- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- A-261-2456-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02686-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lukiškių
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriau – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-125 ,,Dėl atleidimo iš tarnybos“ ir grąžinti į pareigas bei įpareigoti atsakovą priteisti už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki įsiteisės teismo sprendimas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad dirbo Lukiškių TI-K prižiūrėtojo pareigose. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P-125 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjo nuomone jam paskirta per griežta tarnybinė nuobauda bei pažeistos galiojančios teisės normos, todėl įsakymas turi būti panaikintas. Paaiškino, kad 2010 m. birželio 26 d. įtarus, kad atvyko į tarnybą neblaivus, Lukiškių TI-K direktoriaus budintis padėjėjas A. Z. (A. Z.) pasiūlė nustatyti blaivumą Lukiškių TI-K esančiu alkotesteriu „DRAGER 6510“. Alkotesteris parodė, kad jo iškvepiamuosiuose garuose yra 1,23 promilės alkoholio. Parodyti alkotesterio patikros dokumentus, jam buvo atsisakyta. Alkotesterio parodymų pagrindu buvo surašytas Aktas „Dėl J. P. nušalinimo nuo tarnybos“. Aktą pasirašė Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas A. Z., prižiūrėtojai R. A. ir G. M. (G. M.). Nei vienas iš minėtų asmenų akte nepatvirtino kitų girtumo požymių, išskyrus alkotesterio parodymus. Pareiškėjas mano, kad nepagrįstai buvo remiamasi vien tik nesertifikuoto alkotesterio parodymais. Nors pareiškėjo atveju įstatymas formaliai ir leidžia taikyti minimą atsakomybės formą, praktikoje Lukiškių TI-K asmeniui, pastebėtam neblaiviam tarnybos vietoje ir tarnybos metu, jeigu pastarasis neturėjo galiojančių nuobaudų, nebuvo skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš pareigų, diskriminavo jį kitų pareigūnų, padariusių panašius nusižengimus, atžvilgiu. Tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo bei Konstitucijos nuostatas.
Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 15-16) nurodė, kad 2010 m. birželio 26 d. kilus įtarimui, kad J. P. gali būti neblaivus, apie 8.25 val. jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą įstaigoje turimu alkotesteriu „Drager 6510“. Alkotesteriu buvo užfiksuotas 1,23 promilės girtumas. Prižiūrėtojui J. P. buvo pasiūlyta vykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nustatyti neblaivumą, tačiau J. P. su alkotesterio parodymais sutiko ir vykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atsisakė. Dėl neblaivumo Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas A. Z., vadovaudamasis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu nušalino J. P. nuo tolesnės tarnybos tos dienos pamainoje bei surašė aktą Nr. 24-1168 „Dėl J. P. nušalinimo nuo tarnybos“. Tą pačią dieną J. P. surašė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. 2010 m. liepos 30 d. J. P. surašė pranešimą Nr. 30-995, kuriame teigė, kad 2010 m. birželio 26 d. atvykęs į tarnybą, Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiajam padėjėjui A. Z. pranešė, kad nuo jo gali sklisti alkoholio kvapas ir paprašė Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo A. K. 2010 m. gegužės 19 d. patvirtintame Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 pareigūnų 2010 m. birželio mėnesio grafike Nr. 24-915 numatytą išeiginę perkelti į 2010 m. birželio 26 d., t. y. dieną, kai jis atvyko neblaivus. Vadovaujantis minėtu grafiku, išeiginė prižiūrėtojui J. P. per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 26 d. iki birželio mėn. pabaigos numatyta nebuvo. J. P. 2010 m. birželio 26 d. nei raštu nei žodžiu į A. Z. su tokiu prašymu nesikreipė. Ateidamas į tarnybą neblaivus, J. P. pažeidė Statuto 21 straipsnio 8 punktą. J. P. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Savo veiksmais jis pažeidė minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Toks nusižengimas dažniausiai padaromas esant kaltės formai - tyčiai, nes asmuo, darydamas jį supranta, kad į tarnybą eina neblaivus, šių pasekmių nori arba sąmoningai leidžia joms kilti. Tokiu savo elgesiu jis diskredituoja valstybės pareigūno vardą, yra neatsakingas, nevykdo savo pareigų ir pažeidinėja įstaigoje nustatytą vidaus tvarką.
