiktas kartu su ieškiniu (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, apeliantui nustatomas naujas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jam nustatytinas pakankamas laikas procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir teise prašyti teisinės pagalbos pasinaudoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui R. P. terminą iki 2017 m. gruodžio 7 d. procesinio dokumento trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėja Birutė Jonaitienė