Atsakovas pažymėjo, kad J. P., nesutikdamas su Lukiškių TI-K administracijos veiksmais, galėjo savarankiškai kreiptis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, kaip tai numato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaiginimo nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 56-2000), tačiau savo teise nepasinaudojo, sutiko su Lukiškių TI-K turimo alkotesterio parodymais. Faktą, kad J. P. atvyko į tarnybą neblaivus, patvirtino Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas A. Z.. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 9.8 punkte nurodoma, kad darbuotojo neblaivumo faktas gali būti patvirtinamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų visiškai pakako patvirtinti J. P. neblaivumo faktą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 26 d. buvo gautas Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinis pranešimas Nr. 30-827, kad 2010 m. birželio 26 d. apie 8 val. 00 min. tikrinant į tarnybą atvykusius pareigūnus ir kilus įtarimui, kad J. P. gali būti neblaivus, apie 8 val. 25 min. minėtam pareigūnui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą įstaigoje turimu alkotesteriu „Drager 6510“. Alkotesteriu buvo užfiksuotas 1,23 promilės girtumas. J. P. buvo pasiūlyta vykti į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centrą nustatyti neblaivumą. J. P. su alkotesterio parodymais sutiko ir vykti į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centrą atsisakė.
A. Z., vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nušalino J. P. nuo tolesnės tarnybos, surašė 2010 m. birželio 26 d. aktą Nr. 24-1168 „Dėl J. P. nušalinimo nuo tarnybos“, po kuriuo pasirašė A. Z. ir budinčiosios pamainos Nr. 2 prižiūrėtojai R. A. bei G. M..
Lukiškių TI-K direktorius 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-92 sudarė komisiją Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo J. P. tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Komisija, susipažinusi su surinkta tarnybinio tyrimo medžiaga, 2010 m. liepos 30 d. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. 21-38 konstatavo, kad J. P. atėjęs į tarnybą neblaivus, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, pasiūlė Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 prižiūrėtojui J. P. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. J. P. už tai, kad į tarnybą atvyko neblaivus 2010 m. birželio 26 d. laikyti pravaikšta ir atlyginimo už šią dieną nemokėti. Surinktą tarnybinio tyrimo medžiagą saugoti J. P. asmens byloje.
Lukiškių TI-K direktorius 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P-125 Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 prižiūrėtojui J. P. už 2010 m. birželio 26 d. atvykimą į tarnybą neblaiviam skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos ir atleido iš tarnybos J. P., Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoją.
Lukiškių TI-K direktorius 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. P-135 papildė Lukiškių TI-K direktorius 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. P-125 ir nustatė, kad J. P. tarnyba nutraukta nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 8 punktą pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, jei jis darbo laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų. Šis atleidimo iš tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas suvokė, jog į tarnybą eina neblaivus, t. y. šių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Kalėjimų departamentui priklausančių pavaldžių įstaigų tarnybos pareigūnas, kurio profesinė pareiga yra užtikrinti įstatymų nustatytą suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, atvykdamas į tarnybą neblaivus ir puikiai tai suvokdamas, pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Teismas konstatavo, kad toks pareigūno elgesys pats savaime žemina ne tik jo, bet ir tarnybos sistemos autoritetą, todėl 2010 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 21-38, kurios pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas, pareiškėjo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas.
Teismas pažymėjo, kad tai, jog alkotesteris buvo netestuotas, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Minėtą faktą patvirtino tiek pats pareiškėjas, tiek liudytojų parodymai teisminio nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad kiti pareigūnai už atvykimą į tarnybą esant neblaiviems nebuvo atleisti iš tarnybos, nėra reikšminga sprendžiant šį ginčą. Atleidimas iš tarnybos, nustačius, jog pareigūnas tarnyboje yra neblaivus, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.
Jokių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą ar priimant pareiškėjo ginčijamą įsakymą, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, teismas nenustatė.
III.
Pareiškėjas J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas (b. l. 65-67) grindžiamas šiais argumentais:
1. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta formali visų asmenų lygybė.
Tačiau 2009-2010 metais prižiūrėtojams V. B., G. K., A. K., V. J. už buvo skirtos kitokio pobūdžio drausminės nuobaudos, neatleidžiant jų iš tarnybos. Kai kuriems iš nurodytų asmenų atleidimas iš tarnybos nebuvo taikomas ir dėl ne vienkartinių pažeidimų.
2. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su alkotesterio parodymais.
3. Nesertifikuoto alkotesterio parodymų pagrindu buvo surašytas aktas „Dėl J. P. nušalinimo nuo tarnybos“ ir pasirašytas Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo A. Z. bei prižiūrėtojų R. A. ir G. M.. Tačiau nei vienas iš minimų asmenų akte nepatvirtino kitų pareiškėjo girtumo požymių.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad nei R. A., nei G. M. nematė kaip buvo nustatytas neblaivumas.
Šalies argumentai
Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 71) nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų savo pozicijai pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą ir pagrįstai atleido pareiškėją iš tarnybos, nustačius, kad jis į tarnybą atvyko neblaivus.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes, jas pagrindė įrodymais, todėl iš naujo vertinti surinktų įrodymų remiantis apeliacinio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėjas atvyko į tarnybą neblaivus patvirtina visuma surinktų įrodymų – 2010 m. birželio 26 d. Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinis pranešimas Nr. 30-827, 2010 m. birželio 26 d. aktas Nr. 24-1168 „Dėl J. P. nušalinimo nuo tarnybos“, paties pareiškėjo 2010 m. birželio 26 d. paaiškinimas, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir atvyko į tarnybą. Šiuos įrodymus patvirtino liudytojai R. A., G. M. ir A. Z.. Remdamasis šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas atvyko į tarnybą neblaivus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Tai, kad pareiškėjo neblaivumas buvo tikrinamas technine priemone, kuri neturėjo metrologinės patikros, nepaneigia visumos įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo neblaivumo faktą. Tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nėra reikšmingas girtumo sunkumo laipsnis ir pakanka fakto, kad pareiškėjas į tarnybą atvyko neblaivus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių netinkamo vertinimo yra nepagrįsti.
Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos atsakovo 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P-125 ,,Dėl atleidimo iš tarnybos“ remiantis Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 31 straipsnio 2 dalies 14 punktu (b.l. 19).
Statuto 31 straipsniu yra nustatyti pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatytas atleidimo pagrindas kai pareigūnas darbo laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų. Tarnybinio nusižengimo 2010 m. liepos 30 d. tyrimo išvada Nr. 21-38 buvo nustatyta, kad J. P. atvyko į tarnybą neblaivus ir dėl to nuo tarnybos buvo nušalintas. Todėl atsakovas, nustatęs Statuto 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atleidimo pagrindą, pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas įvertino paskirtos nuobaudos atitikimą padarytam tarnybiniam nusižengimui ir pripažino, kad ji yra adekvati. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl tarnybinės nuobaudos tikslingumo ir neturi pagrindo paskirtos nuobaudos griežtumo vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, neprivalėjo vertinti tos pačios institucijos kitiems asmenims paskirtų tarnybinių nuobaudų praktikos, nes tai nėra reikšminga aplinkybė pareiškėjo atsakomybei.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose.
Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Apeliaciniame skunde taip pat formuluojamas prašymas priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.